Lietuvoje

2019.09.18 12:11

Rozova teisinasi dėl VSD pažymos: tai politinis užsakymas, sena pažyma pateikiama kaip bomba

skandalo iniciatoriais vadina konservatorius; atnaujinta 14.34
Šarūnas Nekrošius, Reda Stangytė, LRT.lt2019.09.18 12:11

Seimo narė Irina Rozova sako, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai bijo prisipažinti, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma su, kaip ji teigia, pasenusia informacija, kurioje daugiau spėlionių nei faktų, nesukėlė jiems jokių įtarimų savo laiku. Jos teigimu, tai – politinis užsakymas, o sena pažyma pateikiama kaip bomba.

Įvardinti skandalo iniciatoriai

„Formalia priežastimi pradėti tyrimą dėl mano veiklos tapo Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininko Giorgio Kandelakio laiškas Lietuvos Seimo nariams. Jame nėra jokių pretenzijų mano atžvilgiu. Pagrindinis jo tikslas buvo pasiūlyti boikotuoti Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos (TSA) renginius, apie mane ten tiesiogiai neminima.

Mano kolegos iš Latvijos ar Estijos tokio laiško negavo, tad tai man leidžia įtarti, kad šį laišką kažkas užsakė, o jį būtų galima panaudoti I. Rozovos „pakabinimui“. Siekiant tai padaryti, į dienos šviesą ištraukta ir VSD pažyma apie mano nepatikimumą. (...) Atsirado politinis užsakymas ir tie patys žmonės pateikia tą pačią pažymą kaip bombą“, – sako ji.

„Atkreipiu dėmesį, kad leidimą dirbti su slapta informacija aš turėjau nuo 2012 metų ir tas leidimas galiojo iki 2017 metų, niekas to leidimo iš manęs nebuvo atėmęs, o per tą laiką aš neėmiau jokių įslaptintų dokumentų, mano, kaip Seimo narės, darbui jie nebuvo reikalingi. Laikas nustoti apskritai reikalauti tokių leidimų iš Seimo narių dėl tokių pažymų, naudingesnis dalykas būtų prašyti psichiatro pažymos“, – teigia I. Rozova.

Mato VSD darbo klaidas

Jos aiškinimu, galimos dvi versijos, kodėl ši pažyma nebuvo iškart išviešinta ir nebuvo imamasi veiksmų, – arba VSD nekokybiškai atliko savo darbą, arba surinkto „kompromato jos atžvilgiu buvo nepakankamai“.

Parlamentarė mano, kad VSD klausimas jai dėl ryšių su Rusija ir jos diplomatais buvo suformuluotas netinkamai.

„Ar palaikote asmeninius ryšius su Rusijos diplomatais? Asmeniniai ryšiai, mano manymu, yra labai glaudūs ryšiai, (...) o tokių ryšių nepalaikiau ir nepalaikau. Reikėjo klausti, ar palaikau neoficialius kontaktus. (...) Jeigu susitikime su VSD atstovais 2015 metais man būtų buvę užduoti konkretūs klausimai apie mano gyvenimą, mano bendravimą, tarp jų ir vadinamųjų asmeninių ryšių, būčiau išsklaidžiusi visas abejones“, – teisinasi ji.

Ji neneigia, kad susitiko su Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu, kaip ir teigiama VSD pažymoje. Susitikimo metu aptarinėjo savo partijos programą ar galimus rinkimų rezultatus, turėjo susitikimų ir įvairiuose renginiuose.

I. Rozovos manymu, bendraujant su juo nebuvo bandymų įtraukti į nepatogią situaciją ar daryti įtaką, ji visada suvokė savo atsakomybės ribas, niekada pati neliesdavo ypatingų temų, o su juo galėjo bendrauti „pusė Klaipėdos ir pusė Vakarų Lietuvos regiono“.

„Su konsulu prie kavos puodelio kavinėje iš tiesų mes buvome susitikę, vasarą lauko kavinėje, Klaipėdos miesto centre. Mes kalbėjomės apie rusų diasporos gyvenimą, artėjančius rinkimus, ir aš pamenu, kad pasidalinau mintimis apie savo rinkiminę programą, kurią kiekvienas pilietis galėjo perskaityti internete“, – pasakoja ji.

„Mano sūnus gyvena Sankt Peterburge, tad aš, kaip paprasta pilietė, klaipėdietė, galėjau kreiptis į konsulatą dėl vizos. Kartais man tekdavo tarpininkauti tarp konsulato ir rusų kalbos mokytojų asociacijos, taip pat dėl vizų. Taip pat susitikimų įvairiuose renginiuose“, – aiškina I. Rozova.

VSD pažymoje kalbama ir apie jos susitikimą su rusų diplomatais kavinėje „Stora antis“. Parlamentarės versija – ji nebuvo pagrindinė šio susitikimo dalyvė.

„Jei VSD galėtų komisijai ar komitetui pristatyti to pokalbio garso įrašą, būtų akivaizdu, kad pokalbyje dalyvavau labai minimaliai, galbūt tai buvo replikos apie kavą, cukrų, barščius, bet tikrai nebuvo pinigų prašymo. (...) Jei ir būtume gavę kažkokių pinigų, būtume jau seniai sučiupti už rankos“, – supažindina I. Rozova.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas:

Įžvelgia konservatorių įtaką

Spaudos konferencijoje politikė teigia, kad jai akivaizdu, jog prie šio skandalo, kurio epicentre ji atsidūrė, prisidėjo Seimo konservatoriai.

„Prisiminkime paskutinių metų skandalus Seime. Kęstutis Pūkas, Artūras Skardžius, Mykolas Majauskas, Greta Kildišienė, dabar jau Viktoras Pranckietis, I. Rozova ir „prisišliejusieji“. Pagal turinį visi skandalai menki, tačiau garsūs savo skambesiu. Kas jų iniciatoriai? Na, aš manau, kad visi žino atsakymą – kolegos konservatoriai. Veltui gaišinamas laikas Seime, bandant atitraukti parlamentarus nuo rimtų darbų“, – kalbėjo I. Rozova.

Politikė suabejojo, ar VSD pateikiamose pažymose visa informacija apie I. Rozovą yra tokia svari, kodėl klausimai kilo tik dabar, nors, kaip pati Seimo narė sako, ji jau du dešimtmečius yra viešas asmuo.

„Mane įvardijo kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, nors 20 metų esu viešas asmuo. Gal tų VSD pažymų duomenys yra labai „svarūs“? O man atrodo, kad jie turėtų būti tokie, kad atėjo pažyma iš VSD ir visiems būtų aišku, niekam tirti nereikėtų“, – sako politikė, kad visa ši situacija primena būrimą iš kavos tirščių, kuriuo turėtų užsiimti specialistai iš būrimo salonų.

Žurnalistams paklausus, ar po kilusio skandalo I. Rozova bendravo su partijos ar frakcijos vadovais, kurie galėjo pateikti savo požiūrį ir pastabas dėl bendravimo su užsienio šalių diplomatais, politikė nustebo, kad jai būtų keista, jei politinės partijos vadovai „duotų instrukcijas“, su kuo bendrauti, o su kuo ryšio nepalaikyti.

„Jūs manote, normalu, kad būtų pakabinta ant sienos instrukcija, kur užeiti, su kuo pakalbėti? Aš manau, kad nė vienoje frakcijoje to nėra“, – stebėjosi politikė.

LRT.lt primena, Seimo NSGK trečiadienį pakoregavo tyrimo dėl Seimo narės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais klausimus – juose nebelieka vertinimo, ar turimos informacijos pakanka apkaltai.

Taip pat skaitykite

Seimo NSGK trečiadienį svarstė nutarimo projektą, pagal kurį jam būtų pavesta atlikti tyrimą dėl I. Rozovos veiklos ir ryšių galbūt keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Dėl tyrimo galutinai apsispręs Seimas, svarstymas numatytas ketvirtadienį.

Komitetas turėtų atsakyti, ar I. Rozovos ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ar tinkamai į VSD informaciją reagavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tuometinis NSGK vadovas Vytautas Bakas, ar žvalgybine informacija nebuvo manipuliuojama.

NSGK nusprendė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais, kai susipažino su 2018 metų sausį Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui išsiųsta VSD pažyma apie parlamentarę. Joje rekomenduojama neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui. I. Rozova yra šios partijos narė, rašoma apie Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu V. Malyginu.