Lietuvoje

2019.09.19 11:19

Seimas po svarstymo pritarė tyrimui dėl Rozovos ryšių: Gaižauskas žada nešališkumą

tik vienas Seimo narys balsavo prieš; atnaujinta 11.30
Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.09.19 11:19

Seimas ketvirtadienį žengė dar vieną žingsnį komisijos, tirsiančios Seimo narės Irinos Rozovos ryšius, link. Tiesa, kai kurie parlamentarai nerimauja, kad „suplakus“ tyrimo užduotis bus pamiršta tyrimo esmė. Be to, yra manančių, kad tyrimas gali būti politizuotas.

Po svarstymo tam, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) būtų pavesta atlikti tyrimą dėl I. Rozovos. Balsuojant 94 parlamentarai buvo už, susilaikė 7, o vienas buvo prieš.

Vienintelis prieš tyrimą balsavo Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis „darbietis“ Andrius Mazuronis. Politikas portalui LRT.lt sakė tokį sprendimą priėmęs, nes mano, kad komisijas tyrimas svarbių rezultatų neduos, o Seimas turėtų koncentruotis į kitus darbus.

„Parlamente esu jau 10 metų ir per 10 metų nemačiau nei vienos komisijos, kuri ką nors ištirtų. Čia visos pusės nori politikuoti artėjant rinkimams. Nieko ištirta nebus. Jeigu I. Rozovos veiksmuose yra kažkas neteisėto, tai tuo klausimu turi labai aiškiai pasisakyti teisėsaugos institucijos, kreiptis į Seimą dėl neliečiamybės naikinimo ir turi vykti teisiniai procesai.

Tačiau kai kuriamos komisijos, kurių tikslas yra vienai pusei susidoroti su kita puse ir taip ruoštis rinkimams, tai, mano nuomone, nėra Seimo pagrindinė funkcija. Seimas turi užsiimti sąlygų ekonomikos vystymuisi gerinimu, gerai apmokamų darbo vietų atsiradimu, o ne tuo, kuo yra užsiiminėjama dabar“, – sakė A. Mazuronis.

Mano, kad klausimų nereikėtų „suplakti“

Liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas Seimo salėje kalbėjo, kad komitete nutarimo tekstas buvo pataisytas – buvo pakeistos komisijos užduotys ir, kaip sakė politikas, jos nebeskamba absurdiškai. Pirmajame nutarimo projekte nurodytos užduotys būtų lėmusios, kad NSGK nariai turėtų tirti patys save ir nuspręsti, ar jie patys nusipelnė apkaltos.

„Nerimą kelia likę du klausimai, tai yra 4 ir 5, kurie yra greta I. Rozovos situacijos tyrimo. Mano manymu, reikėtų koncentruotis į pagrindinius, svarbiausius dalykus, tai yra, nustatyti, ar Rusijos federacijos struktūros bando daryti įtaką Lietuvos politikams ir politiniams procesams. Čia yra esmė“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Jis tęsė, kad 4 ir 5 nutarimo klausimai analizuoja, ar tinkamai elgėsi politikai, Seimo pirmininkas. Liberalas sakė neatmetantis galimybės, kad ir minimų politikų klaidų būta. Tačiau jis teigė, kad šie klausimai neturėtų būti suplakti į vieną tyrimą, kartu su I. Rozovos situacija.

„Aš būčiau už tai, kad laikinoji tyrimo komisija, kokia nors, galėtų panagrinėti Seimo narių, Seimo pareigūnų veiksmų teisėtumą, tikslingumą, klaidingumą ir pan. Dabar, kai viskas suplakama į vieną tyrimą, tai ištęs visą tyrimą, yra pavojus, kad politizuos šitą tyrimą“, – dėstė Liberalų sąjūdžio lyderis, pridurdamas, kad politizuotas tyrimas nukreips dėmesį nuo svarbių klausimų – Rusijos įtakos politikams ir politiniams procesams.

Be to, E. Gentvilas kalbėjo, kad kai buvo sudaryta laikinoji komisija, kuriai vadovauja Agnė Širinskienė, jis siūlė tirti Rusijos įtaką Lietuvos politikai, bet valdantieji tam nepritarė.

Tikisi užduoti ir daugiau klausimų

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kalbėjo besidžiaugiantis, kad draugiški Sakartvelo parlamento nariai atkreipė Lietuvos parlamentarų dėmesį į tai, kad I. Rozova dalyvavo Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje.

„Jeigu to nebūtų padaryta, mes būtume tai pražiūrėję. Aš nenoriu žinoti, nenoriu sužinoti, kad mūsų parlamento nariai dalyvauja priešiškų valstybių renginiuose, nukreiptuose prieš mūsų draugus. Ar tai būtų Ukraina, ar Sakartvelas, ar kitos valstybės.

Dėl to bet kokios insinuacijos apie manipuliacijas ar bet kokius kitus žodžius, kurie yra naudojami, neturi pagrindo ir yra įžeidžiančios. Jeigu mes toliau tęsime šitą temą, galime prieiti prie visiško absurdo, kuomet mes kviesime kitos nepriklausomos valstybės parlamento narį liudyti mūsų parlamente. Jeigu norime tapti pajuokos objektu – kviečiu tai padaryti“, – teigė G. Landsbergis, pridurdamas, kad tikisi, jog tokios beprotystės Seime nebus.

Kalbėdamas apie tyrimą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis (TS-LKD) vedlys sakė, kad šiuo metu suformuota tyrimo kryptis leidžia užduoti labai rimtus klausimus, susijusius ir su įvykiais, vykusiais kur kas anksčiau. G. Landsbergis taip pat teigė, kad tyrimas leis užduoti klausimus apie I. Rozovos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderio Valdemaro Tomaševskio ryšius, kurie, jo teigimu, yra daugiau nei tik buvimas viename politiniame sąraše.

„I. Rozova dirbo V. Tomaševskiui, ji buvo jo padėjėja politiniams ryšiams, kai jis dirbo Europos Parlamente. Kaip tik tuo metu ir tuo laiku, kai vyko jo susitikimai minimi VSD informacijoje. Apie V. Tomaševskį taip pat galėsime užduoti klausimus, apie jo ryšius su Rusijos ambasada, apie koalicijos sudarymą tarp Rusų sąjungos ir LLRA-KŠS“, – dėstė konservatorius, dirbantis NSGK.

Pasak jo, esminis klausimas, į kurį bus mėginama atsakyti – ar VSD pateikta informacija buvo susipažinę žmonės, ne taip seniai sudarę koaliciją su LLRA-KŠS, kurios frakcijoje dirba I. Rozova. Ji taip pat buvo įrašyta antruoju numeriu LLRA-KŠS rinkimų į Seimą 2016-aisiais metais sąraše.

„Jei taip, mes kalbėsime ne apie vieno Seimo nario atsakomybę, o apie Lietuvos Vyriausybę, kurioje šiandien dirba du ministrai iš sudarytos dviejų partijų sąjungos ir informacija apie tai, ko gero, buvo žinoma premjerui, Seimo vadovybei, galbūt, ir pasirašiusiems partijų pirmininkams. Tuomet atsakomybė griūva ant jų pečių“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Žada objektyvumą ir nešališkumą

Tuo metu NSGK vadovas D. Gaižauskas atsakydamas į E. Gentvilo kritiką dėstė, kad šis tyrimas susideda iš visų aplinkybių, susijusių su I. Rozova: „Jūs sakote, kad viena komisija informacija operuos, kita komisija su ta pačia informacija operuos, viena nuo kitos atskirai. Jūs norite iš kiaušinienės išmesti trynį, baltymą. Taip negalima. Grėsmės ne tik išorinės, bet ir vidinės.“

Jis vardijo, kad tyrimo objektai bus trys: galima Rusijos įtaka, per tą informaciją bus žiūrima, kodėl Seime nesuveikė prevencinė sistema bei manipuliavimas. Tačiau D. Gaižauskas sakė, kad kaltų ieškoma nebus, o bus tik surinkti įrodymai, kuriuos ketinama pateikti Seimui.

„Turime faktines aplinkybes ir jas aiškinsimės. Jeigu nieko nėra, tai ir pasakysime, kad nieko nėra. Atsiminkite, kad bus daug slaptos informacijos, jos turės pateikti VSD. Aiškinsimės visas aplinkybes, turės mums duoti viską. Jei negalės duoti, sakysime, kad informacija nepilna. Tyrimas tikrai turėtų būti objektyvus ir nešališkas“, – teigė D. Gaižauskas, teigdamas, kad komisijos posėdžiai, kiek įmanoma, bus vieši, juose galės dalyvauti žiniasklaida.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt