Lietuvoje

2019.09.19 05:30

Nekrošius iš Karbauskio pasigenda griežtumo: iki šiol nesu girdėjęs, kad jis ką nors įsakytų

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.09.19 05:30

„Labai rimtai galvoju, ar aš tikrai noriu toliau būti politiku“, – portalui LRT.lt sakė Seimo vicepirmininkas, „valstietis“ Arvydas Nekrošius. Jaunas politikas sakė pasigendantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio griežtumo bei teigė manantis, kad Seimo pirmininko postas turėtų likti „valstiečių“ rankose.

– Rudens sesijos pradžios didžiausia naujiena, turbūt, buvo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos subyrėjimas. Ar žinojote, kad gali susiklostyti toks scenarijus ir keturi „tvarkiečiai“ paliks frakciją, taip ją visiškai sugriaudami?

– Iš tikro, tai – menkas netikėtumas. Tokių gandų buvo jau seniau, dar neeilinės sesijos metu. Kai buvo posėdžiai, buvo tokių diskusijų, kad galimai toje frakcijoje gali būti kažkokių neramumų ir tikėtina, kad frakcija bus naujai formuojama. Tačiau kad išeis iš tos frakcijos, tokių minčių nebuvo, buvo galvojama, kad galbūt jie pasikeis vadovą ir tęs darbą toliau.

– O kaip tai veikia koalicija? Šiuo metu aritmetinės daugumos nebėra, bent jau kol susikūrusi nauja frakcija nuspręs, ką daryti toliau.

– Didelio poveikio nesitikime, nes pagrindinis dalykas, ką deklaravo išeinantieji, kad jie ketina palaikyti Vyriausybės programą, biudžetą ir, apskritai, mūsų politinę liniją. Tikėtina, kad kažkokių didesnių pokyčių nebus ir, galbūt, kai bus biudžeto tvirtinimas, tai pasimatys aiškiau. Tikimės, kad apie 80 Seimo narių balsuos už biudžetą.

– Premjeras praėjusią savaitę pakvietė naują frakciją „Lietuvos gerovei“ jungtis prie valdančiosios daugumos. Kaip jūs tokį kvietimą vertinate?

– Visą laiką reikia Vyriausybės nariams tampriai bendrauti su Seimo nariais ir, esant tokioms ekstremalioms situacijoms, visą laiką palaikyti ryšį. Pirma reikia pasižiūrėti, kokie jų ketinimai, ką jie iš tikro planuoja, nes tai tik pavienių narių pasisakymai, kad jie nepalaikys ar palaikys. Bet, kaip mes matome, jie dar tarpusavyje nėra tikrai sutarę, ką jie ketina daryti. <...> Manau, kad, Vyriausybei įsikišus į šitą procesą, bus galima sureguliuoti jų vidinius nesutarimus.

– O ar yra žinių, kad jūsų frakcijos nariai būtų kalbinami jungtis prie naujos frakcijos?

– Aš tokių žinių neturiu. Mes diskutavome apie tai, tokių gandų nėra šią akimirką. Tačiau, jei taip bendrai žiūrint, tikėtina, kad pasitraukiančiųjų nelabai galėtų būti. Teoriškai, jei labai fantazuotume ar žiūrėtume labai į priekį, tai partijos nariai tikrai nė vienas negalėtų iš frakcijos išeiti, tai galėtų padaryti nebent ne partijos nariai.

– Vienas garsiausiai paskutiniu metu skambančių klausimų yra dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio likimo pareigose. Pagal koalicijos sutartį jo postas turėtų atitekti „socialdarbiečiams“. Pats V. Pranckietis sako, kad čia yra Ramūno Karbauskio asmeninis kerštas. Kurioje šios istorijos pusėje stovite jūs?

– Mano pozicija dar prieš visus pasisakymus buvo, kad Seimo pirmininko pozicija turi būti „valstiečių“. Kai pirmą kartą formavome koaliciją, tai buvo pagrindinis prašymas, kad mes turime turėti dvi pozicijas – ministro pirmininko ir Seimo pirmininko. Aš nuo to nebūčiau linkęs atsiriboti. Manau, kad tos pozicijos yra išlaikomos ir turėtų būti išlaikytos ateityje. Ar Seimo pirmininku turėtų būti V. Pranckietis, ar Rima Baškienė, ar dar kažkas – tai tik techninis klausimas.

– Ne kartą sakyta, kad Seimo pirmininko posto patys „socialdarbiečiai“ derybose neprašė, kad jis jiems buvo tarsi įsiūlytas R. Karbauskio. Kaip buvo iš tikro?

– Kai vyksta derybos, būna įvairių taktikų. Tu gali viešai sakyti, kad mums nereikia, bet susitikus derėtis tu gali sakyti, kad labai reikia. Galbūt buvo tikėtasi, kad „valstiečiai“ sakys, „žiūrėkit, jiems nereikia“, ir mes bandome išlaikyti, o jie tada, kadangi mes norime tą poziciją išlaikyti, galėtų derėtis dėl kurios nors ministerijos. Manau, kad tai buvo jų taktinis ėjimas, bandant išsiderėti geresnes pozicijas Vyriausybėje. Tikėtina, kad jie Seimo pirmininko pozicijos nelaiko jiems labai svarbia.

– Ar matote koalicijos derybose ir tame, kaip buvo išsidalyti postai, „valstiečių“ praradimų? Tarkime, Žemės ūkio ministerijos atidavimą „socialdarbiečiams“?

– Pačioje pradžioje turėjome frakcijos posėdį ir ten nusibrėžėme raudonas linijas, kurių ministerijų tikrai nenorime ir negalime atsisakyti, kurios mums labai svarbios. Mes tų praradimų neturime. O ten, kur buvo galima diskutuoti, buvo diskutuojama ir maksimaliai išlaikyta.

– V. Pranckietis neseniai pasitraukė iš partijos. Ar buvo reikalingas toks kraštutinumas, o gal buvo galima kitaip spręsti situaciją?

– Kiekvienas asmuo yra atsakingas pats už save. Labai sunku vertinti, ką jis jaučia, kaip galvoja ir ką nori pasiekti. Visi pykčiai, kažkokie konfliktai neveda prie gero. Iš esmės, jeigu pykstamasi tokiu lygiu, tai visgi yra Seimo pirmininkas ir partijos pirmininkas, nėra sveika pačiai partijai, frakcijai. Tokie konfliktai nėra gerai.

Jeigu kalbėtume, ar taip turėjo būti, pamenu visą situaciją nuo pat pradžių, kai jie pradėjo diskusijas viešojoje erdvėje. Mano požiūriu, nėra dėl ko ten pyktis. Manau, kad Seimo pirmininkas savo darbą gerai darė, kokių nors priekaištų jam nebuvo, bet vėliau kažkokie smulkūs nesutarimai padarė įtaką pozicijoms.

– Tokie konfliktai gadina partijos poziciją rinkėjų akyse?

– Be abejo. Natūralu, kad žmonės jau yra atsikandę tų konfliktų, ieško, kad būtų ramu. Tai parodė prezidento rinkimai. Žmonės nebenorėjo konfliktų, jie nebalsavo už tuos žmones, kurie tarpusavyje nesutarė, jie pasirinko neutralų, saugų variantą, kuris kalbėjo, kad reikia sėstis, kalbėti, diskutuoti. Manau, kad tokia tendencija išsilaikys ir ateityje. Jeigu ir toliau viešai bus skalbiami purvini skalbiniai, tai nėra gerai. Reikėtų išsidiskutuoti viduje ir tik paskui diskutuoti išorėje. Taip daro ir konservatorių frakcija. Jie tarpusavyje turi įtampų, rimtų įtampų, tačiau viešai tai nelabai girdisi.

– Iki Seimo rinkimų liko metai. Kaip manote, su kokiomis pozicijomis eisite į rinkimus? Tikitės pakartoti 2016-ųjų sėkmę?

– Dėl pačios frakcijos manau, kad tie žmonės, kurie išėjo, tai buvo prognozuojama nuo pat pradžių. Tai stiprios asmenybės su didelėmis ambicijomis ir jie niekada nebuvo partijos nariais. Mūsų partija, išlaikiusi savo branduolį, po rinkimų nedidėjo ir iš jos, kadaise turėjusios mažus reitingus, niekas nebėgo. Tai rodo, kad žmonės dirba dėl idėjos, o ne dėl pinigų ar valdžios. Didžiausios grėsmės, kalbant apie frakciją, yra tik iš nepartinių žmonių. O ką planuoja, dėlioja, sunku pasakyti, nes rinkimai dar santykinai toli, nors kiekvienas jau apie juos galvoja.

– Jūsų pirmininkas yra anksčiau sakęs, kad kai kuriuos nepartinius žmones kviesti į rinkimų sąrašą buvo klaida. Ar jūs matote tų klaidų?

– Iš pat pradžių tai atrodė tikrai nebloga idėja. Tai nuomonių įvairovė, o kuo nuomonių daugiau, tuo geriau išdiskutuojamas klausimas, daugiau žinodamas, gali priimti geresnius sprendimus. Tačiau toliau žiūrint matosi, kad nepartiniai nariai yra labai ambicingi ir, jeigu jie mato, kad jiems nesiseka, nepavyksta įtikinti savo kolegų, jie arba išeina, arba pradeda užsiiminėti kažkokiais destrukciniais veiksmais. Nemanau, kad tai yra sveika ir gerai. Ateityje, jei bus formuojamas koks nors partijos sąrašas, reikėtų gerai pagalvoti, ar taip verta daryti.

– Bet ir premjeras S. Skvernelis – nepartinis žmogus, buvęs rinkimų sąraše, taip pat ir kritikuoti nebijantis. Negana to, vis sklinda kalbos apie tai, kad jis gali kurti partiją, atsitraukti nuo „valstiečių“. Ar jūs matote jį toliau „valstiečių“ sąraše, pirmosiose pozicijose?

– Jeigu retrospektyviai pažiūrėtume į praeitį, aš buvau gana skeptiškas, kai Saulius atėjo į mūsų partiją, galvojau, kad tai nebus pasisekimas. Ramūnas mąstė kitaip ir tuo metu sakė, kad tai – geras sprendimas. Tačiau dabar matome, kad Saulius yra stipri asmenybė, jis sugeba telkti žmones, gali daug ką padaryti, bet jei jis bandytų kurti kažkokią alternatyvą, manau, jam būtų gana sudėtinga sutelkti žmones kažkokiai idėjai. Kokia ta partija galėtų būti ir ar jis pats to norėtų, dar yra didelis klausimas.

Mes su vienu kolega diskutavome, kokia yra „valstiečių“ idėja ir kokia galėtų būti ta alternatyvi idėja. Tai tos idėjos nelabai sugalvojome.

– Kartu su S. Skverneliu atėjo ir kai kurie kiti nepartiniai frakcijos nariai, tarkime, ją palikęs Vytautas Bakas. Jis buvo ryškus partijos narys, vadovavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Tačiau jis išėjo su aštria kritika „valstiečiams“ – dėl koalicijos su teisiama partija, dėl prarastos partijos krypties. Kaip jūs žiūrite į visą tą kritiką? Yra joje tiesos?

– Vytautas visą laiką tą deklaravo ir neveidmainiavo. Dar prieš koalicijos susitarimus jis pasakė, jei bus toks susitarimas, jis tikrai išeis. Tą ir padarė. Mano požiūriu, tai turbūt geriausias išėjimas iš frakcijos – viešai deklaruojant savo pažiūras, savo nuomonę, o ne sakant, kad viskas gerai, bet po to pasirodo, kad blogai. Manau, kad Vytautas labai teisingai padarė.

– V. Pranckietis ne kartą kartojo, kad R. Karbauskis turėtų pasitraukti iš partijos pirmininko pareigų, leisti kažkam kitam pabandyti vadovauti partijai. Partijos taryboje jis pasitikėjimą pasitikrino. Tačiau kaip jūs vertinate jį, kaip partijos pirmininką?

– Iš pat pradžių man pasirodė, kad jis vadovauja partijai labai gerai, maniau, kad tai stiprus, telkiantis žmogus. Kai tik atėjau į partiją, man imponavo tos idėjos, kurias jis išsakydavo susitikimų metu. Aš todėl įstojau pats į partiją, pradėjau savo politinę karjerą – būtent dėl R. Karbauskio išsakytų pozicijų.

Tačiau, laikui bėgant, suformavus frakciją, kai prasidėjo pirmos sunkios dienos, atsirado kritika, sumažėjo visuomenės palaikymas, šiek tiek pasigesdavau tvirtesnio žodžio. Iš mūsų frakcijos ar partijos išeinantys žmonės sako, kad čia trūksta demokratijos, kažkas kažko neleidžia, bet aš kaip tik manau, kad pas mus tos demokratijos labai daug, jei Seimo narys nori save išreikšti, jis tam turi visas galimybes. Žinau, kad kitose frakcijose tam tikrais klausimais neleidžia net išeiti į tribūną.

Kartais pasigesdavau tvirtesnio pasisakymo iš Ramūno, jis to ir nedarydavo. Pavyzdžiui, iki šiol nesu girdėjęs, kad jis ką nors įsakytų, lieptų ir pan. Jis, kaip vadovas, yra pakankamai geras, demokratiškas, bet norėtųsi griežtumo. Kartais to reikia.

– Bet tokie vienašališki pasakymai, kaip jei S. Skvernelis nepateks į antrą prezidento rinkimų turą, jūs trauksitės iš valdžios, nesukėlė abejonių?

– Ramūnas yra labai geras strategas. Matydamas kažkokią situaciją, jis visą laiką pasakys tam tikrus dalykus, kurie stimuliuoja visuomenę. Jei jis mato, kad mums nesiseks rinkimuose, jis tikrai pasako, ką galvoja, ir visuomenė tada susimąsto.

– V. Pranckietis išeidamas iš partijos sakė, kad R. Karbauskis tarsi iškėlė ultimatumą, kad jei bus tiriama padėtis žemės ūkyje, jis pats paliks „valstiečius“. Ar buvo toks atvejis?

– Aš tokių kalbų negirdėjau jokiu formatu.

– Dėl jūsų koalicijos partnerių Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narės Irinos Rozovos ketinama pradėti parlamentinį tyrimą. Ar tai kelia abejonių dėl pačių LLRA-KŠS?

– Ne. Pati situacija yra gana įdomi. Esu Seimo valdybos narys, bet tos informacijos gavęs nebuvau. Be to, kai buvo valdyboje priimami sprendimai dėl jos išleidimo į komandiruotę, mes tos informacijos neturėjome, nors manau, kad turėjome turėti. Jei valdyba kažkur išleidžia žmones, natūralu, kad turi žinoti galimas grėsmes.

O dėl pačios I. Rozovos – ji Rusų aljanso narė. Manau, kad tai neturėtų didelių įtampų kelti. Jei tai yra tiesa, kas sakoma, manau, kad Seimas tikrai apsispręs teisingai, turbūt, kaip ir Mindaugo Basčio atveju bus balsuojama ir bus balsuojama teisingai.

– Bet M. Basčio atveju neužteko balsų, kad jis būtų pašalintas iš Seimo. Jis iš jo išėjo pats.

– <...> Balsavimai sunkiai prognozuojami. Visą laiką sakydavau, kad arba teisinis imunitetas turi būti panaikintas, arba žmonės turi prisiimti atsakomybę ir ginti save teisme, jei mano, kad yra teisūs ar apšmeižti. Manau, kad turėjo I. Rozova pati nuspręsti savo likimą, o ne palikti Seimui spręsti.

– Svarbiausias rudens sesijos sprendimas yra dėl kitų metų biudžeto. Prezidentas prakalbo apie savo siūlymus. Kaip juos vertinate?

– Mes, kaip valdybos nariai, buvome susitikę su prezidentu, diskutavome apie jo pasiūlymus, Seimo pasiūlymus, tam tikras pozicijas švietimo ir kitais klausimais. Prezidento komanda sakė, kad tuos projektus parengs kaip įmanoma greičiau, kad mes galėtume kuo greičiau susipažinti su jo matymu. Intencija labai gera, jis galvoja apie Lietuvą, kad ta gerovės Lietuva pradėtų gyvuoti, bet kaip jis tą pasieks – pakankamai įdomu pasižiūrėti. Suma, kuri reikalinga, yra gana ženkli, žinant, kad ekonomika pasaulyje lėtėja, tikėkimės, kad biudžetas bus subalansuotas ir nebus kokių nors išsišokusių eilučių.

– Vienas iš prezidento siūlomų dalykų, kuris aktualus ir jūsų partijai, ir nemažai daliai jūsų rinkėjų, yra dyzelino lengvatos mažinimas ūkininkams. Ar praeis toks siūlymas per „valstiečių“ filtrą?

– Savo rajone su kai kuriais ūkininkais esu diskutavęs tais klausimais, tai pozicijos nėra vienareikšmiškos. Aišku, turėtų būti sprendžiama dėl viso komplekso tų nuolaidų, nes yra žinoma tam tikrų piktnaudžiavimo atvejų, kai, pavyzdžiui, sunaudojama degalų gerokai daugiau, nei turima žemės ir pan. Manau, kad būtų sveika užkardyti tai. Patys ūkininkai tą irgi sako. Tačiau dėl lengvatų reikia žiūrėti. Užsienyje ūkininkai gauna gerokai didesnes išmokas, pas mus mažesnes, Europos Sąjunga neskiria. Tai vienas iš mechanizmų, kaip Lietuva buvo sugalvojusi pagelbėti ūkininkams.

Jei diskutuotume plačiau, ne tik apie degalų apmokestinimo dydį, tai būtų galima galbūt rasti sprendimus.

– Dar vienas klausimas, kuris laukia sesijoje, ir jūsų pirmininkas tai labai pabrėžia, tai yra balsavimas dėl Seimo pirmininko. Tiesa, kol kas neaišku, kokiu pagrindu būtų balsuojama, ar būtų laukiama parlamentinio tyrimo išvadų. Kas jums žinoma apie šį balsavimą?

– Šitas klausimas bet kokiu atveju turėtų būti išspręstas iki Kalėdų. Nėra gerai, kai tai labai ilgai trunka. Norisi aiškumo, stabilumo. Kokia baigtis galėtų būti, prognozuoti labai sunku. Seimo nariai turi laisvą mandatą ir patys galvoja, kaip balsuoti. Žinau, kad dėl Seimo pirmininko frakcijoje yra įvairių nuomonių. Yra tokių, kurie iš pradžių palaikė, vėliau pasipiktino. Išsamios, gilios diskusijos frakcijoje dar nėra buvę apie tai.

– Iki Seimo rinkimų liko metai. Ką planuojate jūs? Dalyvausite?

– Paskutiniu metu dažnai to klausia. Labai rimtai galvoju. Į politiką atėjau santykinai neseniai, prieš 4–5 metus. Nesu iki tol buvęs profesionaliu politiku, buvau universitete dėstytoju. Tiesą sakant, labai rimtai galvoju, ar aš tikrai noriu toliau būti politiku. Galvoju kažkokia kita veikla užsiimti.