Lietuvoje

2019.09.20 21:24

Sinkevičiaus laukia svarbus egzaminas: Kubilius vardija galimas kliūtis

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.09.20 21:24

Šią savaitę kandidatas į eurokomisaro postą Virginijus Sinkevičius prisistatė Europos Parlamento žaliųjų politinėje grupėje. Kai kurie mūsų šalies europarlamentarai netruko sukritikuoti kandidato, kad jis veržiasi vadovauti aplinkosaugai, nieko neišmanydamas apie žuvis ir vandenynus.

V. Sinkevičiaus dar laukia klausymai Žuvininkystės bei Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komitetuose.

Pirmuosius vertinimus LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistui Raigardui Musnickui išsakė europarlamentarai Stasys Jakeliūnas ir Andrius Kubilius.

Dienos tema. Kubilius apie Sinkevičiaus būsimą darbą aplinkosaugos pozicijoje: jaunas, bet turi galimybių tobulėti (su vertimu į gestų k.)

– Pone Jakeliūnai, savo socialinio tinklo paskyroje gana smarkiai sukritikavote V. Sinkevičių, teigdamas: „Įspūdis šiaip sau, ir, atrodo, ne tik man.“ Iš ko sprendžiate, kad įspūdis „šiaip sau“, ar taip mano ir jūsų kolegos žaliųjų frakcijoje?

S. Jakeliūnas: Nesu didelis okeano, žuvininkystės ir aplinkosaugos specialistas, bet niekur ir nesiveržiu. V. Sinkevičius, mano vertinimu, nepademonstravo kompetencijos atsakinėdamas į užduotus klausimus. Aš taip pat uždaviau vieną kitą klausimą ir atsakymai nesužavėjo.

– Apie ką klausėte?

S. Jakeliūnas: Apie mokesčius, nes jo požiūris į mokesčius tikrai nedera su žaliųjų mokesčių teisingumu: jie bando organizuoti judėjimą bei subgrupes komitete ir tie mokesčių klausimai tikrai yra svarbūs. Kitas – moralinis jo vientisumas, kas irgi labai svarbu eurokomisarui. Čia jis pasirodė dar prasčiau, negu įsivaizdavau, nes iš esmės pamelavo, kad nieko nežinojo, kas vyko Mykolo Majausko atveju ir neužstojo savo kolegės, kuri dabar dirba vienoje iš įstaigų, kuriai jis netiesiogiai vadovauja kaip ministras.

– Būtina, jūsų nuomone, jam išmanyti žuvis ir vandenynus?

S. Jakeliūnas: Kaip mes vertiname, kas yra politika: ar tai yra bet kas, bet kur gali eiti ir daryti bet ką. Tai čia Lenino požiūris, kad bet kokia melžėja, virėja gali valdyti valstybę. Ar yra kompetencijos tam tikri parametrai, o jau nekalbant, kad ES kontekste tos kompetencijos reikia nepalyginamai daugiau, nes ir interesų, ir įvairovės yra labai daug. Manau, jeigu jis būtų gavęs portfelį, susijusį su inovacijomis, galbūt su jaunimu, tai dar galima būtų galvoti, bet čia visiškai nauja sritis, su kuria jis neturėjo nieko bendro, ir, manau, tikrai bus problemų.

– Bet techniškai pirma skiriamas kandidatas, o paskui tik sužinome, kokį portfelį gausime, tai čia negali visą laiką pataikyti.

S. Jakeliūnas: Yra ir kita proceso dalis – jis pats. Jeigu pasiūlytas portfelis jam nesuprantamas ir netenkina, tai galėjo vykti derybos ar panašiai, bet, matyt, jo ir galimybės derėtis buvo silpnos. Nežinau, kiek Lietuvos Vyriausybės ar kitų institucijų galimybės buvo kalbėtis su komisijos pirmininke dėl kitokio portfelio. Manau, ateityje jo laukia sudėtingos dienos komitetuose, kai klausimai bus ne mažiau intensyvus.

– Pone Kubiliau, kaip jūs vertinate V. Sinkevičiaus ir prisistatymus, ir galimybes dirbti būtent šioje aplinkosaugos pozicijoje?

A. Kubilius: Čia gal keli dalykai yra: pirma, man neteko matyti to prisistatymo žaliųjų frakcijoje ir šiaip stengiuosi būti avansu pozityvus. Jeigu manęs klausia kolegos, aš sakau: jaunas, bet turi galimybių tobulėti. Frakcijose iš tikrųjų daugiausia dėmesio pasiruošimui kandidatų svarstymui, tai ne vienos Rytų Europos šalies atstovai apie savo kandidatą, kuris atstovauja kitai partijai, kalba labai neigiamai, Vakarų valstybių – santūresni. Tai bandau šitoje vietoje laikytis to principo.

– O ką estai ir latviai?

A. Kubilius: Negirdėjau, kad kritikuotų. Bet dėl to, ką S. Jakeliūnas sako, tai iš tikrųjų klausimų yra nemažai. Vienas dalykas – jis gavo tą atsakomybę ir svarbų portfelį, nes dabar klimato kaita, aplinkosauga ir okeanai yra viena iš karščiausių temų. Mes čia, Lietuvoje, Centrinėje Europoje, gyvename šiek tiek už tų diskusijų ribų, o Vakarų europiečiai šia tema labai stipriai pajudėję į priekį, o mes dar, taip sakant, mokomės. Kiek užteks jam kompetencijos pasirodyti stipriai šitoje srityje, aš tikrai negaliu pasakyti.

– Tai kaip su ta kompetencija? Ar įmanoma turėti ją visose srityse?

A. Kubilius: Aš tik matau, kaip atrodo pasiruošimas klausimams komitetuose. Aš, pavyzdžiui, esu Ekonomikos komitete, ir mums teks 5 komisarus klausinėti visą savaitę nuo spalio 1 d. Tai pasiruošimas yra labai gilus: klausimai formuluojami raštu, žodžiu, taip sakant, egzaminas nebus lengvas. Žinant, kad aplinkosaugoje tarp europarlamentarų yra tikrai labai aukšto lygmens ekspertų, tai palinkėčiau V. Sinkevičiui sėkmės perlipant šitą barjerą.

– Čia ne egzaminas, kad sėkmės reikėtų palinkėti, čia iš tikrųjų reikia pasiruošimo. Spės pasiruošti?

A. Kubilius: Negalim už jį atsakyti. Tik sakau, kad bus sudėtinga, ypač kai žmogus toje srityje nedirba. Antras dalykas, jam esu sakęs tą tiesiai, gali būti problema, kad jis yra demonstruojamas ir matomas kaip žaliųjų atstovas, nes Lietuvos žalieji ir valstiečiai bei Europos žalieji turi nemažai skirtumų. Ir ne aplinkosaugos ar žalumo, o visos eilės kitais klausimais. Sakysim, žmogaus teisių, moterų teisė Stambulo konvencijoje, gėjų teisės klausimai ir taip toliau. Tai čia gali iškilti visokių dalykų, kai pretenduoji atrodyti žaliuoju, o realiai to galbūt ir nėra tiek daug, tai gali būti visokių problemų. Kaip jam baigsis, aš tikrai negaliu pasakyti, šiandien sunku prognozuoti. Yra kandidatų į komisarus, kurie, jau dabar matosi, gali turėti didesnių problemų arba teisinių arba politinių problemų, tai gali būti, kad V. Sinkevičius nebus taip atidžiai matomas.

S. Jakeliūnas: Nežinau, kieno politinei linijai, ideologijai socialinės lygybės, teisingumo klausimais labiau atstovauja V. Sinkevičius savo buvusiais veiksmais kaip Seimo narys ir kaip ekonomikos ir inovacijų ministras: ar liberalų ir dalinai, galbūt, Tėvynės sąjungos, ar „valstiečių“. Bet yra dar vienas svarbus aspektas, kuris nagrinėjamas, tai asmeninis nepriklausomumas: veikti nepriklausomai, nebūti veikiamam lobistų, nes Briuselis yra antras pagal koncentraciją ir įtaką lobizmo židinys pasaulyje po Vašingtono.

– Tai jis jau veikiamas kaip nors?

S. Jakeliūnas: Jis bus veikiamas tikrai vienareikšmiškai, nes ten daug interesų. Aplinkosaugoje yra su mokesčiais susiję dalykai, nes klimato kaitą neutralizuoti kainuoja.

– Tai kokie čia pavojai?

S. Jakeliūnas: Vienas iš pavojų yra, pavyzdžiui, vienam iš direktoratų, su kuriuo jis dirbs, jeigu taps tuo komisaru, yra žmonės, kurie labai patenkinti, kad jis galimas pretendentas. Kodėl? Todėl, kad jie turi savo jau susiformavusią paradigmą, linijas ir jis, nebūdamas patyręs, bus veikiamas jų, taip pat agresyvių lobistų.

– Lietuvos lobistai ne ką mažiau gudrūs ir agresyvūs.

S. Jakeliūnas: Lietuvos lobistai nepalyginami su Briuselių lobistais. Pavyzdžiui, man jau tenka susidurti ir teigiama prasme bendrauju su finansų lobistais. Visos institucijos, organizacijos, didžiausi investiciniai fondai ir parlamentarai bendrauja tam tikruose forumuose, vyksta apsikeitimas nuomonėmis. Jų galimybės veikti visokiais būdais yra tikrai...

– Visokie būdai, tai čia kokie?

S. Jakeliūnas: Pavyzdžiui, per dialogus, kur jie dominuoja, nes turi daugiau įdirbio, daugiau kompetencijų: jie parengia paruoštukus, prezentacijas, pozicijas, į bet kokius klausimus gali atsakyti, bet kartu transliuoja savo nuomonę, pozicijas ir interesus.

– Nors jūs labai neigiamai pasisakėte apie V. Sinkevičių, premjeras vis dėlto jį palaiko.

S. Jakeliūnas: Kur premjerui dabar dėtis, kai frakcija išreiškia palaikymą, ji kreipiasi į žaliųjų frakciją Europos Parlamente ir jos vadovui 2 vadovai išreiškė palaikymą, tai mano tikslas buvo išsiaiškinti, ar grupė žaliųjų palaiko V. Sinkevičių. Formalaus ir neformalaus balsavimo nevyko, nors aš tą siūliau. Lieka neatsakytas klausimas – ar vis dėlto žaliųjų grupė palaiko V. Sinkevičių kaip galimą savo kandidatą, ar čia vadovų pozicija ir vadovai dabar jau suinteresuoti, kad tas procesas nueitų iki galo, nes turėti bent vieną žaliųjų, koks jis ten žaliasis – didelis klausimas, atstovą Europos Komisijoje taip pat svarbu. Bet, manau, geriau neturėti nė vieno ir laikytis principingai visų kitų komisijų komisarų, pavyzdžiui, kai vyko diskusijos dėl U. von der Leyen, klausymai buvo atviri, jie buvo transliuoti viešai. Tai nepalyginami dalykai tokio detalumo ir kritiškumo prasme, lyginant su tuo, kas vyko V. Sinkevičiaus atžvilgiu. Nenoriu eiti į detales, nes čia daugmaž grupės vidiniai dalykai, bet suinteresuotumas tam tikrų vadovų, kad V. Sinkevičius taptų komisaru, matosi.

– Pone Kubiliau, nepritariate apžvalgininkams, kurie sako, kad estai ir latviai gavo geresnius portfelius už Lietuvą. Ką reiškia Europos komisaro didelis svoris, nes V. Sinkevičiui gresia vadovavimas iš viršaus. Tai kiek jis galės veikti savarankiškai?

A. Kubilius: Tikrai nesiimu lyginti, nors, aišku, Valdis Dombrovskis ir buvęs premjeras, mano kolega tuo pat metu, jau antrą kadenciją bus komisaru ir bus vienu iš trijų vadinamųjų vykdomųjų viceprezidentų. Tai čia tikrai aukštos pareigos ir be jokių abejonių. Estė gavo energetikos portfelį – tai mums be abejo rūpima tema. Dabar V. Sinkevičius gavo aplinkosaugą – tai yra šiukšlės, vandens švara, vandenynai, žuvys, klimato kaita, nors tai jau yra šiek tiek kitas atspalvis, bet dar susieta. Tai aišku, kad virš jo bus vienas iš viceprezidentų, F. Timmermansas, kuris irgi patyręs, kietas.

– Tai mažins V. Sinkevičiaus įtaką ar ne?

A. Kubilius: Lyginant su kuo – su V. Dombrovskiu, tikrai jo įtaka bus mažesnė, jeigu žiūrėti į galimybę daryti įtaką procesams. Antras dalykas priklausys nuo to, jeigu jis taps komisaru, kaip pats save sugebės realizuoti.

– Pone Jakeliūnai, jūsų dar laukia V. Sinkevičiaus klausymai komitetuose, tai palinkėsite sėkmės išlaikyti tą egzaminą ar ne?

S. Jakeliūnas: Linkiu sėkmės, bet, žinote, kaip studentui, jeigu per dvi savaites reikia pasiruošti egzaminui, kurio nestudijavai, tai sėkmės gali neužtekti. Nors, be abejo, linkiu sėkmės visiems lietuviams, kurie dirba Europos institucijose. Bet kodėl viena problema, man atrodo, gali grėsti ne tik V. Sinkevičiui, bet ir ES. Jeigu vadovauti ateina Europos Sąjungos Komisijai, kuri yra faktiškai ES Vyriausybė, žmonės, kurie neturi bazinių įgūdžių ir kompetencijos, tai diskredituoja pačią politiką ir ES valdyseną. Iš čia kyla nepasitenkinimas – „geltonosios liemenės“ ir kiti dalykai. Valdyti Europos Sąjungą reikia ypatingos kompetencijos, gerokai didesnės negu nacionalinėje politikoje.