10 opozicijai priklausančių parlamentarų į artimiausią Seimo posėdį kviečia finansų ministrą Vilių Šapoką paaiškinti situaciją dėl kitų metų biudžeto formavimo. Norima žinoti, ar kartu su biudžetu bus pateikti prezidento siūlymai mokesčių srityje. Savo idėją šalies vadovas trečiadienį aptarė ne tik su ministrų kabinetu, bet ir profesinių sąjungų bei verslo asociacijų atstovais.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis „Dienos temoje“.
– Profesinių sąjungų ir verslo atstovai trečiadienį buvo pakviesti į atskirus susitikimus, o ne susodinti prie bendro stalo. Ar nekyla sugedusio telefono grėsmė? Labai žmogiška girdėti tai, ką kiekvienas norime girdėti. Inga, jūs girdėjote galbūt vienaip, jūs, Robertai, gal kitaip?
R. Dargis: Manau, kad labai logiškai buvo padaryta trečiadienį, nes tai buvo pirmas verslo organizacijų susitikimas su prezidentu. Manau, ir profsąjungų buvo pirmasis susitikimas su prezidentu. Tai iš karto pasidaryti didelį turgelį aplink stalą gal ir nevertėjo. Manau, būtent pasikalbėti apie pozicijas, pasikalbėti apie idėjas, kam ir buvo skirtas trečiadienio susitikimas, pavyko ir profsąjungoms, ir mums. Rezultatų nenorėkim pamatyti iš karto.
Trečiadienį, kas buvo pabrėžta ir prezidento kalboje susitikime su verslo organizacijomis, jis iš profsąjungų neišgirdo antagonistinių pareiškimų verslo organizacijų atžvilgiu ir kaip tik pasakė, kad yra visai geras tonas kalbėtis, rasti kompromisus ir taip toliau. Tas man patiko.
– Ar tai, Inga, reiškia, kad juntamas santykių atšilimas tarp darbuotojų ir darbdavių?
I. Ruginienė: Norėčiau tikrai pritarti, kad tai buvo tiesiog pirmas susitikimas, susipažinimas ir jis, matyt, taip ir turėjo vykti. Kitas galbūt galėtų būti ir prie bendro stalo. Mes, kaip profesinės sąjungos, niekada nesakėme, kad negalėtume kalbėtis su darbdaviais ir mes visą laiką pasisakėme už bendrą darbą, komandinį darbą, už kompromisų ieškojimą. Taip susiklostydavo, kad mes būdavome atskirose pozicinėse pusėse.
Tam tikrais klausimais ir dabar mes nepritariame, nežinau, kaip buvo aptarti ir prezidento siūlymai, nežinau, kaip vertino ir kaip pasisakė darbdavių atstovai. Mes savo nuomonę aiškiai išreiškėme ir, matyt, galvojame apie tokią abejonę dėl neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) lėtėjimo, nes manome, kad mažiausiai uždirbantys neturėtų kamšyti biudžeto skylių. Bet esame už kapitalo apmokestinimą ir didesnius progresinius mokesčius. Tai šitą paramą mes tikrai prezidentui suteikėme.
– Tai kaip pasisakė verslo atstovai prezidento kabinete?
R. Dargis: Trečiadienį kažkokių konkrečių įstatymų projektų svarstymo tikrai nebuvo. Mes tiesiog pasikeitėme nuomonėmis, nes verslo organizacijų atstovų buvo penki. Išsakytos buvo, aišku, kiekvienos organizacijos, sakykime, idėjos ir skauduliai. Tarkime, Smulkiųjų verslininkų asociacijos atstovė Dalia Matekonienė kalbėjo apie smulkiuosius verslininkus, apie jų problemas, kaip paveiks mokesčiai jų veiklą. Kalbėjo apie tos sistemos supaprastinimą.
Bet iš prezidento pasisakymų supratau, kad jis nevertina tų savo dabartinių siūlymų kaip kažkokių globalių ir radikalių siūlymų kitų metų biudžetui. Jis vertina kaip tam tikrus pataisymus, atsižvelgiant į sunkiausiai gyvenančių žmonių, sakykime, sąlygas. Bet kartu jis labai aiškiai pabrėžė, kad iš esmės reikia kalbėti ir apie gana aštrius bei radikalius siūlymus, kurie atėjo į Seimą, kurie gali paversti verslo aplinką tikrai radikaliai kitokia.
Tikrai pasidžiaugiau, kad prezidentas, atėjęs būtent iš ekonomikos, pats atėjęs iš to gyvenimo, kuriame yra kuriamas produktas, labai aiškiai mato ir mechaniką, kaip kiekvienas mokestis gali veikti ir kokių pasekmių galime sulaukti. Taip kad šioje vietoje verslo organizacijos irgi siūlymų pateikė daugiau apie tai, apie ką reikėtų diskutuoti PVM tame pačiame lygmenyje, mokesčių supaprastinimo lygmenyje. Apkalbėjome „Sodros“ „lubas“, kurios truputėlį jau yra tokia karšta bulvė.
Man atrodo, kad reikėtų pasakyti, jog pirmas dialogas yra geras, girdėjimas yra geras ir trečiadienį, manyčiau, turėsime aktyvų prezidentą, kuriam tikrai valstybės vidus nebus tokia karšta bulvė ir jis nebandys užsidaryti užsienio politikos faile. Tai labai aiškiai matosi.
– Šalies vadovas G. Nausėda yra naujas, bet Seimas tai tas pats. Ar jūs tikite, kad tuos pačius radikalius jūsų minimus sprendimus jis priims per likusius metus, jeigu jie nebuvo priimti per trejus?
R. Dargis: Nepamirškime, kad likusieji metai irgi nepaprasti. Tai rinkimų metai. Ir, be abejonės, reikės patraukti rinkėjų simpatijas, reikės kalbėti apie paprastą žmogų, kaip paprastai prieš rinkimus pradedama labiausiai kalbėti.
Man atrodo, kad toje vietoje prezidentas irgi mato tam tikrų rizikų, kurios turėtų būti suvaldytos. Ir norą įsiteikti, staiga didinti finansavimą vienai ar kitai sričiai, be abejonės, kad ne politikai, ypač tie, kurie nori vėl būti perrinkti Seime, be abejonės, kad neatsisakys tos galimybės.
– Bet, Inga, tai profsąjungoms yra naudinga tam tikra prasme situacija? Kai kalbama apie paprastą žmogų, tai dažniausiai kalbama apie darbuotoją. Ir tai reiškia, kad šitie metai yra tie, kada profsąjungos iš tikrųjų galėtų paspausti tikriausiai Seimą ir išsireikalauti to, kas yra reikalinga tam žmogui ir gerovės valstybei.
I. Ruginienė: Gerovės valstybės sukūrimas mūsų dienotvarkėje jau yra dešimtmečius. Ir mes bene Lietuvoje turbūt vieninteliai ir kalbėjome apie tai. Tai dabar gerai, kad atsirado dar vienas aukštas vadovas, kur irgi apie tai užsimena. Noriu sutikti, kad iš tiesų taip atrodo, kad prezidentas nori būti aktyvus. Bet mes kalbėjomės susitikime ir išreiškėme abejonę, kad pirmiausia norime, jog prezidentas turėtų stuburą. Ir kad tos idėjos, kurias jis šiandien iškėlė, neliktų tik idėjomis. Kad jos iš tiesų realiai nugultų į tam tikrus įstatymų pakeitimus.
– O jūs turite tokių baimių, kad prezidentas stuburo neturi?
I. Ruginienė: Aš nekalbu apie šitą prezidentą, esame turėję įvairių patirčių. Tiesiai šviesiai esame pasakę prezidentui, kad nenorime, jog tai būtų viešųjų ryšių akcija. Mes norime matyti ryžtingą prezidentą su stipriu stuburu. Dėl Vyriausybės jau dabar matome tokius nerimo signalus, kai ir pats premjeras komentuodamas siūlymus labiau akcentuoja NPD lėtėjimą, nes, matyt, tai patraukliau atrodo. Tačiau nežinau, valingai ar nevalingai neužsimenama apie didesnį kitų įplaukų apmokestinimą.
Ir tą mes irgi pasakėme prezidentui, kad jeigu, be abejo, Vyriausybė imsis tiktai vienos dalies iš to viso paketo ir pasiims tik patraukliausią, tai teigiamų rezultatų nebus. Mes kalbame apie kompleksinį priemonių paketą ir sakome, kad jeigu pritariame, tai pritariame kompleksiniam priemonių paketui.
– Bendroje spaudos konferencijoje trečiadienį tiek G. Nausėda, tiek S. Skvernelis kalbėjo apie tai, kad rastas sprendimas, kaip siekti kurti gerovės valstybę, tačiau ministrų kabinetas kol kas nesako, ar tuos prezidento siūlymus ir iniciatyvas įtrauks į biudžeto planą. Kaip jūs manote, kodėl nėra dar atskleidžiamos tos kortos? Ar to plano nėra, ar vis dėlto tiesiog laukiama paskutinės dienos, kai nebus jau galima daryti jokių pakeitimų?
R. Dargis: Sunku pasakyti, nedrįsčiau komentuoti valstybės vadovų pasisakymų, tiek prezidento, tiek Vyriausybės vadovo. Matomai, yra kažkokie pasikalbėjimai, kažkokius, matyt, turi sutarę punktus, ties kuriais jie turbūt judės į priekį. Bet reikia suprasti, kad laikas labai trumpas. Prezidentas pradėjo dirbti realiai tik liepos 12 d.
– Jis nepradėjo, liepos 12 d. tik inauguracija, buvo šventiniai renginiai.
R. Dargis: Tarkime, inauguracija ir pradedi dirbti. Nuo tos dienos praėjo 2 mėnesiai. Dabar iš karto pateikti labai konkrečius siūlymus su įstatymų projektais, rinktis komandą, ką tik buvo baigtas formuoti visas Vyriausybės kabinetas. Per greitai viskas vyksta, bet aš manau, kad tokiu greičiu, kokiu prezidentas įsijungia į patį biudžeto, ypač biudžeto įstatymo projekto, rengimą, jau dabar kalbu apie skaičius, tai manau, kad jis yra gana aktyvus.
Matyt, tų kompromisų tikrai ras ir susitars. Bet, kaip aš minėjau, prezidentas nori užbėgti už akių truputėlį radikaliems siūlymams Seime. Kompleksiniai siūlymai, apie ką kalba profsąjungos, aš irgi pritariu tam, bet jie neturi būti greiti. Mes esame jau patyrę ir per visą savo nepriklausomybės laikotarpį, kiek man teko jau ir Vyriausybių išgyventi, krizių turėti, kad tie greiti sprendimai paprastai po to labai greitai pradedami taisyti. Kada paskubi su sprendimais, be abejonės, negali iki galo išgimdyti tokių sprendimų, kurie bus svarbūs ilgalaikei distancijai. O čia prasideda klausimai. Ir aš manau, kad dabar tas laikas yra, kai siūlymai ateina, ieškome variantų, diskutuojame, rezultatus turbūt matysime vėliau.
I. Ruginienė: Nenurašyčiau visko laikui, nes iš tiesų tą, ką prezidentas dabar įvardijo, savo mokestines idėjas, tai mes apie tai jau kalbėjome praeitais metais, dar prieš priimant mokesčių reformą. Ir tas sėkmingai kaip ir judėjo, tas pats dividendų apmokestinimas perėjo komitetų barjerą.
Deja, Seimo salėje staiga per naktį pasikeitė Seimo narių nuomonė ir paliko mokestinę naštą tokią, kokia yra ir dabar. Tai vien tik tas Vyriausybės neryžtingumas, sakyčiau, tęsiasi nuo tų praeitų metų ir čia yra tęstinis procesas. Tai dėl to tikrai kviečiu Vyriausybę imtis ryžtingų veiksmų ir jeigu nori mažinti skurdo ribą, jeigu nori mažinti pajamų nelygybę, tai, matyt, reikėtų prezidento įsiklausyti.
– Vyriausybė yra tiek veiksni, tikriausiai kiek bus veiksnus Seimas, kuris šiuo metu, atrodo, dalijasi portfelius, nes ir nauja frakcija susikūrė, kuri kalba apie tai, kad portfelių tarsi nereikia, reikia stabilumo valstybėje. Matysime, ar jis bus. Kaip jūs sakote, metai rinkimų, tai visko gali būti.
