Aukšto rango JAV diplomatė pareiškė, kad prie Holokausto prisidėjusių asmenų šlovinimas Lietuvoje kenkia valstybės reputacijai bei skatina antisemitizmą.
Valstybės departamento pasiuntinės Holokausto klausimais Cherrie Daniels teigimu, daugybė lietuvių didvyrių pavertė Lietuvą demokratine šalimi, tačiau, kaip ji sako, „kiekviena valstybė turi savų tamsių momentų“.
Taip Ch. Deiniels rašo savo „Twitter“ paskyroje, nors jokių pavardžių ar konkrečių įvykių nemini.
Visgi pastaruoju metu Lietuvoje daug dėmesio sulaukia diskusijos dėl karininko Jono Noreikos įamžinimo: Vilniaus valdžios sprendimu, liepą nuo Vrublevskių bibliotekos pastato nuimta jam skirta lenta, tačiau šį mėnesį buvo vėl pakabinta.
Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus nurodymu liepos mėnesį Vilniaus centre nuo bibliotekos nuimta lenta J. Noreikai, bet šį mėnesį ji vėl pakabinta.
Atminimo įamžinimo kritikai pabrėžia, kad būdamas Šiaulių apskrities viršininku J. Noreika 1941 metais pasirašė raštus dėl žydų perkėlimo į getą ir turto nusavinimo. Beveik visi žydai vėliau buvo nužudyti per Holokaustą.
Jo atminimo įamžinimo rėmėjai akcentuoja, kad vėliau J. Noreika įsijungė į antinacinę veiklą, prisidėjo prie SS legiono steigimo Lietuvoje sužlugdymo, buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą Vokietijoje, o pokariu organizavo pasipriešinimą sovietų okupacijai.
1946 metais sovietų karinis tribunolas J. Noreikai paskelbė mirties nuosprendį, jis sušaudytas 1947 metais.
