Lietuvoje

2019.09.17 10:30

Seimas svarstys, ar pradėti tyrimą dėl Rozovos ryšių: NSGK vadovas pažadėjo – komitetas savęs netirs

atnaujinta 10.47
Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.09.17 10:30

Seimas antradienį po pateikimo pritarė valdančiųjų iniciatyvai atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narės Irinos Rozovos ryšių.

Už Seimo nutarimą, kuriuo siūloma parlamentinį tyrimą pavesti atlikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), po pateikimo balsavo 77 Seimo nariai, 4 idėjai nepritarė, 12 susilaikė.

Praėjusio Seimo plenarinio posėdžio metu šio klausimo pateikime buvo padaryta pertrauka, tad antradienį parlamentarai į diskusijas nesileido ir iš karto balsavo dėl Seimo nutarimo po pateikimo.

Tiesa, po balsavimo Seimo opozicijos lyderis, socialdemokratas Julius Sabatauskas priminė, kad tyrimo objektu, kaip buvo skelbta, panašu, taps ne tik I. Rozova, bet ir NSGK nariai, kurie, kaip yra teigęs dabartinis NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas, žinojo žvalgybos informaciją apie I. Rozovą, bet jokių veiksmų nesiėmė. J. Sabatausko manymu, situacija, kai NSGK iš esmės tirs pats save, nėra normali.

„Kai kurie komiteto nariai galbūt bus nušalinti paties komiteto“, – tvirtino J. Sabatauskas.

„Kitas momentas – šiame komitete neatstovaujamos visos Seimo frakcijos. Dvi frakcijos neturi savo atstovo tame komitete“, – atkreipė dėmesį Seimo opozicijos lyderis.

Jis priminė su kolegomis registravęs siūlymą parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos pavesti atlikti tyrimo komisijai, o ne NSGK. Todėl J. Sabatauskas prašė Seimo nutarimą pavesti apsvarstyti kitam pagrindiniam komitetui, ne NSGK.

„Nes šis komitetas šiuo atveju bus suinteresuotas, šališkas. [...] Plius tikrai bus neskaidru, kai jie svarstys patys dėl savęs, dėl pavedimo sau tirti“, – siūlė J. Sabatauskas ir pagrindiniu komitetu pasiūlė Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

NSGK pirmininkas D. Gaižauskas savo ruožtu teigė prieštaraujantis J. Sabatausko siūlymui ir garantavo, kad NSGK netirs pats savęs.

„Mes pataisysime šitą nutarimo projektą ir tikrai padarysime taip, kad tikrai netirs komitetas pats savęs“, – aiškino D. Gaižauskas.

Seimas J. Sabatausko siūlymui nepritarė, tad Seimo nutarimą dėl parlamentinio tyrimo apie I. Rozovos ryšius toliau nagrinės NSGK.

Ryšiai su Rusijos diplomatais

Galimai riziką nacionaliniam saugumui keliančius I. Rozovos kontaktus NSGK pradėjo aiškintis po to, kai Rusų aljanso narė, Seime dirbanti LLRA-KŠS frakcijoje, šių metų birželį išvyko dalyvauti į Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesiją Gruzijoje. Šiame ortodoksų forume pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba iššaukė masinius protestus šalyje. Valstybės saugumo departamentas tikina ši asamblėja yra išnaudojama Rusijos užsienio politikos tikslams įgyvendinti, o Lietuvos politikų dalyvavimas joje yra rizikos veiksnys.

Sudarius valdančiąją koaliciją, LLRA-KŠS atiteko Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijų vadovų postai.

2017-siais Seimo LLRA-KRŠS frakcijos narei I. Rozovai baigėsi leidimo dirbti su įslaptinta informacija terminas, parlamentarė prašė jį pratęsti. Pernai sausį Seimo pirmininką V. Pranckietį VSD informavo, kad prieštarauja, jog I. Rozovai būtų išduotas toks leidimas, nes politikė nuslėpė kai kurią savo veiklą.

„2012 m. su Rusijos Federacijos diplomatais […] buvo tariamasi dėl susitikimų, kurių metu buvo aptariamos Seimo narės I. Rozovos atstovaujamo Rusų aljanso rinkimų programos nuostatos, rinkimų prognozės ir rezultatai. [...]

Skirtingais laikotarpiais su Rusijos Federacijos diplomatais buvo aptariamos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, aptariamos iniciatyvos dėl galimybės jungtis su Lietuvos rusų sąjunga, Rusų aljanso Vilniaus skyriaus steigimo klausimai. [...] Su Rusijos federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkimų agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo“ – rašoma VSD pateiktame rašte dėl Seimo narės I. Rozovos patikimumo.

Valstybės saugumo duomenimis, I. Rozova neformaliai bendravo ir su Klaipėdoje rezidavusiu Rusijos konsulu Vladimiru Malyginu, kuris tais pačiais 2014-siais išprašytas iš Lietuvos už šnipinėjimą.

„Atkreiptinas dėmesys, kad 2014-aisiais vasario 26 d. VSD pareigūnas buvo susitikęs su Seimo nare I. Rozova. Susitikimo metu Seimo narė I. Rozova buvo informuota apie galimus užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų interesus bendraujant su Lietuvos politikais. [...] VSD disponuoja įslaptinta informacija, kuri patvirtina Seimo narės I. Rozovos kontaktus su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais po 2014 vasario 26 dienos“, – toliau rašoma VSD rašte.