Lietuvoje

2019.09.18 15:00

„Kauno tiltai“ vadovas apie pietus su Kurlianskiu: jis kalbėdavo apie žiniasklaidos požiūrį į mūsų verslą

atnaujinta 16.16
Gytis Pankūnas, LRT.lt 2019.09.18 15:00

Vilniaus apygardos teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą. Trečiadienį teisme liudijęs bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius teigė ne kartą susitikęs su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu. Su juo verslininkas tvirtino bendravęs įvairiomis temomis, tačiau teisme neprisiminė, ar aptarinėjo konkrečius rekonstrukcinius projektus.

Kaip skelbė 15min.lt, teisėsauga yra užfiksavusi 2016 m. sausį sostinės restorane „Steakhouse Hazienda“ vykusį buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio, buvęs valstybės valdomos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Stasys Dailydkos ir bendrovės „Kauno tiltai“, kuri buvo koncerno valdomos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Mitnija“ partnerė, valdybos nario Nerijaus Eidukevičiaus susitikimą. Per pietus esą buvo aptarinėjama, kaip pasiekti taikos sutartį byloje, kurioje „Kauno tiltai“ ir „Mitnija“ siekė prisiteisti papildomų pinigų iš „Lietuvos geležinkelių“, kad niekam nekiltų abejonių dėl „Lietuvos geležinkelių“ dosnumo konsorciumui.

Praėjusią savaitę į Vilniaus apygardos teismą liudyti atvykęs buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S. Dailydka teigė, kad pretenzijos ginče siekė apie 10 mln. Eur, bet teisme ši suma sumažėjo. Anot liudytojo, „Mitnija“ priklausė konsorciumui, kuris siekė išsikovoti pinigų iš „Lietuvos geležinkelių“, tačiau R. Kurlianskio ryšio su „Mitnija“ jis nenurodė.

Anksčiau skelbta, kad dėl patirtų nuostolių atliekant darbus Vilniaus aplinkkelyje Kyviškės–Vaičiūnai verslininkai „Lietuvos geležinkeliams“ buvo pareiškę ieškinį, kuris iš pradžių siekė apie 2,8 milijono eurų (tuomet 10 mln. litų).

Trečiadienį teisme liudijęs bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius A. Rusevičius teigė pažįstantis R. Kurlianskį. Su juo esą susipažino prieš septynerius metus. Kitų kaltinamųjų byloje liudytojas tvirtino nepažįstantis asmeniškai.

Jis pasakojo, kad „Kauno tiltai“ 2015 m. pabaigoje vykdė kelis valstybės valdomos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ projektus. Liudytojas prisiminė bendrovių „Kauno tiltai“ ir „Mitnija“ ginčus su įmone „Lietuvos geležinkeliai“.

„Nepasakysiu (nuostolių – LRT.lt) sumos. Ji buvo ženkli, bet „Lietuvos geležinkeliai“ atsisakė ją mokėti, tai kreipėmės į teismą. [...] Mes įmonės viduje kalbėjomės ir dėl kreipimosi į teismą, ir dėl taikos sutarties sudarymo“, – pasakojo A. Rusevičius.

Teisme A. Rusevičius buvo klausiamas ir apie kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos projektą, kuriuo esą buvo susidomėjusi bendrovė „Kauno tiltai“.

„Informacija buvo skelbiama viešai“, – teigė A. Rusevičius, paklaustas, iš kur jam buvo žinoma informacija apie šį projektą.

Liudytojas teigė, kad byloje buvo apklaustas dėl verslo pietų su R. Kurlianskiu ir „Kauno tiltai“ valdybos nariu N. Eidukevičiumi.

„Neprisimenu, kas suorganizavo pietus. Tai buvo prieš ketverius metus. [...] R. Kurlianskis ten buvo, kaip „MG Baltic“ dirbantis žmogus. [...] Paprastai su juo pabendraudavome įvairiuose susitikimuose, R. Kurlianskis kalbėdavo apie žiniasklaidos požiūrį į mūsų verslą. Tie verslo pietūs, tas susitikimas nebuvo kažkuo išskirtinis, bendravome įvairiomis temomis“, – pasakojo A. Rusevičius.

Kaip anksčiau skelbė DELFI, teisėsauga 2016 m. pradžioje užfiksavo pokalbį tarp R. Kurlianskio, A. Rusevičiaus ir N. Eidukevičiaus, kuriame esą buvo kalbama apie galimus „MG Baltic“ ir „Kauno tiltai“ bendrovių planus išsidalinti valstybinius užsakymus darbams, jeigu būtų laimėtas konkursas dėl kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos.

Valstybės kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius klausė liudytojo, ar šis su R. Kurlianskiu aptarinėjo bendrovės „Kauno tiltai“ galimybes dalyvauti konkurse dėl kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos.

„Neatsimenu“, – tikslaus atsakymo negalėjo pateikti A. Rusevičius.

Trečiadienį teisme buvo pagarsintas teisėsaugos slapta darytas pokalbio tarp R. Kurlianskio ir A. Rusevičiaus garso įrašas.

Tiesa, pabaigti liudytojo apklausos trečiadienį nepavyko, tad A. Rusevičius bus apklaustas kito teismo posėdžio metu.

Kaltinimai pateikti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims

Politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo ir Liberalų sąjūdžio partijoms, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui.

Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.

Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis yra įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.