Lietuvoje

2019.09.24 01:27

Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje – pirmoji Nausėdos kalba plačiajai pasaulio auditorijai

pasidalino Lietuvos patirtimi klimato kaitos stabdymo klausimu;atnaujinta 06.38
LRT RADIJAS, LRT.lt2019.09.24 01:27

Po vidurnakčio Lietuvos laiku pirmą kalbą plačiajai pasaulio auditorijai pasakė šalies vadovas Gitanas Nausėda. Prezidentas kalbėjo iškart po Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Donaldo Tusko pasisakymo.

Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje kalbą pasakęs G. Nausėda teigė, kad naudodama biomasę šildymui Lietuva prisideda prie klimato kaitos stabdymo. Jo teigimu, Lietuva palaiko atsinaujinančių išteklių naudojimą.

„Viena iš didžiausių mūsų sėkmių – tvaraus šildymo naudojimas ir su tuo susijusių technologijų plėtojimas. Lietuva tiki, kad šildymui reikalinga energija, ypač daugiabučiuose, gali būti gauta panaudojant biomasę. Tai gali prisidėti prie klimato kaitos stabdymo ir palengvinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos.

Prezidentas pavyzdžiu pateikė Lietuvos sprendimą iškastinį kurą keisti biomase ir ilgainiui visiškai pereiti prie šios rūšies kuro centriniam šildymui.

„Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos centrinio šildymo sistemoje biomasės naudojimas išaugo nuo 30 iki 70 proc., o vidutinės šildymo kainos per tą patį laikotarpį nukrito 30–40 proc.“, – sakė šalies vadovas

G. Nausėda savo kalboje išvardijo penkis prioritetus, kurie nedelsiant turi atsidurti pasaulio valstybių vadovų darbotvarkėse, siekiant išsaugoti neįkainojamą gamtos grožį ir įvairovę ateities kartoms. Akcentuota klimato neutralumo programa ir siekis minimizuoti energijos gamybą iš iškastinio kuro, skatinimas plėtoti inovacijas, vystyti žiedinę ekonomiką, didinti verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą, ieškoti unikalių, kūrybiškų, kiekvienai valstybei pritaikytų klimato kaitos sprendimų.

„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad mūsų iniciatyvą jau parėmė nemažai šalių, tarp jų Švedija, Austrija, Ukraina, Sakartvelas ir Latvija. Dar daugiau šalių turėtų prisijungti artimiausiu metu“, – savo pranešimą baigė G. Nausėda.

Tai buvo pirmoji kadencijoje Gitano Nausėdos kaip prezidento kalba daugiašalei auditorijai.

Viešėdamas Niujorke G. Nausėda jau susitiko su JAV vertybinių popierių biržos „Nasdaq“ vadove Adena Friedman.

Susitikime aptarta biržos Vilniuje veikla ir plėtros galimybės technologijų bei duomenų analizės srityse.

Pasak prezidento, šiam tikslui pasiekti reikalingas Lietuvos institucijų bendradarbiavimas, o svarbiausia – iniciatyva ir aktyvumas.

Prezidentas viešėdamas JAV išskirtinį dėmesį ketina teikti verslo bendruomenei – dalyvaus viename didžiausių globalios ekonomikos klausimams skirtų renginių – „Bloomberg Business Forum“, taip pat kasmetiniame globalios socialinės politikos lyderių forume.

Antradienį šalies vadovas ir pirmoji ponia dalyvaus prezidento Donaldo Trumpo šventiniame priėmime valstybių ir vyriausybių vadovams.

Taip pat G. Nausėdos viešnagėje numatomas susitikimas ir su Niujorko lietuvių bendruomene.

Pateikiame visą kalbos tekstą (lietuvių k.):

Pone Generalini Sekretoriau,

Ekscelencijos, ponai ir ponios,

Lietuva visiškai remia perėjimą prie atsinaujinančių šaltinių, įskaitant fotovoltinę ir vėjo energiją. Mes plėtojame konkrečias priemones, skirtas paskatinti energijos vartotojus tapti gaminančiais vartotojais – tokiais vartotojais, kurie aktyviai ir tvariai dalyvauja elektros energijos gamyboje. Mes taip pat pradedame taikyti unikalią nuotolinės apskaitos sistemą energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių ir jos vartojimui skirtingose vietovėse.

Ir vis dėlto viena iš mūsų sėkmės paslapčių iki šiol buvo tvarus šildymas bei su tuo susijusių technologijų plėtotė.

Norėčiau Jums priminti, kad vidutinio ir šaltesnio klimato šalyse šildymas yra neišvengiama būtinybė. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, šiuo metu pasaulyje būtent šildymui sunaudojama daugiausiai – apie 50 proc. – visos energijos. Tačiau 2017 metais vos apie 10 proc. šilumos buvo gaunama iš atsinaujinančių išteklių. Tai reiškia, kad mes vis dar esame labai priklausomi nuo iškastinio kuro, o tai trukdo visiems mums pasiekti anglies požiūriu neutralią ateitį.

Atsakymų toli ieškoti nereikia. Lietuva laikosi pozicijos, kad energijos poreikius šilumai didžiąja dalimi, ypač miestų daugiabučių kvartaluose, gali patenkinti biokuras. Šį plačiai paplitusį atsinaujinantį išteklių galima tvariai naudoti, siekiant švelninti klimato kaitos poveikį ir spartinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos.

Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus biokuro dalis daugiabučių šildyme išaugo nuo 30 iki 70 proc., kai tuo pačiu metu šildymo kainos krito 30–40 procentų. Sukurta biokuro birža pademonstravo, kad tokiu būdu organizuojama prekyba yra vienas esminių elementų pereinant prie tvaraus šildymo.

Mūsų patirtis rodo, kad perėjimas prie biokuro centriniame daugiabučių šildyme skatina tvarią regioninę plėtrą, diversifikuoja kaimiškųjų vietovių ekonomiką ir mažina nacionalinę priklausomybę nuo importuoto iškastinio kuro. Jis taip pat mažina šiltnamio dujų išlakas bei padeda kovoti su klimato kaita. Maža to, biokuro panaudojimas skatina žaliųjų darbo vietų kūrimą ir leidžia plėtoti visą naujų industrijų grandinę nuo biokuro gamybos iki taikomųjų tyrimų, kuriais siekiama plėtoti ir tobulinti pasiteisinusias naujas technologijas.

Aš asmeniškai esu pasiryžęs imtis efektyvių veiksmų prieš klimato kaitą. Todėl skelbiu globalią iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“, kuria siekiama anglies dvideginio išmetimo mažinimo tikslų. Mes turime kiek įmanoma plačiau skleisti žinią apie biokurą ir jo teikiamą naudą aplinkai ir ekonomikai. Turime dalytis tvaraus šildymo technologijomis bei ekspertinėmis žiniomis ir bendromis jėgomis kurti instrumentus, kurie užtikrintų aukščiausius biokuro kokybės ir tvarumo standartus, kaip ir ekonomiškai pagrįstą kainą. Galiausiai, mes turime remti gamtą tausojančias miškininkystės praktikas.

Visa tai ilguoju laikotarpiu užtikrins tvaraus šildymo modelio ateitį. Kartu tai gali būti viena iš prielaidų mūsų perėjimui prie klimato požiūriu neutralios ekonomikos.

Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad mūsų iniciatyvą jau parėmė nemažai šalių, tarp jų Švedija, Austrija, Ukraina, Sakartvelas ir Latvija. Dar daugiau šalių turėtų prisijungti artimiausiu metu. Dėkoju visoms joms.

Atėjo metas. Pirmyn geresnės bendros ateities link.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda