Lietuvoje

2019.09.20 12:51

Onkologinė liga – ne nuosprendis, tačiau modernaus gydymo tenka laukti

LRT RADIJAS, LRT RADIJO laida „Sveikata“, Karolina Panto, LRT.lt2019.09.20 12:51

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie tūkstantį naujų kraujo vėžio atvejų, tačiau gydytojai teigia, kad pastarąjį dešimtmetį sergančiųjų išgyvenamumas augo. „Geriausias pavyzdys yra Hodžkino limfoma. Jei laiku yra taikomas gydymas, išgyvena net 9 iš 10 pacientų“, – LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro (HOTC) direktorius, gydytojas hematologas Laimonas Griškevičius.

Kovos su kraujo ligų stigma

Rugsėjį visame pasaulyje minimos piktybinių kraujo ligų žinomumo dienos. Santaros klinikų HOTC duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį sergančiųjų kraujo vėžiu išgyvenamumas Lietuvoje didėjo. Tačiau, pasak šio centro vadovo, rūpesčių vis dar kelia ribotas naujausių gydymo metodų prieinamumas ir įvairios socialinės problemos.

Rugsėjis, pasak L. Griškevičiaus, yra svarbus tuo, kad visuomenė yra aktyviau informuojama apie kraujo ligas, pacientus, kurie serga šiomis ligomis.

„Visuomenė informuojama ir apie šių ligų diagnostikos, gydymo naujienas. Taip pat norime šalinti kraujo ligų stigmą, sakydami, kad ligos, nežiūrint to, kad yra labai sunkios ir sudėtingos, daugeliu atvejų yra gydomos ir išgydomos“, – sako gydytojas hematologas.

Vyresnio amžiaus žmonių liga

Gydytojas pasakoja, kad yra ne vienas šimtas kraujo ligų. „Trečdalis jų yra limfomos, kitas trečdalis – leukemijos ir likusios retesnės ligos, – sako HOTC direktorius. – Taip pat yra daugybė kraujo ligų, kurios yra ne onkologinės, o lemiamos nusilpusio imuniteto, kraujo krešėjimo sutrikimo.“ Vis tik savo praktikoje gydytojas daugiausia susiduria su piktybinėmis kraujo ligomis, kurios, pasak pašnekovo, reikalauja daugiausia dėmesio ir pastangų tiek diagnozuojant, tiek ir gydant.

Neseniai, rugsėjo 15-tą, buvo minima Limfomos diena. Šalies premjeras Saulius Skvernelis šiuo metu kovoja su šia liga. „Limfoma sudaro trečdalį visų diagnozuojamų piktybinių kraujo ligų – daugiau kaip 50 skirtingų kraujo ligų grupių. Tai yra navikinis limfinės sistemos susirgimas, o būtent limfinė sistema atsakinga už mūsų imunitetą, – apie limfinės sistemos svarbą žmogui pasakoja gydytojas. – Limfomų yra didelė įvairovė. Kai kuriuos iš jų yra lėtai progresuojančios ligos, o kitos – atvirkščiai – labai agresyvios ligos.“

Pasak hematologo, limfomomis serga dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės. „Tai yra vyresnio amžiaus žmonių liga, kaip ir kitos onkologinės ligos. Tačiau limfoma serga ir jaunimas. Jei imuninė sistema yra sutrikusi, susirgti limfoma yra didelė tikimybė“, – perspėja L. Griškevičius.

Nauji gydymo metodai

90 proc. pacientų, sergančių limfoma, pasveiksta. „Patikslinsiu, kad kai kurių limfomos rūšių pacientus galima išgydyti 90 proc. atvejų. Kaip geriausias pavyzdys yra Hodžkino limfoma. Šia liga serga jauno amžiaus pacientai. Jei laiku yra taikomas gydymas, išgyvena net 9 iš 10-ies pacientų“, – sako HOTC vadovas.

Gydytojas primena, kad yra ir kitų limfomos rūšių ir formų, kuomet pasveikimo tikimybė yra gerokai mažesnė. „30 proc. ar viso labo vos 10 proc. pacientų pasveiksta. Nepaisant to, per pastaruosius 10–15 metų limfomos gydymas iš esmės keičiasi. Anksčiau mes turėjome tik chemoterapiją, o dabar turime ir kitus gydymo metodus: taikinių terapiją ar imunoterapiją“, – sako hematologas.

„Taikant įvairias vaistų kombinacijas, gydymo prognozė laipsniškai gerėja kiekvienais metais. Būna taip, kad, pacientui nustačius ligą, jam papasakojame gydymo metodus, o po penkerių metų, jei ta liga atsinaujina, mes jau pasakojame visai kitus metodus – naujų gydymo galimybių atsiranda kasmet“, – optimistiškai kalba gydytojas.

Neabejoja medicinos pažanga

Apskritai sergamumas limfomomis laipsniškai auga. Viena to priežasčių – senstanti visuomenė. Gydytojo teigimu, švietimas taip pat vaidina svarbų vaidmenį.

„Švietimas reikalingas tam, kad pašalintume onkologinių ligų stigmą. Aplinkiniai žmonės turi suprasti, kad kraujo liga nėra nuosprendis: pacientai suserga, jiems yra būtinas tam tikras gydymas ir pasibaigus tam gydymui jie grįš į įprastinį gyvenimą – pasveiks arba bus gauta ilgalaikė remisija (ligos atitolinimas keleriems metams ar dešimtmečiui, numatant gydymą ateityje, kuomet atsiras nauji gydymo metodai)“, – apie tai, kad sergantieji kraujo ligomis yra visaverčiai visuomenės nariai, o ne pasmerktieji, kalbėjo L. Griškevičius.

Gydytojas hematologas džiaugiasi, kad apie pačias kraujo ligas sužinoma vis daugiau. „Medicinos pažanga yra neabejotina. Daugiau žinome apie ligų genetiką, apie tai, dėl ko jos atsiranda. Taikomi nauji gydymo metodai išgelbėja vis daugiau žmonių gyvybių. Taip pat dažniau yra gaunama ilgalaikė remisija“, – optimizmo neslepia HOTC vadovas.

Socialiai pažeidžiami

Naujausio gydymo prieinamumas, pasak gydytojo, yra didžiausia šiuo metu esanti onkologinių ligų problema. „Tai, kad naujausi gydymo metodai, taikomi Vakaruose, ateitų į Lietuvą, kartais užtrunka ne vienus metus, o tai reiškia, kad pacientai negauna geriausio gydymo. Kai kurie pacientai apskritai tokio gydymo nesulaukia, o tai jiems reiškia mirties nuosprendį – naujo, inovatyvaus gydymo neprieinamumą. Tai, neabejotinai, yra didžiausias iššūkis, – konstatuoja L. Griškevičius. – Pacientai susiduria ir su socialinėmis problemomis. Gydymas yra sudėtingas, dėl to dažnai pacientai negali dirbti, nes turi važinėti į ligoninę ir ten praleisti daug laiko. Socialinis pažeidžiamumas tokių žmonių yra nemažas.“

Gydytojas taip pat pastebi, jog sveikatos ministras turėtų dėti daugiau pastangų, kad medicininių paslaugų ir vaistų prieinamumas pacientui būtų didesnis.

„Savo iniciatyva dedam pastangas, kad vaistai būtų prieinami „Vilties“ programų metu, klinikinių tyrimų metu, tačiau to nepakanka – valstybė juos turi kompensuoti, – įsitikinęs HOTC direktorius. – Susirgę žmonės socialiniu atžvilgiu visiškai priklauso nuo socialinės aplinkos ir valstybės socialinės politikos. Gerinant šitą aplinką, būtina padėti žmonėms.“

Nedrįsta kreiptis pagalbos

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas sako, kad ligoniai jaučia labai didelį psichologinės pagalbos poreikį.

„Kai žmogus susiduria su onkologine liga, jis pereina įvairias krizės stadijas, tarp jų – neigimo bei savęs kaltinimo. Kiekvienais metais onkologinėmis ligomis suserga daugiau kaip 18 tūkst. žmonių. Iš viso su tokiomis ligomis gyvena virš 100 tūkst. pacientų“, – sako POLA prezidentas.

Jo teigimu, dažnai tokie ligoniai net negalvoja, kad gali sau leisti skirti pinigų psichologinei pagalbai, nors iš tiesų to labai reikia. Artimiesiems taip pat būtina psichologo pagalba. Lietuvoje, pasak Š. Narbuto, vyresnė karta vis dar mano, kad psichologas yra tas pats, kas psichiatras, tad kreiptis pagalbos nedrįstama dėl susiformavusio stereotipo visuomenėje, esą, „kažkas negerai su galva“, jei ten kreipiesi.

Kultūra padeda sveikti

Laimei, jaunesnė karta yra mažiau paveikta tokio stereotipo. „Jaunesnė karta psichologo paslaugas vertina kaip higienos normas, – tendencijas pastebi pašnekovas. – Kaip eiti dantų higienos procedūras darytis, taip ir pas psichologą nueiti yra normalu – nieko blogo, net būtina.“

POLA prezidentas atkreipia dėmesį į tai, kad psichologų poreikis pastaruoju metu yra milžiniškas. „Turim tokias „POLA“ korteles, kurias onkologiniai pacientai gali gauti nemokamai. Su šia kortele šiuo metu galima nemokamai lankytis 30 šalies kultūros įstaigų renginiuose (spektakliuose, koncertuose, parodose) ir pasinaudoti 50 partnerių teikiamomis nuolaidomis prekėms bei paslaugoms (kai kurios paslaugos teikiamos nemokamai)“, – teigia Š. Narbutas ir sako pastebintis, kad kultūra, lankymasis spektakliuose, koncertuose onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams padeda išeiti iš nevilties ir nusistatymo, kad jie yra vieni su savo liga.

Pašnekovas prisimena, kad prieš 13 metų, kai jam tebuvo vos 18, išgirdo diagnozę, kad serga lėtine mieloleukemija. Tuo metu psichologinės pagalbos rasti buvo labai sunku. „Paskyrė gydymą ir ko tu dar nori? Toks tada buvo medikų požiūris į pacientą“, – išgyvenimus prisimena Š. Narbutas.

Išsamiau – laidos „Sveikata“ įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Sveikata. Rugsėjį pasaulyje minimos piktybinių kraujo ligų žinomumo dienos