Lietuvoje

2019.09.18 12:34

Neįgaliųjų įdarbinimą vadina 21 amžiaus vergove: įmonės lobsta valstybės sąskaita

įmonėms, įdarbinusioms didžiąją dalį, – 20 kartų mažesnė valstybės parama
Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.09.18 12:34

Lietuvos rinkoje iš viso dirba apie 46,8 tūkst. žmonių su negalia, tačiau didžiausia valstybės parama, apie 30 mln. eurų, pasiekia socialines įmones, kuriose dirba vos 14,5 proc., arba 6,8 tūkst., neįgaliųjų. Įmonėms, kurios įdarbino didžiąją dalį – 85,5 proc. – visų dirbančių asmenų su negalia, valstybės parama yra 20 kartų mažesnė.  

Tokius duomenis pristatė spaudos konferencijos „Neįgaliųjų įdarbinimo reforma: rūpesčio imitacija ir neišspręstos problemos“ dalyviai. Parlamentaras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Justas Džiugelis tikino, kad tokia socialinių įmonių rėmimo sistema nėra teisinga visų neįgaliųjų bei kitų juos įdarbinusių įmonių atžvilgiu, tačiau nei ankstesnės valdžios, nei dabartinė valdančioji dauguma jos keisti nė neketina.

„Socialinės įmonės apie 97 proc. tų pinigų (iš 30 mln. eurų – LRT.lt) panaudojo darbo užmokesčio subsidijoms. Iš turimų duomenų matosi, kad ten dirba žmonės, turintys ne lengviausią negalią, turintys III grupę. Pastebėta ir tai, kad žmonės socialinėse įmonėse dirba nekvalifikuotą darbą. Didžioji dalis yra valytojai arba dirba kitose srityse, kur nereikia aukštos kvalifikacijos. Tie žmonės yra pigi darbo jėga, pavadinčiau 21 amžiaus vergove“, – piktinosi J. Džiugelis.

Tiek jis, tiek frakcijos kolegė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad bandymai keisti socialinių įmonių įstatymą taip, kad jis būtų orientuotas į neįgaliųjų teisingesnį įdarbinimą, sulaukia daug tų pačių socialinių įmonių spaudimo. Esą šiose įmonėse dirbantys asmenys su negalia yra bauginami, kad pasikeitus įstatymui jie neteks darbo.

Iš kitos pusės, siekdamos išsaugoti palankų finansavimo būdą, neįgaliuosius įdarbinančios socialinės įmonės aktyviai dalyvauja darbo grupėse, kuriose svarstomi socialinių įmonių įstatymo pakeitimai. Anot konferencijoje dalyvavusios Lietuvos negalios organizacijų forumo direktorės Henrikos Varnienės, tokių įmonių, kurios iš neįgaliųjų įdarbinimo gali turėti finansinės ar kitokios naudos, atstovai darbo grupėse sudarydavo daugiau nei pusę visų narių, nors jų dalyvavimas tokiose darbo grupėse yra draudžiamas.

Dėl to, anot H. Varnienės, galutinis rezultatas – socialinėms įmonėms skiriamos lėšos už neįgaliųjų įdarbinimą naudojamos neefektyviai. Įmonėse, užuot skyrus valstybės finansinę pagalbą darbo vietai adaptuoti arba darbo rezultato skirtumui, susidariusiam dėl negalios, padengti, lėšos tiesiogiai keliauja į darbo užmokesčio eilutę. Niekas esą nė nesistengia investuoti nei į darbo vietas, nei į skirtumo skaičiavimus.

„Neįgaliųjų organizacijos visais įmanomais būdais bandė daryti įtaką Socialinių įmonių įstatymo pokyčiams, tai trunka jau beveik 7 metus. Suorganizavome daugiau nei 40 susitikimų su ministrais, Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetu, Vyriausybe, pristatėme pokyčius, reikalingus žmonių su negalia įdarbinimo sistemai ir identifikuojant socialinių įmonių spragas. Praėjusios Vyriausybės programos vienas uždavinių buvo socialinių įmonių reforma, rezultatas – nulis. Į tai, kad lėšos naudojamos neefektyviai, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pateikė išvadą 2018 m. pradžioje. [...] Rytoj Seimo salėje bus priimamas įstatymas, kuris neatliepia nė vienos STT išvados ir rekomendacijos“, – apmaudo neslėpė H. Varnienė.

Įstatymo pataisos laukiamų pokyčių neatneš

Anot I. Šimonytės, susidariusi situacija yra įsisenėjęs valstybės skaudulys, darantis gėdą visai visuomenei, juo labiau kad, nepaisant visų bandymų reformuoti sistemą, Socialinių įmonių įstatymas iki šiol nebuvo keistas. Tai esą rodo, kad egzistuoja tam tikrų grupių interesai išlaikyti esamą pasipelnymo sistemą.

Ketvirtadienį Seimui teikiamas socialinių įmonių įstatymas esą laukiamų pokyčių sistemoje taip pat neatneš. Nors atsiranda tam tikrų apribojimų, tokių kaip nurodymas įmonėms reinvestuoti pelną neįgaliųjų reikmėms, tačiau konkrečių kriterijų, kaip tai turi būti daroma, įstatyme esą nenumatyta. Anot I. Šimonytės, tai tik atveria kelią įmonėms spekuliuoti šiomis lėšomis. Taip pat nenumatyta, kaip turėtų būti rengiamas ir įgyvendinamas užimtumo priemonių planas, kurį įmonės, atsisakiusios verslo planų, turės pateikti.

„Visos pastangos koreguoti įstatymą panašios į eglutės apkarpymą: čia truputį prikirpsime, gal truputį mažesnę dotaciją, gal trumpesnį laiką, gal tą, gal aną. Bet net jeigu rytoj įstatymas būtų priimtas, tai ta eglutė vėl pradės augti ir mes turėsime tą pačią problemą. Tai iliustruoja proporcijos: iš daugiau nei 150 tūkst. neįgaliųjų apskritai dirba beveik 50 tūkst. Neįgalių žmonių santykinis skurdas gerokai didesnis nei vidutiniškai. Ar galėtų daugiau neįgaliųjų žmonių dirbti? Turbūt galėtų, jei galėtumėme jiems suteikti sąlygas. Ir čia kalbame ne apie tai, kad turėtume visiems mokėti atlyginimą už tai, kad jie kažką veikia, o padaryti taip, kad žmonės galėtų adaptuotis darbo rinkoje“, – pabrėžė Seimo narė.

Ji priminė, kad Socialinių įmonių įstatymas įpareigoja grąžinti neįgalius asmenis į darbo rinką, atgaivinti jų įgūdžius ar sukurti naujus. Tuo tarpu dabar buriama, I. Šimonytės žodžiais tariant, valytojų armija ir tai daroma vienu tikslu – siekiant pasinaudoti pigia ir dar valstybės kompensuojama darbo jėga.

H. Varnienė pridūrė, kad kone geriausia neefektyvaus lėšų panaudojimo iliustracija yra neįgaliųjų skurdo rodikliai. Anot jos, nepaisant valstybės skiriamų 30,5 mln. eurų, Lietuvoje ties skurdo riba gyvena apie 35 proc. visų neįgaliųjų. Palyginimui, negalios neturinčių asmenų santykinis skurdas šalyje yra du kartus mažesnis.

J. Džiugelis nurodė, kad užsienyje veikiančios tokio pobūdžio įmonės, integruojančios į darbo rinką socialiai jautrias grupes, yra orientuotos į rezultatą, o ne į pelną. Tačiau, parlamentaro nuomone, efektyviausias būdas būtų lėšas skirstyti keliaujančio paskui neįgalųjį finansinio krepšelio principu. Tai reiškia, kad parama pasiektų visus darbdavius, įdarbinančius asmenis su negalia, ne tik socialines įmones. Be to, tai esą galėtų suteikti patiems neįgaliesiems daugiau drąsos derantis dėl darbo vietos bei atlygio su darbdaviu.

Dėl socialinių įmonių įstatymo pataisų priėmimo Seimas ketina balsuoti ketvirtadienį rytinio posėdžio metu. Įstatymo teikėjas yra socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.