Šiauliai miesto gimtadienį, rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną paminėjo baltiškomis apeigomis ir pirmą kartą surengtu įspūdingu ugnies reginiu. Talkšos ežero pakrantėje išdegtos ir atidengtos dvi savaites Lietuvos ir Latvijos menininkų kurtos šamotinės ugnies skulptūros.
Talkšos ežero pakrantėje dvi savaites darbavosi Lietuvos ir Latvijos menininkai. Jie ant specialių krosnių iš šamotinio molio gamino ažūrines ugnies skulptūras, interpretuodami saulės simboliką.
„Tema yra saulės stulpai, visa tai, kas susiję su saule, su šviesa su ugnimi. Mūsų aukštis maždaug turėjo siekti iki 2 metrų, nes turim tokias kameras pasidarę. Ant tų krosnių statysim kameras, kurios yra padengtos karščiui atsparia medžiaga, tą medžiagą naudoja kosminiuose laivuose termoizoliacijai“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja keramikė Irena Šliuželienė.
Technologiškai sudėtingą šamotinių ugnies skulptūrų kūrybinį procesą ypač gerai įvaldę latviai. Kaimyninėje šalyje panašūs festivaliai rengiami jau šešerius metus.
„Tokių didelių šamotinių skulptūrų kol kas negalima išdegti jokioje krosnyje. Jos įprastai išdegamos gamtoje, mes Latvijoje jas degame Jelgavos Pašto saloje, procesas visiems labai įdomus“, – pasakoja keramikas Aleksandras Djačenko.
Daugiau, kaip savaitę kurtos, kelias dienas džiovintos skulptūros degtos nuo ryto iki sutemų, kol pavyko apsiekti reikiamą karštį. Tada atidengti šamotiniai meno kūriniai pradėjo šviesti ir žėrėti.
„Žemės medžiagos, iš tikrųjų, ir ugnis, įspūdinga, kai pasiekia daugiau nei 1000 laipsnių temperatūrą, kai viskas įkaista raudonai, šviečia baltai, spinduliuoja, žaižaruoja“, – sako keramikė Vitalija Kurtinaitienė.
Pirmą kartą surengtas festivalis skirtas nuo ugnies ritualų neatsiejamai Baltų vienybės dienai, kuri švenčiama rugsėjo 22-ąją, minint 1236 metais vykusį Saulės mūšį. Šią dieną saulė pasiekia rudens lygiadienio tašką. Rugsėjo 22-oji yra ir tikrasis Šiaulių miesto gimtadienis, tad ugnies festivalis šiauliečiams tapo triguba švente.
