Lietuvoje

2019.09.23 14:06

Rinkimų grimasos: žmonės rinkosi partijas ar balsavo prieš tuos, kurie darytų gėdą?

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.09.23 14:06

Sekmadienį vykusiuose Seimo rinkimuose triumfavo visuomenėje mažiau žinomi veidai, nurungę populiaresnius konkurentus, pastebi LRT.lt kalbinti politikos apžvalgininkai. Sauliaus Spurgos manymu, žinomų personų neišrinkę žmonės tiesiog balsavo už populiaresnių partijų kandidatus, o Donatas Puslys tvirtino, kad rinkėjai šį kartą ėmėsi balsavimo „prieš“ taktikos.

LRT.lt primena, kad sekmadienį Gargždų, Žirmūnų, Žiemgalos vienmandatėse apygardose vykusiuose Seimo rinkimuose triumfavo konservatorės Rasa Petrauskienė, Paulė Kuzmickienė ir socialdemokratas Liudas Jonaitis.

Gargždų apygardoje konservatorė R. Petrauskienė antrame ture nurungė Centro partijos kandidatą, žurnalistą Kristupą Krivicką, Žiemgalos apygardoje socdemas L. Jonaitis nugalėjo Centro partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltą kandidatę žurnalistę Rūtą Janutienę, o Žirmūnų apygardoje konservatorė P. Kuzmickienė laimėjo prieš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininką Gintautą Palucką.

Populiarių veidų triukas nesuveikė

LRT.lt kalbintas Mykolo Romerio universiteto (MRU) socialinių mokslų daktaras, politikos apžvalgininkas S. Spurga tvirtino, kad šiuose Seimo rinkimuose, ypač kalbant apie K. Krivicko ir R. Janutienės nesėkmes, kai kurių partijų pasitelktas triukas rinkėjus sužavėti žymiomis asmenybėmis nesuveikė.

„Rinkimuose nugalėjo populiariausių politinių partijų atstovai. Turbūt rinkėjai buvo mėginami nupirkti pigiu triuku, iškeliant partijų atstovais žurnalistus, televizijoje šmėžuojančius veidus, bet akivaizdu, kad rinkėjai nepatikėjo. Rinkėjai pasirodymą televizijoje, galbūt ir kontroversiškų reportažų rengimą, nervų galūnėles dirginančių reportažų rengimą nesusiejo su idėja, kad tai liudija, jog šie žmonės yra kompetentingi dirbti Seime, priiminėti įstatymus“, – atkreipė dėmesį S. Spurga.

Tuo metu Vilniaus politikos analizės instituto analitikas D. Puslys LRT.lt teigė, kad K. Krivickas jau yra pralaimėjęs ne vienerius rinkimus. Šie rinkimai, anot jo, tiesiog patvirtino tą tedenciją.

„K. Krivickas viską pralaimi. [...] Jis dalyvauja bet kur, bet kokiuose rinkimuose ir juos visada pralaimi. Iš jo daug ko tikėtis ir nebuvo galima“, – pažymėjo pašnekovas.

Pasak D. Puslio, R. Janutienės pralaimėjimo rinkimuose atvejis yra kiek įdomesnis. Analitikas priminė, kad dar prieš rinkimus šiai kandidatei paramą viešai pareiškę premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas, ją rėmė ir pats ministras pirmininkas. Pašnekovas pastebėjo, kad ir pati R. Janutienė daug investavo į savo įvaizdį, tačiau, pasak D. Puslio, panašu, kad ši taktika atsisuko prieš kandidatę.

„R. Janutienė turi susikonstravusi antisisteminės kovotojos įvaizdį. Ji teigė, kad savo kovą nori perkelti iš vieno lauko į kitą. Bet visa tai nesuveikė. Nepadėjo ir pasirodymas televizijos ekranuose, ir ministro pirmininko ar jo aplinkos parama. Sakyčiau, kad jos pralaimėjimas rinkimų antrame ture rodo tai, kad rinkėjai mobilizavosi prieš ją. Spėčiau, kad rinkėjai labiau balsavo ne už socialdemokratų kandidatą, bet prieš R. Janutienę“, – dėstė D. Puslys.

Kaltas ne tik žemas rinkėjų aktyvumas

LSDP lyderio, buvusio Vilniaus vicemero G. Palucko pralaimėjimas rinkimuose, pasak S. Spurgos, yra mažoji šių rinkimų sensacija. Politikos apžvalgininkas priminė, kad artėjant rinkimams Žirmūnų vienmandatėje apygardoje, viešojoje erdvėje buvo neabejojama G. Palucko pergale – ekspertai svarstė, socdemų pirmininkas rinkimus laimės pirmame ar antrame ture.

Netikėtą G. Palucko nesėkmę S. Spurga aiškino tuo, kad rinkimų aktyvumas nebuvo didelis ir ši situacija buvo palankesnė konservatorių kandidatei P. Kuzmickienei. Vis dėlto, anot pašnekovo, panašu, kad problema slypi ir paties G. Palucko asmenyje.

„Žiūrint į mūsų visuomeninį peizažą, tai jo (G. Palucko – LRT.lt) pavardė, jo žinojimas yra kur kas didesnis negu jo oponentės (P. Kuzmickienės – LRT.lt), bet matyt rinkimų rezultatą nulėmė iš dalies tai, kad vis dėlto oponentė priklauso šiuo metu populiaresnei politinei partijai, tai yra konservatoriams, kurie garsūs tuo, kad jų rinkėjai yra aktyvūs balsuotojai. Taip pat svarbus faktorius yra mažas rinkėjų aktyvumas. Kitas faktorius – G. Paluckui, kaip politikui, vis dėlto kažko trūksta. Jis, nors politikoje yra seniai, daugybę kartų dalyvavo rinkimuose, niekada nesugeba laimėti“, – svarstė politikos apžvalgininkas.

D. Puslys pritarė S. Spurgai, kad G. Paluckui koją pakišo žemas rinkėjų aktyvumas rinkimuose. Tačiau, kaip pastebėjo analitikas, susidaro įspūdis, kad G. Palucko oponentė rinkimuose, konservatorė P. Kuzmickienė buvo aktyvesnė kai kuriais visuomenei aktualiais klausimais.

„P. Kuzmickienė buvo labiau matoma tam tikruose kituose kontekstuose, pavyzdžiui, atminimo lentelių, K. Škirpos gatvės klausimuose. Tose temose, kurios staiga visuomenei tapo aktualesnės negu tam tikri kiti klausimai, konservatorė įgavo matomumą“, – pažymėjo D. Puslys.

„Bet kokiu atveju tai nėra kažkoks pasiteisinimas, kad partijos (LSDP – LRT.lt) lyderis patiria dar vieną pralaimėjimą. G. Paluckas tragiškai pasirodė Vilniaus mero rinkimuose, dabar jis patyrė dar vieną pralaimėjimą. Manau, kad Socialdemokratų partija turi atsakyti į klausimą, ar jiems yra gerai, kai jie susiduria su situacija, kai partijos lyderis pralaimi visus rinkimus, kuriuose dalyvauja“, – pridūrė pašnekovas.

Reziumė: kiek svarbios rinkimuose buvo asmenybės?

MRU socialinių mokslų daktaras S. Spurga, reziumuodamas sekmadienį vykusius Seimo rinkimus, pažymėjo, kad rinkimų rezultatas rodo, jog žmonėms asmenybės šį kartą nebuvo svarbios. Žmonės, pasak pašnekovo, tiesiog rėmė populiarias partijas.

„Tikrai galima pasakyti, kad šiuose rinkimuose žmonės rinkosi partijas, o ne veidus“, – akcentavo S. Spurga.

D. Puslys savo ruožtu tvirtino turintis kitą paaiškinimą. Jo teigimu, šiuose parlamento rinkimuose išvydome „antiasmenybinį“ balsavimą.

„Manau, kad buvo „antiasmenybinis“ balsavimas, tai yra rinkėjai rinkosi ne partijas, o balsavo prieš kažką, galvodami „aš nenoriu šito žmogaus matyti Seime“. Manau, kad buvo galvojančių, kad „jei išsirinksime R. Janutienę, tai visas feisbukas rašys, kad štai va tokią Seimo narę iš apygardos atsiuntėme ir dabar visa Lietuva iš mūsų juokiasi“. Sakyčiau, kad asmenybės rinkimuose žmones mobilizavo, bet mobilizavo neigiama prasme – „aš balsuosiu už ką nors kitą, kad šitas žmogus nepraeitų į Seimą“, – aiškino pašnekovas.