Lietuvoje

2019.09.22 22:47

Po pralaimėjimo – oponentų klausimai apie Palucko vadovavimą partijai, jis pats priežasčių trauktis nemato

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.09.22 22:47

Sekmadienį įvykę rinkimai į laisvas Seimo narių vietas sudavė dar vieną smūgį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiui Gintautui Paluckui. Vienmandatėje Žirmūnų apygardoje jis pralaimėjo kovą su konservatorių kandidate Paule Kuzmickiene. Tačiau pats G. Paluckas žurnalistams teigė, kad jo pozicijos stiprėja ir jis jau ruošiasi 2020 metų Seimo rinkimams.

40-ies metų LSDP pirmininkas pralaimėjo ne tik Seimo rinkimuose, bet ir kovą vykusiuose rinkimuose į sostinės mero postą. Dar sekmadienį politiniai oponentai suskubo teigti, kad tokie pralaimėjimai – iššūkis G. Palucko pirmininkavimui partijai.

„G. Palucko pralaimėjimas Žirmūnuose bei nevykęs jo pasirodymas Vilniaus miesto mero rinkimuose (priminsiu - 7 vieta su 2.6 proc. palaikymo) jau rytoj neišvengiamai iškels klausimą dėl jo kaip socialdemokratų partijos pirmininko tinkamumo. Nesu tikras ar Lietuvos kairiųjų bendruomenė su tokiu pirmininku gali būti konkurencinga siekdama susigražinti 2016 metais prarastus rinkėjus valstiečiams žaliesiems“, – socialiniame tinkle rašė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Tačiau LSDP lyderis nemato priežasties trauktis iš partijos pirmininko posto ir teigė, kad nei vienos kitos partijos vadovas nedrįsta kelti savo kandidatūros Vilniaus apygardose.

Pripažinęs pralaimėjimą rinkimų štabe G. Paluckas kreipėsi į partiečius, dėkojo jiems už darbą kampanijos metu ir nė iš tolo neatrodė, kad liūdėtų. Priešingai, sakė besidžiaugiantis tuo, ką pavyko pasiekti. Žurnalistams jis taip pat kalbėjo, kad toks rezultatas – geriausias per pastaruosius septynerius metus.

– Kaip vertinate tokius rezultatus? – žurnalistai klausė G. Palucko.

– Patenkinamai. Pasiektas toks rezultatas, kad pirmą kartą po septynerių metu antrame ture. Po taip skausmingai pralaimėtų savivaldos rinkimų ir santykio per Europos Parlamento rinkimus Vilniaus mieste, rezultatas – pranokstantis lūkesčius. Daug kas manė, kad konservatorių apsėstame mieste, kur iš 12 vienmandačių 10 laimėjo konservatoriai, EP rinkimuose mes Vilniuje ėmėme 10 proc., jie – 27 proc., kad čia iš viso bus fiasko.

Tiems nedraugams nepasisekė, nes antras turas ir 200 balsų skirtumas yra... Visi norėjo laimėti. Pusę apylinkių laimėjome, pusę – pralaimėjome. Ten kur pralaimėjome, pralaimėjome didesniu skirtumu negu laimėjome. Tiesiog toks faktas, būtų aktyvumas didesnis, galbūt būtų rezultatas kitoks. Bet yra kaip yra.

Žmonės rinkosi eiti balsuoti arba ne. Pagrindinis momentas, kodėl žmonės nėjo balsuoti, jie sakė paprastai: šiandien mes valdžios nerenkame, rinkimų į Seimą nevyksta. Vyksta vienmandatės rinkimai 12-ai mėnesių, o tai nelabai motyvuoja.

– O ką toks rezultatas sako jums, kaip partijos pirmininkui?

– Nėra su kuo lyginti, nes nei vienas partijos pirmininkas nėra Vilniuje kandidatavęs.

– Galima lyginti su tuo, kad kandidatavote į merus.

– Jei taip lyginti, tai aš kylu nežmonišku tempu į viršų. Dalyvavimas rinkimuose sostinėje visada yra rizikingas, nes čia nėra svarbus statusas – ar tu Seimo narys, ar tu partijos pirmininkas ir tai visi žino. Todėl nei vienos tradicinės, klasikinės stiprios partijos pirmininkas Vilniuje rinkimuose nedalyvauja.

Mano lyderystės modelis yra kitoks. Aš veliuosi į kovą, veliuosi į sudėtingus iššūkius ir mūšius. Manau, kad tai yra mano pareiga. Ją taip suvokiu. Eiti, pramušinėti, laužti, kelti pasitikėjimą žmonių, su jais tiesiogiai bendrauti ir, atitinkamai, formuoti pozityvų partijos įvaizdį ateinantiems rinkimams 2020 metais.

Neturiu su kuo lygintis. Man sako: kaip tu jautiesi, partijos pirmininkas Vilniuje pralaimėjo rinkimus. Aš neturiu su kuo lygintis, nes kitų partijų pirmininkai net neina čia.

– Ir trauktis nėra priežasčių?

– Aš neturiu jokių priežasčių trauktis. Mes šiuose rinkimuose turėjome du tikslus: be abejo, papildyti frakciją, laimėti mandatus ir antras – mobilizuoti mūsų struktūras, rengiantis 2020 metų rinkimams. Taip, Vilnius skyriuje mes turėjome įvairiausių struktūrinių iššūkių, problemų anksčiau, tai atsiliepė ir savivaldos rinkimams. Galiu tik pasakyti, kad mūsų susitelkimas buvo įspūdingas. Ne tik skyrius padėjo, kiti skyriai atvažiavo, mūsų EP nariai, parlamento nariai prisijungė.

Tai buvo bene pirmas kartas, kai mes turėjome didelį komandinį darbą. Aš tuo labai patenkintas.

– O 2020 metais savo kandidatūrą kelsite Vilniuje?

– Nuspręsime susirinkę į tarybą, suvažiavimą, kai skirstysime vienmandates, bet aš tikrai nematau priežasčių, kodėl turėčiau bėgti iš Vilniaus. Galų gale, man nepatinka tas principas ieškoti išskaičiuotos, statistinės, labai palankios vienmandatės, tam kad partijos pirmininkas nepralaimėtų ir papultų į Seimą, kaip tai daro kitos partijos.

Nebijau pralaimėti. Man tai nėra malonu, bet aš savo misiją suprantu taip – eik ten kur sunkiausia ir ten kalkis. Galų gale tu esi pirmas. Jei tu neisi į mūšius, tai ir kiti mėgins išskaičiavimais remtis. Einu ten, kur nėra lengva.

– Bet jau svarstymų nėra, rinkimuose dalyvausite?

– Taip, dalyvausiu. Tikriausiai dalyvausiu Vilniuje, nebent partija nepasitikės, skyrius nepasitikės, sakys važiuoti kitur. Bet bandysiu įtikinti, kad mano vieta čia, Vilniuje pralaužti ledus, čia gauti didesnį pasitikėjimą.