Lietuvoje

2019.09.28 12:31

Nacionalinis susitarimas dėl švietimo – biurokratijos spąstuose: „ministerija kalba niekam nesuprantama kalba“

Virginijus Savukynas, LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.09.28 12:31

Švietimo, sporto ir mokslo ministerija veikia kaip izoliuojanti save ir kalbanti sava, niekam nesuprantama kalba organizacija. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatoriaus pavaduotojas Robertas Ramanauskas. Profesorė Vilija Targamadzė priduria – brėžiantieji orientyrus švietimo įstatymams yra ignoruojami.

Švietimas – Lietuvos ateities pamatas, tačiau, žvelgiant į moksleivių rezultatus, neatrodo, kad dabartinė švietimo sistema rengia ateities lyderius, kurie galės konkuruoti globalioje rinkoje. Apie švietimo problemas yra daug kalbama, tačiau realių veiksmų vis pasigendama. Panašu, kad šioje strateginėje srityje labiausiai trūksta politinės valios.

37 įvairios nevyriausybinės švietimo organizacijos pasirašė kreipimąsi, kviesdamos politines partijas nacionaliniam susitarimui.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio manymu, nacionalinis susitarimas dėl švietimo yra įmanomas: „Tai yra vienintelis kelias į priekį.“

Kaip bebūtų, G. Landsbergis teigia, jog metas tartis nėra itin palankus, nes, likus metams iki rinkimų, partijos rengia rinkimines programas.

„Susitarti yra sudėtingiau, bet aš neprarandu vilties. Jei įsitraukia ir prezidentas, ir Vyriausybė, būtų galima diskutuoti apie rimtą susitarimą“, – LRT RADIJUI sako TS-LKD pirmininkas.

Savo balsą išsakiusios nevyriausybinės švietimo organizacijos, anot G. Landsbergio, taip pat turėtų būti įtrauktos į nacionalinį susitarimą.

„Tai turėtų apimti visas organizacijas ir asmenis, kurie domisi švietimu. Nereikėtų apsiriboti vien partijos nariais – reikia žmonių, kuriems rūpi švietimo ateitis“, – sako G. Landsbergis.

Sprendžiant nacionalinio susitarimo dėl švietimo klausimą, didžiausias viltis G. Landsbergis deda į prezidentą. „Jo iškeltos tezės, mano manymu, turi gerą skambesį ir jomis galima vadovautis“, – sako jis.

Pasak profesorės Vilijos Targamadzės, susitarimas dėl švietimo įmanomas tik tokiu atveju, jei politinės partijos sutars, kas yra vientisa švietimo sistema.

„Susitarimas yra galimas, bet reikia galvoti apie švietimą, o ne apie tai, kaip tu geriau atrodysi prieš rinkimus“, – priduria švietimo ekspertė.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat sutinka, jog nacionalinis susitarimas dėl švietimo – realus.

„Mes pateikėme savo projektą nacionaliniam susitarimui pasiekti. Kuo bus daugiau siūlymų, tuo diskusija taps brandesnė. Šnekėtis tik prie balto lapo – labai sunku“, – tikina R. Karbauskis.

R. Karbauskis teigia, jog nevyriausybinių švietimo organizacijų atstovai, dėl nacionalinio susitarimo sukėlę tikrą revoliuciją, bus kviečiami į Vyriausybės komisiją.

„Bet kokiu atveju, kol nebus susitarimo, tenkinančio visas puses, tol jo nereikėtų priimti“, – pabrėžia R. Karbauskis.

Stabdo biurokratizmas

Kaip teigia Robertas Ramanauskas, patys mokytojai geba identifikuoti švietimo srities problemas, jų priežastis ir atrasti sprendimo būdus, tačiau susiduria su ministerijos abejingumu.

„Tai demonstruoja politinės valios nepakankamumą susitarti, kad visos aktualios problemos būtų sprendžiamos“, – tvirtina R. Ramanauskas.

Vertindamas siekiamo susitarimo galimybes, valdančiosios partijos pirmininkas akcentuoja biurokratizmo ministerijoje problemą.

„Mes galvojame, kad kai kurios ministerijos, taip pat ir Švietimo ministerija, sabotuoja politinę valią. Tai yra faktai, kuriais mes galime naudotis priiminėdami sprendimus Seime, kurie po to yra neatpažįstamai iškraipomi. Tie sprendimai, kurie buvo priiminėjami darbo grupėse ministerijoje, neturėjo visiškai nieko bendro su mūsų politine valia.

Pavyzdžiui, mokytojų protestai. Ministerija šių procesų nesuvaldė, nebendravo, todėl teko kištis kitų ministerijų atstovams ir politikams, kad atsirastų dialogas ir būtų ieškoma sprendimo. Sutinku, jog įsiklausymo trūksta. Jei negirdėsime žmonių, dirbančių ir susiduriančių su minėtomis problemomis, bet kokie sprendimai bus nevisaverčiai“, – perspėja R. Karbauskis.

Biurokratų politinės valios vykdymas, anot „valstiečių“ lyderio, priklauso nuo ministerijos vadovybės ir kiek ji yra aktyvi priversti biurokratus dirbti pagal tą programą, su kuria atėjo.

„Biurokratų priešinimasis reformoms yra dėl pokyčių. Jei įvyksta pokyčiai, reikia dirbti, jei neįvyksta, dirbti nereikia. Tai yra žmogiškas noras nieko neveikti ir gauti atlyginimą, tačiau tai, kas dabar vyksta švietimo sistemoje, reikalauja daug pokyčių“, – akcentuoja R. Karbauskis.

Ministerija – atskirame burbule

R. Ramanausko aiškinimu, Švietimo, sporto ir mokslo ministerija veikia kaip izoliuojanti save ir kalbanti sava, niekam nesuprantama kalba organizacija. Anot jo, dažnai šios ministerijos reformos imituojamos mechaniniais ir ištrauktais iš konteksto užsienio mokyklų patyrimais.

„Mes liaupsiname suomių sistemą, bet negalime perimti tos patirties dėl fragmentuotos patirties perėjimo. Niekas nesiima iniciatyvos iš suomių kalbos išsiversti jų koncepcijos ir jos išsityrinėti“, – sako R. Ramanauskas.

V. Targamadzės teigimu, visuomenė gyvena tam tikruose burbuluose – ministerija turi savo burbulą ir labai stiprią sprendimų priėmimo galią, o kitame burbule – orientyrus įstatymams brėžiantys atstovai, kuriuos įstatymus rengiantieji tiesiog ignoruoja.

„Jei yra vykdomi įvairūs projektai, ministerija nori juos kontroliuoti ir neskelbti rezultatų, nors į švietimą yra investuojama tikrai labai daug pinigų“, – LRT RADIJUI sako V. Targamadzė.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.