Lietuvoje

2019.09.17 17:20

Tyrimas dėl Rozovos: ar strateginės ministerijos atiduotos į Rusijos sukurto darinio rankas?

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2019.09.17 17:20

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas svarsto, kad žvalgybos surinkta informacija apie parlamentarės Irinos Rozovos ryšius galėjo būti manipuliuojama, siekiant šantažuoti kitus Seimo narius. Kitas NSGK narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas duria pirštu į valdančiuosius, keldamas klausimą, ar gali būti, jog koalicija jie sudarė su galimai Rusijos pastangomis sukurtu politiniu dariniu, kuriam atidavė dvi itin Lietuvai svarbias ministerijas.

LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ pirmadienį dalyvavęs dabartinis NSGK pirmininkas D. Gaižauskas tvirtino, kad tyrimas, jei jį patvirtins Seimas, dėl Rusų aljanso narės, Seime dirbančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijoje I. Rozovos iš esmės turės tris kryptis, tai yra dėl galimos Rusijos įtakos politinei sistemai, dėl to, kodėl nesuveikė prevencinė sistema Seime, kai tam tikri politikai turėjo informaciją apie grėsmes nacionaliniam saugumui, bet galimai nesiėmė jokių priemonių, ir dėl to, ar nebuvo manipuliuojama žvalgybinė informacija.

„Dabar yra neaiškių aplinkybių, kaip, pavyzdžiui, pusantrų metų turima žvalgybinė informacija apie tam tikras rizikas, bet pusantrų metų niekas nieko nedaro. Tačiau sutapimas ar ne, kai kuriama nauja koalicija, kada formuojamas naujas kabinetas, tada tos informacijos turinys, rizikos pradeda visiems rūpėti ir visi pradeda kalbėti apie rizikas nacionaliniam saugumui. Kas paneigs, kad turint tokią informaciją, negalima šantažuoti bet kurio Seimo nario?“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Buvęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, komentuodamas I. Rozovos, kuri dalyvavo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje, kuri, anot Valstybės saugumo departamento (VSD), išnaudojama Rusijos užsienio politikos tikslams įgyvendinti, istoriją, pažymėjo, kad ne visi Seimo nariai žino, kaip įvairiuose forumuose reikėtų atstovauti Lietuvai. NSGK narys teigė šiame lauke matantis spragas.

„Čia yra tam tikrų spragų, bet tai yra Užsienio reikalų komiteto veiklos baras – kokias pozicijas suformuluoja tam Seimo nariui. Taip pat yra ir frakcijų atsakomybė. Juk jei ponią I. Rozovą išleidžia į asamblėją ar kokį kitą parlamentarą, tai kokia yra tvarka? Visų pirma, reikalingas frakcijos seniūno leidimas, o po to sprendimus priima Seimo valdyba“, – pažymėjo V. Bakas.

Perspėjo apie galimą politinę krizę

NSGK vicepirmininkas L. Kasčiūnas tikino, kad prevencinė sistema I. Rozovos atveju nesuveikė ir tyrimo metu turės būti atsakyta, kodėl.

„Seimo pirmininkui (V. Pranckiečiui – LRT.lt) reikės atsakyti, kodėl M. Basčio atveju neįslaptinta informacija, kurią jis gavo iš VSD, buvo pateikta visuomenei, o informacija apie ponią I. Rozovą nebuvo pateikta“, – atkreipė dėmesį L. Kasčiūnas.

Vis dėlto, kaip teigė L. Kasčiūnas, jo manymu, tyrimo esmė – išsiaiškinti Rusijos įtaką Lietuvos politinei sistemai.

„Kalbame apie tai, kad Rusijos atstovai tarpininkavo, sudarant politinius junginius, konkrečiai kalbant – ponios I. Rozovos Rusų aljansas su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuri šiandien, priminsiu, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir kontroliuoja dvi strategines ministerijas. Jeigu tyrimas parodys, kad šitas junginys, kuris leido šiai frakcijai susiformuoti mūsų parlamente, buvo sukurtas Rusijos atstovų pastangomis, tai mažų mažiausiai tai yra politinė krizė, nes mes turime dabar valdančiojoje daugumoje ir Vyriausybėje politinę jėgą, kuri galbūt yra sukurta išorinių, mums priešiškų valstybių“, – svarstė L. Kasčiūnas.

„Jeigu dar paaiškės, kad galbūt kai kurie aukščiausi valstybės pareigūnai prieš sudarant koaliciją žinojo, su kuo kalbasi ir derasi, tai mes visi suprantame, kokiame esame lygmenyje ir į kokius klausimus kai kam teks atsakyti“, – pridūrė parlamentaras.

Buvęs VSD vadovas: pažymos klajojimas menkina tyrimą

Buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus teigė manantis, kad sprendimais I. Rozovai nesuteikti leidimo susipažinti su slapta informacija, buvo pagrįstas. Tačiau, anot jo, skubėti sakyti, kad I. Rozova neverta būti Seimo nare, nereikėtų skubėti, mat tai, M. Laurinkaus manymu, nustatys tyrimas.

Vis dėlto, M. Laurinkaus įsitikinimu, faktas, kad žvalgybos informacija apie abejotinus I. Rozovos ryšius nebuvo paviešinta pusantrų metų, gali apsunkinti tyrimą.

„Šis pusantrų metų pažymos klajojimas – ar savarankiškai pažyma klajojo, ar kieno nors padedama – visuomenės akyse jau menkina tyrimą. Žmonių nepriversti kitaip galvoti. Jie svarstys, kodėl būtent dabar? [...] Kaip buvo minima, buvo koalicija sudarinėjama ir visa kita. Žmogus gali teisėtai gali galvoti, kad tai gali būti susiję. Tiems, kurie tirs, kils problema, paaiškinti visuomenei, kaip iš tikrųjų yra“, – kalbėjo buvęs VSD vadovas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė, politologė Marija Šešelgytė taip pat perspėjo apie galimą pavojų, kad tyrimas dėl I. Rozovos gali būti politizuotas.

„Tyrimas yra politinis ir politikai jau turi pasižiūrėti ir vertinti politiškai, o kuomet yra politinis vertinimas, reikia žiūrėti į tai niuansuotai, nes politikai, politinės partijos turi tam tikrų interesų, kad tyrimas vyktų viena ar kita linkme, nes visi gi turi interesų, o finalinis interesas – kažkada laimėti parlamento rinkimus. Ir politinės partijos tikrai būtų blogi žaidėjai, jeigu tai neišnaudotų“, – akcentavo politologė.

Tuo metu Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius laidoje tvirtino, kad tyrimu apie Rusų aljanso narės, LLRA-KŠS frakcijoje dirbančios parlamentarės I. Rozovos kontaktus nereikėtų apsiriboti.

„Man įdomu, kuris čia iš politikų galėtų pasakyti, kad neskaitė, pavyzdžiui, VSD pažymų apie šitą partiją, kaip ji į Vilniaus tarybą atvedė Rusijos tėvynainių atstovą, kaip į Visagino tarybą atvedė buvusį pirmo kanalo atstovą, kaip partijos lyderis susijęs arba bendrauja su tomis pačiomis ambasadomis“, – tvirtino M. Laurinavičius ir pridūrė, kad Seimas, norėdamas iš esmės ištirti politikų sąsajas, galėtų pradėti nuo „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio.

Komiteto nariai apsikeitė kaltinimais

NSGK pirmininkas D. Gaižauskas, prisiminęs istorijos apie I. Rozovą ištakas, priminė, kad su žvalgybos informacija apie minėtą parlamentarę susipažino tik keli komiteto nariai, tai yra V. Bakas, Virgilijus Alekna ir L. Kasčiūnas. Komiteto pirmininkas neatmetė galimybės, kad informacija apie I. Rozovos ryšius galėjo sužinoti ir opozicinių konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis, kuris prie NSGK prisijungė neseniai.

„Kai ateina Gabrielius Landsbergis į komitetą, tai yra liepos pabaigoje, rugpjūčio 2 dieną jis susipažįsta būtent su tomis pažymomis, bet tik su tomis, daugiau su niekuo. Galima sakyti, kad jį kažkas informavo. Rugpjūčio 2 dieną niekas nekelia grėsmių, bet po savaitės, kada gauname viešą laišką iš Sakartvelo, tada šitiems žmonėms – V. Bakui, L. Kasčiūnui, V. Aleknai ir A. Anušauskui – jau reikia neeilinio komiteto posėdžio“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

„Valstiečių“ frakcijos narys tvirtino manantis, kad tuometinis NSGK pirmininkas V. Bakas kitų komiteto narių tiesiog nesupažindino su žvalgybos informacija apie I. Rozovą arba tą informaciją net slėpė. Jis priminė, kad V. Bakas žvalgybos informaciją aptarė su kai kuriais valstybės vadovais, tačiau, anot jo, parlamentaras taip elgtis negalėjo.

V. Bakas replikavo savo veiksmuose nieko blogo neįžvelgiantis ir rėžė dabartiniam NSGK vadovui D. Gaižauskui, kad informacijos neslėpė, o jis pats, pasak V. Bako, galėjo susipažinti su visais duomenimis, tačiau to nepadarė ir tinkamai neatliko savo, kaip NSGK nario, pareigų.

„Gerbiamas pirmininkas nėra skaitęs net Valstybės saugumo departamento metinės žvalgybos ataskaitos. Jis čia kalba apie tai, ko visuomenė turėtų saugotis, bet pats žmogus tiesiog du su puse metų nesidomėjo nacionalinio saugumo reikalais. [...] Gal aš suprantu, kad yra lūkesčiai, kad komiteto pirmininkas prieš kiekvieną posėdį turėtų „pabryfinti“ komiteto narius, bet tai yra absurdas. Į komitetą, į Seimą ateina pasiruošę žmonės, čia ne vaikų darželis“, – kalbėjo V. Bakas.

Savo ruožtu jis neslėpė NSGK inicijuojame tyrime įžvelgiantis norą pažeminti kai kuriuos komiteto narius.

„Aš manau, tai yra tam tikras politinis procesas, kada galbūt norima parodyti pranašumą, norima pažeminti kolegą, bet aš manau, kad bus atliktas tyrimas ir kai kuriems žmonėms bus tiesiog labai gėda“, – aiškino NSGK narys.

L. Kasčiūnas savo ruožtu tvirtino susipažinęs su dvejomis pažymomis apie I. Rozova – įslaptina ir neįslaptina. NSGK narys akcentavo, kad įslaptinta pažyma jis manipuliuoti negalėjo, tad jam teko imtis tam tikrų kitų priemonių, pavyzdžiui, 2018 m. kreiptis į Teisingumą ministeriją, siekiant išsiaiškinti, ar Rusų aljansas nėra fiktyvi partija. Be to, L. Kasčiūnas tvirtino dar 2015 m. su kolega Audroniumi Ažubaliu kreipėsi į Seimo vadovus su prašymu nutraukti parlamento ryšius su ortodoksų asamblėja. Jis neigė jam metamus kaltinimus manipuliavimu žvalgybos informacija ir kėlė klausimą, ar patys valdantieji, sudarydami koaliciją su LLRA-KŠS, kurios frakcijoje Seime dirba I. Rozova, patys nemanipuliavo slapta informacija.

„Kai tu žinai, su kuo turi reikalą ir sudarai su ja valdančiąją koaliciją, tai čia yra manipuliavimas. [...] Premjeras pats yra pripažinęs, kad žinojo, tai kur ta politinė manipuliacija?“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Bedė pirštu į nepasitikėjimą politikais

Buvęs VSD vadovas M. Laurinkus, reaguodamas į NSGK narių ginčus, paragino nenueiti į tarpusavio aiškinimąsi ir pamiršti esminius tyrimo dėl I. Rozovos klausimus.

„Rinkėjams tai yra neįdomu. Sakau tai, kaip rinkėjas“, – tikino M. Laurinkus ir paragino prisiminti apie Rusijos grėsmių identifikavimą.

Jam pritarė ir M. Laurinavičius. Anot jo, Lietuvoje iki šiol nėra sisteminio požiūrio į Rusijos grėsmių vertinimą. Jis siūlė atsižvelgti į vis viešojoje erdvėje pasikartojančią informaciją apie abejotinus LLRA-KŠS ar Rusų aljanso atstovų ryšius su Rusija.

„Apie šitą partiją ir jos ryšius arba jos atstovų keliamas grėsmes Lietuvai iš Rusijos mes tos informacijos turime viešojoje erdvėje senių seniausiai. [...] O dabar žaidžiame pingpongą – „ne, jūs kaltas, ne, tai jūs kaltas“. Palaukite, jeigu mes sudarinėjame koaliciją, ir be I. Rozovos atvejo viešojoje erdvėje, skaitant viešas VSD ataskaitas, yra pakankamai informacijos“, – aiškino M. Laurinavičius.

Jam prieštaravo politologė M. Šešelgytė. Ji akcentavo, kad teisine prasme LLRA-KŠS atstovai Seime, kol nenutarta kitaip, negali būti kažkuo kaltinami.

„Nepaisant, kiek ten žmonių balsavo už partiją – penki, septyni ar aštuoni procentai – tai yra Lietuvos gyventojai, jie išsirinko savo atstovus ir tol, kol tie atstovai nepažeidė Lietuvos Konstitucijos ir jie yra nepripažinti, kaip pažeidę Konstituciją, aš manau, kad mes nieko negalime pasakyti“, – aiškino politologė.

M. Šešelgytės teigimu, didesnė bėda – politikų nesugebėjimas įžvelgti dar didesnės grėsmės arba dar grėsmingesnės tendencijos, kuria gali pasinaudoti Rusija.

Taip, Rusija tai (I. Rozovos istoriją – LRT.lt) gali išnaudoti, bet Rusija tai gali išnaudoti ne propagandos prasme, o pasinaudos ir taip Lietuvoje egzistuojančiu labai žemu pasitikėjimu politikais, politinėmis partijomis. Berods, prieš porą metų pasitikėjimas buvo devyni procentai, tai, jeigu ir toliau ta linkme eisime, tai tas pasitikėjimas dar labiau kris“ , – perspėjo M. Šešelgytė.

Ryšiai su Rusijos diplomatais

Galimai riziką nacionaliniam saugumui keliančius I. Rozovos kontaktus NSGK pradėjo aiškintis po to, kai Rusų aljanso narė, Seime dirbanti LLRA-KŠS frakcijoje, šių metų birželį išvyko dalyvauti į Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesiją Gruzijoje. Šiame ortodoksų forume pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba iššaukė masinius protestus šalyje. VSD tikina ši asamblėja yra išnaudojama Rusijos užsienio politikos tikslams įgyvendinti, o Lietuvos politikų dalyvavimas joje yra rizikos veiksnys.

2017-siais Seimo LLRA-KRŠS frakcijos narei I. Rozovai baigėsi leidimo dirbti su įslaptinta informacija terminas, parlamentarė prašė jį pratęsti. Pernai sausį Seimo pirmininką V. Pranckietį VSD informavo, kad prieštarauja, jog I. Rozovai būtų išduotas toks leidimas, nes politikė nuslėpė kai kurią savo veiklą.

„2012 m. su Rusijos Federacijos diplomatais […] buvo tariamasi dėl susitikimų, kurių metu buvo aptariamos Seimo narės I. Rozovos atstovaujamo Rusų aljanso rinkimų programos nuostatos, rinkimų prognozės ir rezultatai. [...]

Skirtingais laikotarpiais su Rusijos Federacijos diplomatais buvo aptariamos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, aptariamos iniciatyvos dėl galimybės jungtis su Lietuvos rusų sąjunga, Rusų aljanso Vilniaus skyriaus steigimo klausimai. [...] Su Rusijos federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkimų agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo“ – rašoma VSD pateiktame rašte dėl Seimo narės I. Rozovos patikimumo.

VSD, I. Rozova neformaliai bendravo ir su Klaipėdoje rezidavusiu Rusijos konsulu Vladimiru Malyginu, kuris tais pačiais 2014-siais išprašytas iš Lietuvos už šnipinėjimą.

„Atkreiptinas dėmesys, kad 2014-aisiais vasario 26 d. VSD pareigūnas buvo susitikęs su Seimo nare I. Rozova. Susitikimo metu Seimo narė I. Rozova buvo informuota apie galimus užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų interesus bendraujant su Lietuvos politikais. [...] VSD disponuoja įslaptinta informacija, kuri patvirtina Seimo narės I. Rozovos kontaktus su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais po 2014 vasario 26 dienos“, – toliau rašoma VSD rašte.

NSGK nutarė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos. Dėl tyrimo pradėjimo dar turės balsuoti Seimas.

Sudarius valdančiąją koaliciją, LLRA-KŠS atiteko Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijų vadovų postai.

Laidos įrašas:

LRT forumas. Nenorimos išmokti politikų pamokos: įtarimai dėl Irinos Rozovos ir į Lietuvą besiskverbiančių Rytų

Naujausi