Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos Seime narė Irina Rozova, dėl kurios ryšių su Rusijos diplomatais Seime norima atlikti parlamentinį tyrimą, tikina jokios šantažo iš jokių asmenų nepajutusi.
I. Rozova antradienį Seime žurnalistams dar kartą patvirtino, kad leidimo susipažinti su slapta informacija neteko prieš dvejus metus. Jis teigė jokios manipuliacijos slapta informacija nepajutusi. Taip pat I. Rozova tvirtino nepajutusi ir šantažo.
„Kas liečia mane, tai ne. Nebuvo jokių veiksmų. Atėjo pažyma ir taškas. Aš galėjau susipažinti ir tęsti savo darbą todėl, kad tas priėjimas prie slaptos dokumentacijos jis man nereikalingas mano darbe, Seime. Galėjau tiesiog tęsti savo darbą“, – teigė I. Rozova.
Rusų aljanso narė tvirtino, kad, jei būtų abejojusi dėl savo ryšių, prašymo dėl leidimo susipažinti su slapta informacija nebūtų pateikusi.
„Jeigu aš žinočiau, kad aš turiu kažkokių nuodėmių, – jūs galite tai suprasti – mano prašymo ir nebūtų“, – pažymėjo I. Rozova.
I. Rozova tvirtino apie tai, kad Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai pradėti parlamentinį tyrimą dėl jos ryšių, sužinojo iš spaudos ir kolegų parlamente.
„Aš ir tikėjausi, bus tyrimas, manau, kad jis bus objektyvus, pateiksiu visus duomenis“, – pažymėjo parlamentarė.
„Pateiksiu savo matymą šios pažymos turinio, o jūs galėsite užduoti klausimus“, – pridūrė žurnalistams platesnių komentarų nepanorusi pateikti I. Rozova.
Ryšiai su Rusijos diplomatais
Galimai riziką nacionaliniam saugumui keliančius I. Rozovos kontaktus NSGK pradėjo aiškintis po to, kai Rusų aljanso narė, Seime dirbanti LLRA-KŠS frakcijoje, šių metų birželį išvyko dalyvauti į Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesiją Gruzijoje. Šiame ortodoksų forume pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba išprovokavo masinius protestus šalyje. VSD tikina, kad ši asamblėja yra išnaudojama Rusijos užsienio politikos tikslams įgyvendinti, o Lietuvos politikų dalyvavimas joje yra rizikos veiksnys.
Sudarius valdančiąją koaliciją, LLRA-KŠS atiteko Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijų vadovų postai.
2017-aisiais Seimo LLRA-KRŠS frakcijos narei I. Rozovai baigėsi leidimo dirbti su įslaptinta informacija terminas, parlamentarė prašė jį pratęsti. Pernai sausį Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį VSD informavo, jog prieštarauja, kad I. Rozovai būtų išduotas toks leidimas, nes politikė nuslėpė kai kurią savo veiklą.
„2012 m. su Rusijos Federacijos diplomatais […] buvo tariamasi dėl susitikimų, kurių metu buvo aptariamos Seimo narės I. Rozovos atstovaujamo Rusų aljanso rinkimų programos nuostatos, rinkimų prognozės ir rezultatai. [...]
Skirtingais laikotarpiais su Rusijos Federacijos diplomatais buvo aptariamos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, aptariamos iniciatyvos dėl galimybės jungtis su Lietuvos rusų sąjunga, Rusų aljanso Vilniaus skyriaus steigimo klausimai. [...] Su Rusijos federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkimų agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo“ – rašoma VSD pateiktame rašte dėl Seimo narės I. Rozovos patikimumo.
VSD duomenimis, I. Rozova neformaliai bendravo ir su Klaipėdoje rezidavusiu Rusijos konsulu Vladimiru Malyginu, kuris tais pačiais 2014-aisiais išprašytas iš Lietuvos už šnipinėjimą.
„Atkreiptinas dėmesys, kad 2014-aisiais vasario 26 d. VSD pareigūnas buvo susitikęs su Seimo nare I. Rozova. Susitikimo metu Seimo narė I. Rozova buvo informuota apie galimus užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų interesus bendraujant su Lietuvos politikais. [...] VSD disponuoja įslaptinta informacija, kuri patvirtina Seimo narės I. Rozovos kontaktus su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais po 2014 vasario 26 dienos“, – toliau rašoma VSD rašte.
NSGK nutarė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos. Dėl tyrimo pradėjimo dar turės balsuoti Seimas.
