Lietuvoje

2019.09.17 11:21

Nausėda: į gynybą investuoti milijonai duoda dešimteriopą naudą

pritaria parlamentiniam tyrimui dėl Rozovos; atnaujinta 13.08
BNS2019.09.17 11:21

Antradienį Lietuvos ir sąjungininkų karius Rukloje lankantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia investicijų į gynybą svarbą ir teigia, kad jos duoda dešimteriopą naudą.

„Kai kas kalba apie tuos milijonus, kuriuos mums gali tekti pasiskolinti. Supraskime vieną dalyką: šie milijonai yra labai maži, palyginti su tais milijonais, su tais ištekliais, kuriuos NATO partneriai yra pasirengę mums suteikti, jeigu iškiltų tokia būtinybė“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Jeigu mes savęs neginsime, niekas kitas mūsų negins. Taip kad šie milijonai investuoti duoda dešimteriopą naudą: mumis patiki partneriai, mumis patiki NATO organizacija ir ji tikrai vykdys savo įsipareigojimus prieš mus, jeigu tai tikrai būtų reikalinga“, – kalbėjo prezidentas.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį nusprendė siūlyti valstybei skolintis apie 30 mln. eurų, kad šalis šiemet užtikrintų įsipareigojimus skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.

Pasak G. Nausėdos, pirmadienį priimti sprendimai leis užtikrinti kariuomenės pajėgų plėtrą.

„Galiu pasidžiaugti, kad vyrauja bendras supratimas, kad šitų išorinių grėsmių akivaizdoje mes turime elgtis labai atsakingai, skirti atitinkamą dėmesį savo krašto apsaugai ir dėl to mes tikrai pasieksime 2 proc. BVP karinių išlaidų lygį šiais metais ir laikysimės numatyto plano didinti šias išlaidas artimiausiais metais“, – kalbėjo prezidentas.

Į susitikimą su Rukloje Jonavos rajone dislokuotais kariais jis antradienį atvyko dėvėdamas karinę lauko uniformą.

Pasveikinęs karius, prezidentas susitiko su kariuomenės vadais aptarti vystymo ir modernizacijos projektų tęstinumą bei glaudesnio bendradarbiavimo su sąjungininkais užtikrinimą.

Vizito metu prezidentas apžiūrėjo mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko infrastruktūrą, karinę techniką. Vėliau antradienį jis apžiūrės karių gyvenimo sąlygas, kartu pietaus valgykloje.

G. Nausėda taip pat susitiks su Vokietijos vadovaujamo NATO priešakinių pajėgų bataliono grupės kariais, stebės taktinio sąveikumo pratybas.

Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje, kuri yra integruota į brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį, be vokiečių karių taip pat tarnauja Belgijos, Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos kariai ir Islandijos atstovas.

Pritaria parlamentiniam tyrimui dėl Rozovos

G. Nausėda sako pritariantis Seimo iniciatyvai atlikti parlamentinį tyrimą dėl parlamentarės Irinos Rozovos ryšių su Rusija.

Šalies vadovas sako, kad tyrimui yra pakankamai pagrindo, o parlamentas turi užtikrinti, kad Seime nebūtų nelojalių valstybei žmonių.

„Būtinai reikėtų tirti, nes tokius dalykus mes turime ištirti iki galo, ir tai turbūt yra viena iš tų sričių, kuriose parlamentinė kontrolė, parlamentinė komisija tikrai pateisina save“, – žurnalistams Rukloje antradienį sakė G. Nausėda.

„Tai turi būti padaryta didžiausio atsakingumo lygiu, nes mes negalime sau leisti prabangos galimai turėti Seime nevisiškai lojalius valstybei asmenis, jeigu taip yra. Bet tai turi būti įrodyta, nes turime visų pirmiausia žmogaus teises“, – kalbėjo prezidentas.

„Jeigu nebūtų ugnies, tai turbūt nebūtų ir dūmų. Toli gražu ne prieš kiekvieną Seimo narį yra pradedami tokie tyrimai. Šiuo atveju pagrindo tirti tikrai yra pakankamai ir manau, kad tai turi būti daroma, bet tai yra Seimo pasirinkimo klausimas ir manau, kad jie patys puikiausiai priims visus sprendimus“, – kalbėjo G. Nausėda.

Lietuvos prezidentas taip pat paragino paviešinti informaciją, kuriems Seimo nariams yra uždrausta dirbti su slapta informacija.

„Turbūt neturėtume slėpti informacijos, kuriam Seimo nariui yra uždrausta dirbti su slapta informacija. O kodėl mes tai turėtume daryti?“, – kalbėjo prezidentas.

Seimas antradienį ėmėsi iniciatyvos atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais ir informacija apie tai disponavusių politikų veiksmų.

Už tai, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui laikinosios komisijos teisėmis būtų pavesta atlikti parlamentinį tyrimą, antradienį po pateikimo balsavo 77 Seimo nariai, „prieš“ buvo keturi ir 12 susilaikė.

Klausimą toliau svarstys NSGK, o galutinai dėl tyrimo apsispręs Seimas. Tam dar reikės dviejų balsavimų.