Lietuvoje

2019.09.17 17:33

Už pagalbą emigrantų vaikams – 30 proc. didesnis finansavimas

kuriamas naujas mokyklų tinklas
Domantė Platūkytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.09.17 17:33

Nuo šio rugsėjo į Lietuvą grįžtančių emigrantų vaikus priims dvi dešimtys mokyklų. Jos turi padėti greičiau adaptuotis. Kaip vieną priežasčių, kodėl baiminasi grįžti, išvykę lietuviai įvardija galimas ugdymo problemas jų vaikams. Į tinklą sujungtos mokyklos, ugdančios tokius vaikus, gaus ir didesnį finansavimą.

Ketvirtus metus Lietuvoje gyvenanti moksleivė Gabriela į Lietuvą atvyko iš Venesuelos. Metus ji gyveno tik su keleriais metais jaunesniu broliu, o po metų į Lietuvą grįžo ir mama. Tik atvykusi čia Gabriela nekalbėjo lietuviškai – kalbos išmoko per metus.

„Kalbos barjeras, įsivaizduokite, turiu išmokti lietuvių kalbos, net jeigu į ligoninę reikia arba su mažesniu broliu, na, ne toks mažas, bet jei jam kas nors atsitiks. Tada dokumentus tvarkyti. Tai kas viską tvarko? Tai buvau aš. Nes mamos nebuvo. Tačiau tai buvo stūmimas į priekį, kad reikia“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja abiturientė Gabriela Avalos-Liesinskas.

Vilniaus lietuvių namų gimnazijoje mokosi 450 mokinių, didžioji dalis jų – atvykę iš užsienio. Ši mokykla jau trisdešimt metų ugdo iš užsienio atvykusius vaikus, todėl mokyklos direktorius Gintautas Rudzinskas sako, kad, įsitraukus į mokyklų tinklą, gimnazijos veikla nesikeis.

„Palengvėjo veikla toms mokykloms, kurios visiškai neturi patirties. Jos turi, kur kreiptis, ir praeityje į mus dažnai kreipdavosi. Dabar yra vienas toks koordinacinis centras, kur gali gauti informaciją, kokiais klausimais gali konsultuotis. Bet kurios šiame tinkle esančios mokyklos gali gauti informaciją. Mūsų padėtis čia tokia – mes turime patirtį, mes galime ja dalintis“, – mano mokyklos direktorius.

Mokykloje veikia išlyginamosios klasės, kuriose moksleiviai mokosi kalbėti lietuviškai, jie gali lankyti papildomas lietuvių kalbos pamokas, individualias konsultacijas, jiems padeda mokytojo padėjėjai.

„Šalia ugdymo proceso labai aktuali mokinio adaptacija. Jie atvažiuoja iš įvairių šalių, su įvairia patirtimi, todėl mokykla į šį darbą turi įtraukti psichologą, socialinį pedagogą, labai reikalingas logopedas kalbai, tarčiai formuoti“, – dėsto G. Rudzinskas.

Šiam tinklui priklausančios mokyklos priims ne tik grįžusius lietuvius, bet ir užsieniečius. Vilniaus Juventos gimnazijoje ne lietuviams vaikams sudaryta kita programa, jie gali lankyti konsultacijas, mokytis lietuvių kalbos. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Virgilija Barkauskienė moko du tadžikų vaikus.

„Skiriamos papildomos valandos, jie turi dvi valandas, kalbu konkrečiai apie save, kurios skirtos tik jiems. Jie visada ateina ir per pertraukas, ir po pamokų. O geriausios pamokos yra ne mokykloje, ne tradicinėje aplinkoje. Jei paklaustumėte mano mokinių, mes buvome pašte, parduotuvėje, vaistinėje. Mes mokomės integruotis. Ir vaikams tai labiausiai patinka“, – supažindina mokytoja.

Tačiau ne visos į tinklą įtrauktos mokyklos ėmėsi pokyčių. Kai kurios neoficialiai prasitaria, kad buvimas šiame tinkle – joms tik formalumas.

„Mokyklos, kurios galvoja, kad toks tinklas – formalumas, joms reikėtų tiesiog sakyti, kad „mes nedalyvaujame“. Bet tinklas buvo formuojamas iš apačios, tai yra savanorystės pagrindu. Tos mokyklos, kurios turi patirties, įsitraukia į tokio tinklo veiklą, mažiausiai, ko norėtųsi, kad tokio tinklo veikla būtų formali“, – sako Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas.

Iš emigracijos grįžusiam mokiniui valstybė skirs 30 proc. didesnį finansavimą. Tinklo mokyklos taip pat gaus papildomos paramos. Tačiau ministerijos atstovai sako, kad pagrindinis šio tinklo uždavinys – ne finansinis. Siekiama, kad jo mokyklos bendradarbiautų ir dalytųsi gerąja patirtimi.

Reportažas – nuo 13.10 min.:

„Laba diena, Lietuva“. Saldūs pasaulio šalių susivienijimo vaisiai: per pastaruosius dešimtmečius ozono skylė susitraukė daugiausiai