Lietuvoje

2019.09.24 10:32

Seimas nutarė – tirs Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais

atnaujinta 11.10
Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.09.24 10:32

Antradienį Seimas galutinai nusprendė pradėti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narės Irinos Rozovos galimų ryšių su Rusijos diplomatais. Tyrimą atliks Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Už tyrimo komisijos sudarymą balsavo 86 Seimo nariai, vienas buvo prieš, o 12 susilaikė. Komisijos sudarymui ir tyrimui balsuodama pritarė ir pati I. Rozova. Tarp susilaikiusiųjų – įvairių frakcijų nariai, taip pat ir buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas.

Apie tyrimą dėl I. Rozovos ryšių pradėta kalbėti po to, kai buvo paviešinta Valstybės saugumo departamento (VSD) Viktorui Pranckiečiui adresuotas dokumentas. Remiantis šiuo dokumentu anksčiau I. Rozovai nebuvo suteikta teisė dirbti su slapta informacija. Tiesa, apie tai, kad I. Rozova negavo tokio leidimo, nors jo prašė, viešai sužinota praėjus pusantrų metų, kai ji keliavo Tarpparlamentinę ortodoksų asamblėjos sesiją Sakartvele.

VSD Seimo pirmininkui pateiktame dokumente rašoma, kad I. Rozova palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, o jos sprendžiamų klausimų pobūdis Valstybės saugumo departamento vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Seimo narės kontaktai su Rusijos Federacijos diplomatais neapsiribojo vien tik oficialiais formatais.

Tikisi, kad nebus politizuojama

Liberalas Eugenijus Gentvilas ragino kolegas balsuoti už tyrimą, tačiau dar kartą kalbėjo nuogąstaujantis, kad inicijuojant tyrimą daugiau kalbama ne apie Rusijos įtaką Lietuvos politikai ir politikams, o apie tai, kad valdantieji siekia kerštauti Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui ar kai kuriems opozicijos politikams.

„Tai permuša pagrindinį uždavinį, kurį mes turėtumėme spręsti. Komisijos, anot Konstitucinio Teismo, turi būti sudarytos ypatingai valstybei svarbiais klausimais, siekiant juo ištirti. Jeigu užsienio valstybės įtaka politikams ir politiniams procesams tikrai yra ypatingas įvykis, turintis precedentų šiame Seime, tai problema, kaip susipažino, kas susipažino, o kas nesusipažino su šia medžiaga, kodėl ėmėsi ar nesiėmė veiksmų, negali būti statoma į konstituciškai svarbių reiškinių, vertų komisijos sudarymo rangą“, – dėstė E. Gentvilas.

Jis ragino stebėti, kad vykdant tyrimą nebūtų politizuojama.

Konservatorius Jurgis Razma kalbėjo, kad du iš penkių komisijos darbo klausimų yra itin svarbūs: „Prašoma išsiaiškinti, ar vienos Seimo narės kontaktai su Rusijos saugumo ir žvalgybos pareigūnai nekėlė ir nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Bei kokiais būdais minėti pareigūnai siekė paveikti mūsų politinę sistemą, partijas ir t.t.“

Anot jo, tai labai svarbūs klausimai. Tačiau jis taip pat apgailestavo, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas pristatydamas nutarimą akcentavo visai kitus klausimus, labiau susijusius su tuo, kurie Seimo nariai su VSD informacija susipažino ir ar jie ėmėsi veiksmų.

„Visa jo energija ir entuziazmas yra nukreipti išsiaiškinti, kuris Seimo narys perskaitė ar nepaskaitė pažymą, reagavo ar nereagavo. Galime aiškintis, ar Seimo nariai turėjo principingiau reaguoti, bet tai – kito rango klausimas“, – teigė J. Razma.

Parlamentarė Aušrinė Armonaitė teigė, kad šios Seimo kadencijos valdantieji sumenkino laikinųjų tyrimo komisijų vaidmenį, nes dažnai jos tebuvo įrankiu susidoroti su opozicija, teikiant selektyvias išvadas. Vis dėlto ji sakė palaikanti tyrimo esmę aiškintis Rusijos įtaką Lietuvos politinei sistemai.

„Nesu tikra, ar ši komisija nebus dar viena niekine komisija, kuri nuvertins komisijų vaidmenį ir tikslą. Bet vis dėlto, gal jai pavyks išsiaiškinti tą esminį klausimą, galbūt bent kai kurias detales“, – sakė A. Armonaitė, pridurdama, kad turi abejonių dėl NSGK pirmininko ir kai kurių narių nešališkumo.

Vienintelis balsavo prieš

Tačiau Mišrios Seimo grupės narys Andrius Mazuronis pasisakė prieš komisijos sudarymą ir tyrimo vykdymą. Jis kalbėjo, kad per jo darbo Seime dešimtmetį buvo sudaryta ne viena komisija ir atliktas ne vienas tyrimas, tačiau, jo teigimu, apčiuopiamų rezultatų nedavė.

„Ko neteko matyti, tai konstruktyvių, rezultatyvių komisijų išvadų. <...> Jei yra koks neteisėtas poveikis, tarnybos turėtų ne su pažyma, o su prašymu naikinti vieno ar kito Seimo nario teisinį imunitetą, imtis atitinkamų veiksmų, pradėti ikiteisminį tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą“, – sakė A. Mazuronis.

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis „darbietis“ buvo vienintelis balsavęs prieš tyrimo komisijos sudarymą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt