„Nėra tokio dalyko, kad štai, žmonės gali kreiptis ir paprašyti, kad toji bažnytinė santuoka būtų nutraukta. Bažnytinis teismas pripažįsta, kad tokia santuoka net nebuvo įvykusi“, – LRT RADIJUI sako Vilniaus arkivyskupijos bažnytinio teismo notaras kunigas Mykolas Sotničenka.
„Bažnytinio teismo užduotis ir funkcija yra spręsti dalykus, susijusius su dvasiniais dalykais. Tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje, bažnytinių teismų praktika yra bažnytinių santuokų galiojimas. Iškart noriu visus nuraminti, kad kiekviena santuoka, sudaryta bažnyčioje, yra galiojanti“, – sako Vilniaus arkivyskupijos bažnytinio teismo teisėjas kunigas Pranciškus Jusiel.
Dažniausiai žmonės į bažnytinį teismą kreipiasi dėl santuokos galiojimo arba negaliojimo. Pasak kunigų, yra susiformavusi tokia nuomonė, kad šventasis sostas gali paskelbti santuoką galiojančia arba negaliojančia. O jei ne šventasis sostas, tai tuomet tik Vilniaus arkivyskupijos tribunolas. M. Sotničenka skuba paneigti tokią daugelio nuomonę.
„Kiekviena iš Lietuvoje veikiančių vyskupijų, kurių yra 7-ios, o taip pat ir Karo Ordinariatas (Lietuvos kariuomenės Ordinariatas) turi savo teismą, – primena bažnytinio teismo notaras. – Ir jeigu gyvenate Telšiuose ar Klaipėdoje, jums visai nereikia važiuoti į Vilnių ar Kauną ir ten kreiptis – galite drąsiai kreiptis į savo vyskupijos tribunolą“.
Vienos vyskupijos teismo sprendimą galima skųsti kitos vyskupijos teismui. Pavyzdžiui, Vilniaus teismas yra antrosios instancijos teismas Kaunui. „Vilniaus teismas antrąja instancija yra Panevėžio ir Kaišiadorių teismams. Toks numatytas teisinis dalykas yra todėl, kad vienas teismas kitam nebūtų apeliacinis teismas“, – sako P. Jusiel.
Kada bažnytinė santuoka gali būti skelbiama negaliojančia? M. Sotničenka pabrėžia, kad civilinė ir bažnytinė santuokos skiriasi jau vien tuo, kad pastarojoje nėra skyrybų.
„Dažniausiai mes sprendžiame santuokas, sudarytas tarp katalikų. Bažnyčios teisėje nėra skyrybų – nėra tokio dalyko, kad štai, žmonės gali kreiptis ir paprašyti, kad toji bažnytinė santuoka būtų nutraukta, – informuoja notaras. – Bažnytinis teismas pripažįsta, kad tokia santuoka net nebuvo įvykusi. Bažnytinis teismas visada žiūri, ar yra priežasčių pačioje santuokos pradžioje, kas ją darė negaliojančia“.
„Civilinis teismas skyrybų priežastimi gali matyti neištikimybę ar smurtą šeimoje – žiūri į pasekmes ir dėl tų pasekmių pora civiliškai išsiskiria. Tuo tarpu bažnytinis teismas žiūri, ar nuo pat pradžių, galbūt, buvo kažkoks nebrandumas, tinkamo amžiaus nebuvimas, kuri nors pusė nuslėpė, kad jau turėjo ankstesnę santuoką ar santuoka buvo grįsta pinigais“, – teismo notarui antrino P. Jusiel.
Išsamiau – laidos „Radijo byla“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
