Kurčiųjų organizacijos pastebi, kad Lietuvoje trūksta gestų kalbos vertėjų, pedagogų, valstybinėse įstaigose dirbančių asmenų, mokančių gestų kalbą, bei kurtiesiems prieinamos informacijos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai sako, kad šiuo metu dirba daugiau nei 100 gestų kalbos vertėjų, ateityje jų skaičių planuojama didinti. Gestų kalbos vertimo centro duomenimis, šiandien dienai reikėtų mažiausiai 20 papildomų vertėjų.
Biologijos mokytoja Skaidrė Barčienė čia dirba beveik trisdešimt metų. Gestų kalbos pradmenis išmoko iš vaikų, bet sako, atsiranda terminų, kuriuos paaiškinti gestų kalba sunku.
„Mums sunku suprasti vadovėlio tekstą, nes lietuvių kalba kurtiesiems sudėtinga, viską stengiamės aiškinti gestų kalba, bet irgi tai užtrunka laiko ir ne viską galima mokslinius terminus paaiškinti, bet aišku visą tą suvokimą išaiškiname, iššokame“, – sako mokytoja.
Šiame ugdymo centre kaip ir kitose Vilniaus mokyklose trūksta pedagogų. Visi čia dirbantieji moka gestų kalbą.
„Mes apskritai gyvename lygiai taip pat kaip ir kitos miesto mokyklos, mums trūksta mokytojų ir mokytojai, kurie išdrįstų ateiti nemokėdami gestų kalbos, tai jiems kelia dar vieną iššūkį ir tai nėra paprasta, tačiau ateinančiam mokytojui mes siūlome gestų kalbos vertėją kaip pagalbą į pamokas“, – teigia Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro atstovė Jolita Levickienė.
Būtent gestų kalbos vertėjų ir tokių pedagogų kaip Skaidrė, mokančių šią kalbą, pasak Kurčiųjų draugijos atstovų, Lietuvoje labai stinga. Pavyzdžiui, draugijos prezidentas su žiniasklaida bendrauja padedamas vertėjo.
„Mums reikia tokios sistemos, kad darbuotojai mokėtų pilnai gestų kalbą, galėtų bendrauti gestų kalba su žmonėmis, tada būtų galima ir girdinčiųjų mokyklose daryti taip pat, bet dabar valstybė krypsta ne į kokybę, trūksta mums mokytojų, kai kurie nemoka gestų kalbos, yra tokios problemos. Bet jeigu tai yra nepritaikoma, kaip mes galime integruotis į girdinčiųjų mokyklas“, – sako Kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora.
Kurčiųjų draugijos prezidentas pastebi, kad nepakankamai išplėtotas visas paslaugų tinklas, neužtenka ir valstybinėse ar kitose įstaigose dirbančių asmenų.
Pavyzdžiui, norint tapti šio ugdymo centro ar Sutrikusios klausos vaikų ikimokyklinio ugdymo centro vadovu net nereikia mokėti gestų kalbos. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo rugsėjo pradėjo veikti konsoliduotas gestų kalbos vertimo centras, kuris turėtų teikti paslaugas penkiuose didžiuosiuose šalies regionuose. Šiuo metu įsteigta daugiau nei šimtas gestų kalbos vertėjų etatų.
Klausos sutrikimų turintiems žmonėms kasmet skiriama per tris milijonus eurų. Lietuvoje apie 30 tūkstančių žmonių turi klausos negalią, apie 6 tūkstančiai visai negirdi.
