Šie metai paskelbti Žemaitijos metais. Žemaičiai sako gavę išskirtinę progą pristatyti savo istoriją, kalbą ir papročius. Per šiuos metus regione atsirado naujų atminimo ženklų, keli miesteliai pasipuošė žemaitiškais vietovardžiais, nemažam būriui naujokų išduoti žemaitiški pasai.
Telšiškis Arnas Serva yra vienas paskutiniųjų, kuriam šiemet buvo įteiktas Žemaičio pasas. Jame esantis numeris „3619“ reiškia, kad maždaug tiek šiuo metu yra žemaičių, turinčių tokius pasus.
„Žemaičių pasas yr dokuments, skirts tikriem žemaičiam. Katras įrodo, kad žemaitis yr nusipelnęs savo darbais, Žemaitijia garsina arba yra stipriai įsitraukęs į minėjimus. Aš pats pasą esu gavęs už tai, kad 5 metai per Durbės minėjimą, liepos 13 dieną, visąlaik laikau vėliavas“, – kalbėjo A. Serva.
2019-uosius paskelbus Žemaitijos metais, šio etninio regiono populiarumas smarkiai išaugo. Žemaitijos sostinė Telšiai sulaukė gerokai daugiau turistų nei ankstesniais metais. Folkloro ansamblio „Spigėns“ vadovė Diana Bomblauskienė tikina, kad kaip niekad gausiai buvo lankomi ir šventiniai renginiai, daugelis mokėsi žemaitiškų šokių ir dainų.
„Turėjom galimybę išmokyti daug žmonių ir dainuoti, ir žemaitiškų šokių. Žmonės sužinojo, kas yra visokei gyvatarai mūsų, gracverai. Išmoko labai daug žmonių. Aš labai džiaugiuos. Nes jeigu mes į mėnesį turim apie 10 koncertų, tai tik šie metai, man rods, Žemaitijos metai leido tai turėt mums“, – pasakojo D. Bomblauskienė.
Ypač žemaičiai didžiuojasi savo kalba. Šiemet ja pradėta kalbėti drąsiau, jaunimas nevengia susirašinėti žemaitiškai.
„Taip, tai iš tiesų tiesa. Aš ir pats, išvykęs į kokias mokslines sesijas, draugams rašau žemaitiškus laiškus su visai žemaitiškom raidėm visom“, – gyrėsi A. Serva.
Kalbėti šia tarme esą ryžtasi ne tik žemaičiai. Iš knygynų iššluotos visos prieš dvejus metus Juozo Pabrėžos išleistos knygos „Žemaičių kalba ir rašyba“. Teko leidimą kartoti. Lituanistas, profesorius Juozas Pabrėža sako, kad žemaičių kalba yra gyva ir stipri, susidedanti iš visų keturių kiekvienai kalbai būdingų lygių.
„Ir visus tuos keturis gabalus šiandien žemaitei yr išlaikę tokiu netgi senovišku, autentišku, archajiškų ypatybių, formų, garsų konstrukcijų, ko nebėra net toj bendrinėj kalboj. Sakykim, iš garsų pasąmonės esam išlaikę senuosius nosinius „an“, „en“, „un“, „on“ garsus. Didelė dalis žemaičių sako ne koks „kąsnis“, o „konsnis“, arba „kansnis“, „skensti“. Žemaitei nuostabiai šiandien yra išlaikę senąją dviskaitą, žemaitę saka „vedu vedvi, sėdau y jėdau“. [...]
Žemaitijos metai buvo gera proga dar kartą priminti ir parodyt, ko mes žemaičiai turim ir kuo galim didžiuotis“, – tvirtino lituanistas.
Šiuos metus paskelbus dar ir vietovardžių metais, planuota, kad visa Žemaitija bus išmarginta žemaitiškais užrašais. Tačiau per metus naujų tokių vietovardžių daug neatsirado. Toliau lyderiauja Telšių kraštas, žemaitiškais užrašais gyvenvietes pradėjęs žymėti 2005-aisiais.
„Degate čia yra, yra Pylia. O lietuviškai – Pieliai, Degaičiai. Pas žemaičius niekada nebuvo čia. Tik pas kiniečius. Vaičiaičiai, Degaičiai. Ir šiandien pas mane seniūnijoj visos gyvenvietės tur autentiškus, natūralius žemaitiškus užvadinimus“, – pasakojo Degaičių seniūnas Antanas Kontrimas.
„Jeigu paveizėsit į Telšius ir paveizėsit į Vilnių, tas rubežius, [...] – 20 kilometrų nuo Kauno Žemaitija istorinė baigas. Pažiūrėkim, a tos Lietuvos daugiau bėr išlikę, a Žemaitijos. Su jumoru norėčiau pabaigt: juk žemaitei išlaikėm Baltijos jūrą, o lietuviai Juodąją jūrą pražaidė“, – kalbėjo Telšių žemaičių draugijos pirmininkas Andrius Dacius.
Seimas 2019uosius paskelbė Žemaitijos metais, atsižvelgdamas į tai, kad rašytiniuose šaltiniuose Žemaitijos vardas pirmą kartą paminėtas prieš 800 metų.
Plačiau – nuo 23:03 min.
