Lietuvoje

2019.09.24 05:30

Karbauskio LVŽS – savo nuomonę apie šeimą turintys žalieji ar industrinio žemės ūkio oligarchai?

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.09.24 05:30

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) prieš rinkimus teigė, kad tarp visų darbų nepamirš ir žaliųjų iniciatyvų, tačiau Žaliųjų partijos atstovas Linas Balsys įsitikinęs, kad „valstiečiai“ vis dėlto yra labiau panašūs į žemės ūkio oligarchų kuopelę, mat žaliosios politikos jis LVŽS veikloje beveik nemato.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis atkerta, kad jei ne „valstiečiai“, kai kurie aplinkosaugos klausimai net nebūtų pajudinti iš mirties taško. Tačiau politologas Algis Krupavičius atkreipia dėmesį, jog, lyginant Europos žaliuosius ir LVŽS, pastaroji nuo jų skiriasi itin smarkiai ir Lietuvoje žaliąsias idėjas labiau propaguoja, pavyzdžiui, socdemai.

LVŽS nariui Virginijui Sinkevičiui pradėjus kelionę į eurokomisaro, atsakingo už aplinką ir vandenynus, postą, viešojoje erdvėje vėl suaštrėjo diskusija apie tai, ar „valstiečiai“ iš tiesų yra žalieji. Seime svarstant V. Sinkevičiaus kandidatūrą į eurokomisarus, ne vienas parlamentaras abejojo, ar LVŽS atstovas tikrai yra žaliasis ir kad dėl to jis gali susidurti su sunkumais siekdamas posto.

Panašu, kad tokios abejonės sklando ir Europos Parlamente (EP), mat Europos žaliųjų lyderė Ska Keller portalui „Politico“ tvirtino neslepianti, kad net jei V. Sinkevičius taptų Europos Komisijos (EK) nariu, tai vargu, ar numalšintų žaliųjų kritiką EK vadovei Ursulai von der Leyen dėl konkrečių siūlymų kovai su klimato kaita stokos. Be to, Europos žaliųjų lyderė atkreipė dėmesį į tai, kad V. Sinkevičius nėra Europos žaliųjų šeimos narys.

„Tai nepatenkina mūsų reikalavimų. Nepažįstu (V. Sinkevičiaus – LRT.lt) asmeniškai, tikiuosi, kad susitiksime rugsėjį. Puiku, kad jis ten bus, iš tikrųjų. Bet jis nėra Europos žaliųjų narys“, – apie V. Sinkevičiaus kandidatūrą „Politico“ sakė S. Keller.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis yra pareiškęs, kad jo vadovaujama partija prie Europos žaliųjų jungtis neketina dėl besiskiriančių požiūrių į šeimą ir lesbiečių, gėjų, biseksualų bei transseksualų (LGBT) bendruomenę. Tiesa, LVŽS pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas tvirtino, kad tai tėra R. Karbauskio nuomonė ir partija turėtų siekti prisijungti prie Europos žaliųjų šeimos.

Mato oligarchų interesų dominavimą

Lietuvos žaliųjų partijos narys, parlamentaras L. Balsys LRT.lt teigė, kad R. Karbauskio išreikšta pozicija, kad LVŽS nesijungs prie Europos žaliųjų iš esmės jau įrodo, jog „valstiečiai“ net ir nenori tapti žaliaisiais.

Politikas, analizuodamas LVŽS atstovų sprendimus, stebėjosi, kad šie mažai dėmesio skiria gyvūnų teisių klausimams. L. Balsio teigimu, nėra aiški R. Karbauskio vadovaujamos partijos pozicija ir dėl trąšų naudojimo žemės ūkyje.

„Tokie dalykai, kaip dabar iškilusi diskusija dėl sengirės išsaugojimo, Punios šilo rezervato išplėtimo. Kodėl čia „valstiečiai“ nėra aktyvūs?“ – stebėjosi L. Balsys.

Vis dėlto, anot pašnekovo, daugiausia abejonių dėl LVŽS esą propaguojamos žaliosios politikos kyla pažvelgus į jų vykdomas ar įvykdytas reformas.

„Urėdijų panaikinimas, vienos didžiulės gamybinės įmonės, kuri centralizuotai kirstų miškus, įkūrimas yra LVŽS reforma. Miškų kirtimo normos didinimas yra jų Vyriausybės sprendimas. Ar čia yra žalia, ar nėra žalia? Tai nėra žalia“, – pavyzdį pateikė parlamentaras.

L. Balsio manymu, nors LVŽS gretose yra žmonių, kurie siekia įgyvendinti idėją, tačiau, parlamentaro įsitikinimu, bendra partijos politika veikiau primena oligarchų, o ne žaliųjų veikimą.

„LVŽS frakcija yra didelė, tai ten yra žmonių, kurie laikosi žaliųjų pažiūrų ir tai daro nuo seno. Bet, jeigu kalbėtume apie partiją, kaip visą organizaciją, ten aiškiai dominuoja labiau „valstiečių“ industrinio žemės ūkio interesai negu kad žaliųjų, kad ir to paties žaliojo žemės ūkio, interesai. R. Karbauskis sako, kad jie palaiko ekologinius ūkius ir kad tarp jo valdomų bendrovių yra ekologinių ūkių. Gal ir yra, aš neneigsiu, bet matote, kokios nuotaikos, kokios ideologijos vyrauja, o vyrauja stambus gamybinis ūkis. Be to, R. Karbauskis yra vienas didžiausių trąšų prekiautojų Lietuvoje“, – kalbėjo L. Balsys.

Jis priminė, kad LVŽS yra ne kartą keitusi partijos pavadinimą, kol galiausiai joje atsirado žodis „žalieji“. Tačiau, L. Balsio manymu, su žaliąja politika tai neturi nieko bendro.

„Man atrodo, kad ponas R. Karbauskis žiūri, kur kokia konjunktūra, kaip geriau, naudingiau būtų angažuotis, tai taip ir elgiasi, o tos ideologijos lieka ciniškai nuošalyje. [...] Latvijoje buvo fermerių žaliųjų partija, bet ją valdė oligarchai, tai panašią schemą matau ir Lietuvoje. Tai gal LVŽS nuo jų nusižiūrėjo?“ – svarstė pašnekovas.

Pozicija dėl Europos žaliųjų galėtų pasikeisti

„Valstiečių“ pirmininkas R. Karbauskis LRT.lt teigė, kad jo pozicija dėl LVŽS nesijungimo prie Europos žaliųjų partijos nepasikeitė, – dėl požiūrio į šeimos vertybes, į LGBT bendruomenę LVŽS jungtis prie Europos žaliųjų neturėtų. Politikas tvirtino tame problemos neįžvelgiantis.

„Mes labai gerbiame žmogaus teises, be abejonių, ir apie tai negali būti diskusijų, bet yra tradicijos, yra mūsų požiūris į šeimą. Jeigu kas nors mums pabandys prikišti, kad mums žmogaus teisės nėra svarbios... Atleiskite, skirtingų šalių požiūris į žmogaus teises šeimos prasme yra skirtingas. Šitoje situacijoje esame šalis, kuri turi labai senas šeimos tradicijas, tai yra tokias, kokias turi Lenkija, Skandinavijos šalys. [...] Mes nepasisakome „prieš“ kažką. Mes pasakome, kad, jeigu spręstume kažkuriuos klausimus tarp žmonių, kurie turi kitokį požiūrį, tai mes tvarkome Civilinį kodeksą, esame „už“ tai. Bet mes turime savo tradicinį požiūrį į šeimą. Nesu niekada iš Europos žaliųjų girdėjęs pretenzijų šiuo klausimu“, – tvirtino R. Karbauskis.

Tiesa, LVŽS vadovas prisiminė, kad anksčiau LVŽS buvo sutarę su Europos žaliųjų partija bendradarbiauti EP, tačiau kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, šeimos vertybių, LVŽS gali turėti savo nuomonę ir nebalsuoti taip, kaip Europos žalieji. R. Karbauskis teigė, kad, jei panašaus pobūdžio bendradarbiavimą galima būtų įtvirtinti, LVŽS svarstytų galimybę jungtis prie Europos žaliųjų partijos.

Politikas, paklaustas, ar gali konkrečiais pavyzdžiais įrodyti, kad LVŽS yra žaliąją politiką vykdanti organizacija, ragino prisiminti aktyvų partijos pasipriešinimą Visagino atominės elektrinės statybų ir skalūnų dujų išgavimo Lietuvoje projektams.

„Buvo bandymas Visagino atominę elektrinę pastatyti. Šitame projekte tikriausiai visi, išskyrus mus, buvo ryžtingi statyti. O mes aiškiai užėmėme poziciją, kad to nereikia daryti. Tai būtų buvusi klaida, šiandien visi tai žino. Tai būtų buvęs akmuo po kaklu ir daug kartų Lietuva turėtų spręsti tas problemas, kurias mes šiandien sprendžiame su Ignalinos atomine elektrine. [...]

Skalūnų išgavimas hidraulinio skaldymo būdu. Vėlgi mums galima prikaišioti, ką nori, bet mes padarėme tai, ką darė visos Europos žalieji, – apgynėme Lietuvą nuo šios labai rizikingos technologijos. Tos technologijos nepanaudojo nė viena Europos valstybė“, – tvirtino LVŽS pirmininkas.

LVŽS lyderis: jeigu pereitume prie ekologinės žemdirbystės, pasaulis mirtų iš bado

R. Karbauskio teigimu, LVŽS žaliosios politikos krypties nepametė ir po 2016 m. Seimo rinkimų, kai tapo valdančiaisiais. R. Karbauskis tikina, kad „valstiečiai“ galbūt nėra aktyvūs įvairių atskirų regioninių parkų ar girių išsaugojimo klausimais, bet didžiosios aplinkosaugos dilemos partijai yra itin svarbios.

„Jeigu kalbėtume apie CO2 laidojimą po žeme, tai mes užimame aiškią poziciją, kad to nereikia daryti, nes rizikos yra labai didelės, o garantijų niekas negali duoti. Negalima net ir 100-ais milijonų eurų rizikuoti, Lietuvos vidaus vandenimis ir visa ekologija. [...] Jeigu Valstiečių-žaliųjų šiandien valdžioje nebūtų, šitas klausimas greičiausiai pereitų, nes nematau, kas dar dėl to jaudinasi“, – pažymėjo R. Karbauskis.

Tarp kitų LVŽS žaliosios politikos priemonių, R. Karbauskis įvardijo planuojamą automobilių išmetamųjų dujų apmokestinimą.

LVŽS vadovas pažymėjo, kad jo vadovaujamai partijai reiškiama kritika dėl žaliųjų iniciatyvų trūkumo yra iš piršto laužta, mat, R. Karbauskio teigimu, oponentai kalba abstrakčiai ir nenurodo aiškių argumentų, išskyrus pastabą, kad „valstiečių“ Vyriausybė padidino miškų kirtimo normą.

„Mums gali prikišti, kad mes miškus kertame. Pirmiausia, Vyriausybė rėmėsi ekspertų išvadomis – apie tai, kiek mes turime miškų, kokia jų būklė. Vyriausybė nesivadovavo savo pačios nuomone, kiek reikia miškų iškirsti“, – akcentavo R. Karbauskis.

Jis tikina, kad Lietuva tebėra viena miškingiausių, žaliausių, švariausių, ekologiškiausių šalių Europoje. Tai esą įrodo ir šalies gyvūnijos klestėjimas.

„Danija, būdama teoriškai toje pačioje klimato zonoje kaip Lietuva, neturi gandrų. Tiesiog jų ten nėra, nes aplinka jiems nėra tinkama, jiems nėra tinkamos pašarų maisto bazės. Jeigu žiūrėtume į žvėrių, paukščių populiaciją, tai mes esame tikrai smarkiai pakeitę situaciją, gerąja prasme pakeitę situaciją ir, pavyzdžiui, pas mus gandrų populiacija yra kelis kartus didesnė“, – atkreipė dėmesį R. Karbauskis.

Anot jo, gerėjanti Lietuvos ekologinė situacija nėra vien LVŽS politikos nuopelnas, tačiau, kaip teigė R. Karbauskis, „valstiečiai“ prie gerėjančių tendencijų taip pat prisidėjo.

LVŽS lyderis prisiminė ir apie partijai kartojamą pastabą dėl to, kad „valstiečiai“ esą nepalaiko ekologinių ūkių plėtros. R. Karbauskis teigė, kad kritikams šiuo klausimu tiesiog trūksta kompetencijos žemės ūkyje.

„Jeigu mes pereitume prie ekologinės žemdirbystės, pasaulis numirtų iš bado. Tai yra faktas. Mokslininkai aiškiai suskaičiavo, kad tada mes maisto pagamintume tris kartus mažiau negu dabar. Diskusija nėra dėl to, ar mes norime, ar nenorime ekologinio ūkininkavimo, bet tiesiog tai nėra įmanoma.

Stebimasi, kaip ūkininkai gali būti žalieji. Bet kas daugiau, jeigu ne ūkininkai, gali būti žalieji? Ūkininkai tvarko kanalus, dirvožemį, kurie yra susiję su mūsų ekosistema. Jeigu mes norėtume, kad mūsų dirvos užpelkėtų, apaugtų miškais, krūmais, tai galima išvaryti Lietuvos žemdirbius. Bet iš ko tada gyvensime?“ – aiškino R. Karbauskis.

Socdemai yra labiau žali negu LVŽS?

„Matyt, reikėtų su mikroskopu ieškoti aiškiai žalių LVŽS darbų“, – LRT.lt teigė Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų daktaras, politologas A. Krupavičius, paklaustas, ar LVŽS savo darbais įrodė, kad jie yra žalieji.

Politologas tvirtino, kad R. Karbauskio įvardyti žalieji LVŽS darbai yra veikiau veiklos fragmentai, o ne pavyzdžiai, įrodantys partijos žaliąją kryptį. A. Krupavičius akcentavo, kad, vertinant LVŽS veiklą valdžioje, susidaro įspūdis, kad jie žaliųjų sprendimų sferoje tiesiog stengiasi palaikyti Europos Sąjungos poziciją bendrais aplinkosaugos klausimais, tačiau vis dėlto LVŽS ir Europos žaliųjų ideologija smarkiai skiriasi.

„Ekonominėje politikoje žalieji išpažįsta pakankamai stiprų valstybės reguliavimą, sakyčiau, tokią centro kairės ekonominę politiką – didžiųjų verslų ribojimas su papildoma darbotvarke dėl alternatyvios energetikos, dėl taršos mažinimo. Jeigu pažiūrėtume į „valstiečių“, dabartinės valdžios politiką, tai ją galėtume apibūdinti kaip liberalią, jeigu ne kaip neoliberalią. Ji tikrai neturi daug bendro su pagrindinių žaliųjų partijų politikos prioritetais“, – aiškino politologas.

Pasak A. Krupavičiaus, socialinės politikos požiūriu LVŽS taip pat skiriasi nuo Europos žaliųjų, mat „valstiečiai“ šiuose klausimuose yra labiau konservatyvūs, o Europos žalieji – liberalūs.

„Vertybių požiūriu Europos žalieji kalba apie toleranciją, sugyvenimą, apie mažumų teises. „Valstiečių“ prioritetai yra gerokai konservatyvūs šioje srityje ir prasilenkia su Europos žaliųjų partijų nuostatomis ir vertybėmis. [...] Lietuvoje žaliųjų socialinius prioritetus labiau, ko gero, atitinka Lietuvos socialdemokratų partijos veikla“, – aiškino pašnekovas.

Politologas tvirtino, kad dar vienu pjūviu – nacionalinio saugumo politika – LVŽS taip pat labai skiriasi nuo tradicinių žaliųjų partijų. Pastarosios, pavyzdžiui, Rusijos atžvilgiu propaguoja mažesnės konfrontacijos politiką, o LVŽS – atvirkščiai. Panašius skirtumus A. Krupavičius įžvelgė ir gynybos politikoje.

„Valstiečiai“, bent iki šiol, Lietuvoje buvo pasisakantys už gana griežtą politiką Rusijos atžvilgiu – gal mažiau griežtą, negu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politika, bet vienaip ar kitaip jie palaiko kietą politiką Rusijos atžvilgiu.

Žalieji yra tos partijos, kurios sako, kad valstybės į gynybą investuoja per daug. Tokį požiūrį Lietuvoje pademonstravo tik socialdemokratai, o „valstiečiai“, priešingai, pasiekę NATO reikalavimą skirti gynybai 2 proc. BVP, buvo vieni iš tų lokomotyvų, kurie siūlė ir pasiekė, kad partijų susitarime būtų pasiektas 2,5 proc. BVP skyrimo gynybai tikslas“, – dėstė A. Krupavičius.

Pašnekovas pastebėjo ir tai, kad Europos žalieji migracijos, tautinės tapatybės klausimais yra liberalių pažiūrų, pasisako už daugiakultūriškumą, o LVŽS, anot A. Krupavičiaus, šiuo klausimu vėlgi turi savo nuomonę.

„LVŽS labiau pasisako už tautinio identiteto saugojimą, už užsidarymą tautinės valstybės rėmuose“, – pažymėjo politologas.

A. Krupavičius, analizuodamas LVŽS ideologiją, reziumavo, kad, nepaisant to, jog kai kurie „valstiečiai“ stengiasi įgyvendinti žaliąsias iniciatyvas, bendra partijos linija prasilenkia su tradicinių žaliųjų partijų politika.

„Taigi, jei analizuotume politikos veiksmus, tai tikrai paveikslas būtų visiškai nepalankus valstiečiams-žaliesiems, kaip žaliųjų partijai“, – pažymėjo A. Krupavičius.

Kliuviniai V. Sinkevičiaus kelyje

R. Karbauskis teigė tikintis, kad jo pozicija, jog LVŽS neturėtų jungtis prie Europos žaliųjų partijos, nesutrukdys V. Sinkevičiui būti išrinktam eurokomisaru, atsakingu už aplinkos apsaugą ir vandenynų priežiūrą. Be to, politiko teigimu, V. Sinkevičius turi liberalesnį požiūrį į šeimos vertybes, į LGBT bendruomenę negu kiti LVŽS nariai.

„Jam partnerystė nėra problema, jis nemato problemos partnerystėje. Mes, balsuodami partijoje, šituo klausimu tikriausiai turėtume turėti kitokią nuomonę. [...] Jeigu V. Sinkevičius pateisins Europos Komisijos pirmininkės lūkesčius, tada tas „valstiečių“ žalumas, kuris, tikiu, yra, dar labiau įsitvirtins, bus patvirtintas Europos kontekste, nes bus pasakyta, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi savo atstovą Europos Komisijoje, kuris yra atsakingas už aplinkosaugą ir vandenynus“, – pažymėjo R. Karbauskis.

Tačiau Lietuvos žaliųjų partijos atstovas L. Balsys teigė nesantis toks užtikrintas, kad V. Sinkevičius bus patvirtintas eurokomisaru.

„V. Sinkevičiaus laukia klausymai Europos Parlamento komitetuose. Tai yra be galo rimtas ir esminis išmėginimas, kurio vienas, du, trys ar keturi iš paskirtųjų komisarų nepraeina. Manau, kad ir ši komisija turės kažkokį išskirtinumą. Ponas V. Sinkevičius yra rizikos grupėje „nepraeiti“. Aš jam to nelinkiu, bet jis yra toje rizikos grupėje“, – pažymėjo L. Balsys.

Anot Seimo nario, V. Sinkevičiaus jaunas amžius (28 m. – LRT.lt) savaime nėra jo problema. Patirties ir kompetencijos trūkumas, pasak L. Balsio, gali pakišti koją LVŽS atstovui. Be to, pašnekovo teigimu, nereikia pamiršti ir LVŽS pozicijos dėl nesijungimo prie Europos žaliųjų.

„Jeigu išsiunčiame tokį „žalią“ praktikantą, tai jis turbūt bus Europoje geriausiai apmokamas praktikantas. Už komisaro algą žmogus mokysis, gilinsis. Galbūt gabiai mokysis, nežinau. [...] Aišku, bus klausimų ir apie žalumą, nes jis atstovauja tokiai partijai, kuri pati pripažįsta, kad nėra ir nenori būti Europos žaliųjų partijos šeimos narė, tai yra pripažinti jų visų vertybių ir principų. Jei jis angažuojasi kaip žaliasis, nori būti komisaru, atsakingu už aplinkos apsaugą ir vandenynus, tai tikrai sulauks labai profesionalių klausimų ir iš tos srities“, – komentavo L. Balsys.