„Tai, kad tyrimas nebuvo atliktas, nors skundų buvo daug, garbės policijos vadovams nedaro“, – reaguodamas į LRT tyrimą LRT RADIJUI sako Seimo opozicijos lyderis Julius Sabatauskas.
LRT Tyrimų skyrius, paskelbęs informaciją apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Dainiaus Gaižausko veiklą policijos Imuniteto padalinyje, sulaukė buvusių ir esamų pareigūnų liudijimų. Pareigūnai teigia, jog tai, kas prieš kelerius metus vyko Marijampolės komisariate, buvo tikras persekiojimas.
Taip pat skaitykite
D. Gaižauskas policiją paliko 2018 metų birželį, po to, kai policijos departamentas pranešė apie jo atžvilgiu pradedamą tarnybinį tyrimą. D. Gaižauskui išėjus, tyrimas taip ir nepradėtas.
Seimo etikos ir procedūrų komisijos narė Dovilė Šakalienė atkreipia dėmesį, jog Seimo Etikos ir procedūrų komisija gali vertinti tik Seimo narių elgesį, padarytą jiems jau einant pareigas, o veiksmai, atlikti prieš duodant priesaiką, negali būti vertinami, nebent būtų padarytas nusikaltimas ar pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Kai sprendžiama, ar Seimo narys gali eiti pareigas, deja, jo elgesys etikos kontekste dažniausia nėra vertinamas, nes manoma, jog jei jis yra išrinktas tautos, tai turi žmonių pasitikėjimą ir gali eiti pareigas“, – aiškina D. Šakalienė.
D. Šakalienė pabrėžia ir politinės atsakomybės klausimą. Jos manymu, būtina įvertinti žmogaus etikos supratimą, sąžinę ir gebėjimą deramai atlikti pareigas.
„Kyla nemažai klausimų. Ričardo Šimčiko parodymai apie tai, kad buvo taikomi neetiški ir netgi įstatymams prieštaraujantys metodai, kai Seimo narys dar buvo policijos pareigūnu, išties kelia nerimą. Tai tikrai nėra tas pareigūnas, kuriam, kaip buvo įvardyta, dėjo antrankius. Jam niekas antrankių nedėjo, jis tikrai jokių nusikaltimų nepadarė.
Antras dalykas, NSGK pirmininkas reikalauja atlikti tyrimą, kuris yra susijęs su pačiu NSGK, tai, kad norima tirti save, atrodo tikrai neetiškai. Mes siūlėme, kad būtų sudaryta specialioji tyrimo komisija, kaip numato Seimo statutas, ir tada būtų išvengta bet kokių dviprasmybių“, – aiškina D. Šakalienė.
Kaip rašoma LRT tyrime, Policijos departamentas 2016 m. nespėjo atlikti tarnybinio patikrinimo dėl D. Gaižausko, nes jis apsisprendė palikti tarnybą.
„Jis tarnybą paliko, o mes palikome tą visą medžiagą toliau nenagrinėtą“, – LRT Tyrimų skyriui sakė Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.
Seimo opozicijos lyderio J. Sabatausko teigimu, asmens, vadovaujančio NSGK, reputacija turi būti nepriekaištinga.
„Ji turi būti skaidri, kaip krištolas. Praeities šmėklos ir metodai, kaip atskleidžia LRT tyrimas, pareigūnų tardymas ir panašiai, vejasi kolegą D. Gaižauską. Tai, kad tyrimas nebuvo atliktas, nors skundų buvo daug, garbės policijos vadovams nedaro“, – LRT RADIJUI sako J. Sabatauskas.
Su D. Gaižausku dirbę policijos pareigūnai sako, kad jis juos slapta įrašinėdavo ir po to manipuliuodavo. LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė Jurga Tvaskienė, ėmusi iš D. Gaižausko interviu, tvirtina, kad po pokalbio D. Gaižauskas išsitraukė telefoną ir pasakė, kad viską įrašė prieš tai neįspėjęs.
Kaip teigia teisininkas Gintautas Bartkus, jei tai yra privačių asmenų pokalbis, gali būti įrašinėjama, bet Seimo nariui kalbant su žurnalistu, mažų mažiausiai būtina įspėti ir paprašyti kito žmogaus sutikimo.
„Tokiam pasiklausymui jau yra taikoma eilė įstatymų, kurie tokius dalykus reglamentuoja. Iš esmės, įrašinėti draudžiama, nebent gaunamas sutikimas“, – teigia G. Bartkus.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
