Lietuvoje

2019.09.24 10:33

Seimas ėmėsi Konstitucijos pataisos: Paksas galėtų kandidatuoti į Seimą

atnaujinta 10.48

Seimas antradienį nusprendė svarstyti Konstitucijos pataisą, kuri per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui leistų kandidatuoti į parlamentą.

„Už“ Konstitucijos pataisą po pateikimo balsavo 93 Seimo nariai, 2 iniciatyvai nepritarė, 5 susilaikė.

Toliau Konstitucijos pataisą svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomai pataisą nagrinės Žmogaus teisių komitetas ir Konstitucijos komisija.

Konstitucijos 74 straipsnio pataisa numato, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų.

Toks asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, taip pat negalėtų eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia susijusi su konstitucinės priesaikos davimu.

Konstitucijos pataisą teikia 95 Seimo nariai, tarp jų – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pataisą remia ir valdančiųjų, ir opozicinių parlamentinių frakcijų vadovai.

Seime šią Konstitucijos pataisą pristatęs parlamento pirmininkas V. Pranckietis akcentavo, kad pataisa siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl iš pareigų nušalinto prezidento R. Pakso.

„Pataisa siekiama įgyvendinti EŽTT 2011 sausio 6 d. sprendimą byloje R. Paksas prieš Lietuvą“, – priminė Seimo pirmininkas.

Parlamentarė Aušrinė Armonaitė klausė, ar ilgai nepriimtas sprendimas šiuo klausimas leido sukurti R. Pakso aukos kultui ir ar Seimas ėmėsi veiksmų tik po to, kai Lietuvai pagrasinta sankcijomis. V. Pranckietis replikavo, kad Konstitucijos pataisą mėginta priimti jau penkis kartus, bet nesėkmingai, panašu, dėl to, kad projektas neatitikdavo EŽTT sprendimo.

Tuo metu Rusijos atstovai, pasak Seime pirmininko, Europos teisės ir kitose institucijose ne kartą kėlė klausimą, ar Lietuvoje nėra pažeidžiamos žmogaus teisės.

„Paskutinis Rusijos atstovų kreipimasis į ministrų komitetą yra, berods, gegužės 18 dienos, siekiant vėl įtraukti į debatus. Šiandien 11 valandą taip pat ministrų komitete šis klausimas bus svarstomas, todėl mes ėmėmės labai savalaikio sprendimo, pasirinkome gerą laiką“, – pažymėjo V. Pranckietis.

Liberalas Eugenijus Gentvilas priminė, kad konservatorius, parlamentaras Jurgis Razma jau anksčiau yra pateikęs Seimui analogišką Konstitucijos pataisą, tačiau valdantieji jos neparėmė. E. Gentvilas klausė V. Pranckiečio, ar jis prisiima atsakomybę dėl to, kad anksčiau nebuvo paremtas, EŽTT sprendimą įgyvendinantis Konstitucijos pakeitimo projektas.

„Taip, esu ir aš kaltas, kad iki šiol tokio sprendimo nepriėmėme“, – kaltę pripažino Seimo pirmininkas.

Frakcijos „Lietuvos gerovei“ atstovas Algimantas Dumbrava kėlė klausimą, ar priėmus siūlomą Konstitucijos pataisą, per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo galėtų tapti Seimo pirmininku, jo pavaduotoju.

„Tai yra problema, kuri turėtų būti sprendžiama Konstituciniame Teisme“, – replikavo V. Pranckietis.

Kitas frakcijos „Lietuvos gerovei“ narys Rimas Andrikis stebėjosi, kodėl Konstitucijos pataisa nėra sprendžiamas klausimas dėl kitų po apkaltos iš pareigų pašalintų pareigūnų, pavyzdžiui, teisėjų, likimo. V. Pranckietis patikino, kad po Konstitucijos pataisos pateikimo kiekvienas Seimo narys galės teikti siūlymus šiai pataisai ir tokiu būdu išspręsti kitų nušalintų pareigūnų problemas.

Tiki, kad pataisa tiks ir valdantiesiems, ir opozicijai

Seime diskutuojant dėl Konstitucijos pataisos, kuri atvertų galimybę R. Paksui kandidatuoti į Seimą, parlamentaras Andrius Mazuronis ragino atsiriboti nuo personalijų ir visiems prisiminti teisės viršenybės principą.

„Tai, kad dešimt metų šis klausimas jau nėra išsprendžiamas, mano nuomone, yra viena didžiausių gėdų Lietuvos valstybei“, – teigė Seimo narys.

A. Mazuronis neslėpė turinti abejonių dėl siūlomos Konstitucijos pataisos, mat joje, pasak parlamentaro, išskiriamos tik tam tikrų pareigūnų priesaikos.

TTK pirmininkė Agnė Širinskienė Seime žurnalistams sakė, kad Konstitucijos pataisa yra parengta tokia, kiek EŽTT yra rekomendavęs valstybei narei padaryti: „Reikia surasti politinį konsensusą, nes žinote, kad Konstitucijos pataisoms priimti reikia daugumos.“

Pasak jos, anksčiau pasipriešinimas jaustas iš opozicinių partijų, kurios nedalyvavo balsavime prieš pusę metų. Anot A. Širinskienės, dabar teikiamą pataisą pasirašė ir opozicijos atstovai.

„Seimui reikės pasistengti, jei norės spėti kitiems rinkimams“, – sakė A. Širinskienė.

Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis kalbėjo, kad jei Lietuva, atsižvelgiant į EŽTT sprendimą, nesiims jokių priemonių, valstybei bus pradėtos taikyti sankcijos: „Tokiu atveju, Lietuvos mokesčių mokėtojams tai pradės kainuoti tiesiogiai. <...> Valdančioji dauguma anksčiau pateikė pasiūlymą su įrašyta galimybe tapti jam (Rolandui Paksui – LRT.lt) prezidentu, bet nesulaukėme palaikymo. Opozicijai nepritariant, niekaip negalime to įgyvendinti.“

Jo teigimu, dabar pasirinktas toks variantas, kuris tenkina ir opoziciją, tai yra, kad R. Paksas galėtų kandidatuoti į Seimą.

Istorija tęsiasi daugiau negu 10 metų

Strasbūro teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

Seime jau ne kartą yra pritrūkę balsų priimti pataisai, kuri leistų R. Paksui kandidatuoti. Pastarasis projektas, beveik prieš metus nesurinkęs reikiamų 94 balsų per priėmimą, būtų leidęs R. Paksui kandidatuoti ne tik į Seimą, bet ir į prezidentus.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą dėl buvo pašalintas iš prezidento pareigų.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot Teismo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.