Lietuvoje

2019.09.14 21:40

Mokyklose dėstomų dalykų pertvarka dar tik rengiama, bet jau kritikuojama

Kristina Jackūnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.09.14 21:40

Šią savaitę švietimo ir mokslo ministro sudaryta darbo grupė baigė svarstyti Bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektą, pagal kurį bus atnaujinamos mokomųjų dalykų programos. Darbo grupėje dalyvavo moksleivių, tėvų ir švietimo bendruomenių atstovai.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius tokį ministro sprendimą kritikuoja sakydamas, kad apie ugdymo turinį turi spręsti ne kartais susibėgančios darbo grupėsi, o rimti mokslininkai.

Jis tikina, kad viena didžiausių Lietuvos švietimo problemų, apie kurią viešai beveik nediskutuojama, prastai parengtos bendrojo ugdymo mokymo programos. Kaip pavyzdį jis nurodo istorijos mokymą 11-12 klasėse.

„Iš esmės nėra aišku, ką daryti per istorijos pamokas 11-12 klasėse. Pasirinktas lengviausias variantas pakartoti tai, kas buvo daroma iki 10-tos klasės, o pereiti į naują kokybinį lygmenį su naujais gebėjimais, to iš esmės nėra“, – pabrėžia S. Jurkevičius.

Direktoriaus teigimu daugelyje programų yra nerimą keliančių dalykų. Su tuo sutinka ir Užupio gimnazijos lietuvių ir literatūros mokytojas, už savo darbą apdovanotas prestižine Meilės Lukšienės premija, Alius Avčininkas.

„Turinio mastas yra per didelis ir ne gebėjimai yra ugdomi, o vykdomas tiesioginis žinių reprodukavimas, juo labiau, kad ugdymo programos tarpusavy nedera. Pavyzdžiui, istorija ir lietuvių kalba tarpusavy nedera, menai, dorinis ugdymas taip pat nedera. Realiai viskas palikta savieigai ir mokytojas pats turi kokiu nors būdu su tuo kovoti“, – teigia A. Avčininkas.

Ugdymo programos, pagal kurias dabar mokykloje mokomi moksleiviai yra parengtos prieš 11 metų.

„Pats laikas jas atnaujinti. Praeitais metais buvo pradėta tai daryti, bandant tai daryti pasitelkiant tik ekspertus. Tas darbas buvo padarytas, bet sakyčiau, kad sukėlė pagrįstą nepasitenkinimą, sutrikimą, kuomet beveik 40-ies mokytojų dalykininkų asociacija, įvairūs švietimo bendruomenių atstovai, jie jautėsi likę nuošaly“, – akcentuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Ministras nutarė inicijuoti platesnę diskusiją, pasitelkdamas moksleivius, tėvus ir dalykininkus. Šią savaitę jo sudaryta darbo grupė baigė svarstyti Bendrųjų programų atnaujinimo gaires. Paklaustas, kokia rengiamų pakeitimų esmė, bendrojo ugdymo tarybai vadovaujantis Kauno rajono akademijos Ugnės Karvelio gimnazijos direktorius kalba apie mokytojus.

„Turime padaryti, kad mokytojas būtų laimingas, kad jis gautų pakankamą darbo užmokestį, turėtų šiltą gerą darbo vietą, fizine prasme, mokyklos būtų aprūpintos, kad mokytojas galėtų ugdyti kompetencijas, ne tik žinių perteikimu užiiminėti.

Aš manau, kad šiai dienai Lietuvos mokytojų aplinkoje yra išblėsus motyvacija. Jos buvimas arba nebuvimas yra kažkokia pasekmė. Ko gero mokytojas per eilę metų tapo mažiau laimingas žmogus ir todėl entuziazmas yra truputėlį sumenkęs“, – mano Bendrojo ugdymo tarybos pirmininkas Rolandas Kučiauskas.

Už bendrąjį ugdymą atsakingą viceministrė, kaip vieną svarbiausių naujovių pristato didesnę mokymo laisvę mokytojams.

„Numatoma 30 proc. dalyko ugdymo palikti mokytojui savarankiškai priimti sprendimus. Bet ir tai galima susisieti, kad mokytojas turės galimybę, atsižvelgiant į kontekstą, į mokinių klasės poreikius pritaikyti ugdymo turinį“, – pastebi Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič.

Vilniaus licėjaus direktorius Algirdo Monkevičiaus sprendimą ugdymo turinio pokyčius patikėti darbo grupei, kurioje dalyvauja moksleiviai, tėvai ir mokytojai, kritikuoja.

„Reikia turėti ir mokslinį išsilavinimą. Galų gale, turėti didelę sukauptą patirtį, matyti, kaip programos kuriamos ir daromos kitose šalyse ir iš esmės turi būti žmonių grupė, kuri apskritai dirbtų šiuo klausimu.

O dabar įsivaizduokite – ateina momentas, kada reikia kažką pakeisti, susibėga ir atsitiktiniu būdu fantazuodami pradeda kelti kažkokius klausimus. Tai iš tiesų labai neatsakinga, neprofesionalu ir net sakyčiau pavojinga“, – perspėja S. Jurkevičius.

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad darbo grupės parengtos gairės bus parodytos ir užsienio ekspertams, o pagal jas mokslininkų ir mokytojų praktikų grupės vėliau rengs konkrečių dalykų bendrųjų ugdymo programų projektus ir teiks juos svarstyti.

Ministro teigimu prieš tai naujos programos bus išbandytos to norinčių mokyklų, o iki 2022-ųjų įdiegtos visoje šalyje.

Plačiau – vaizdo įraše.

Panorama. Ugdymo pertvarkai – kritika: pokyčius svarstyti turi ne kartais susirenkanti darbo grupė, o mokslininkai

Populiariausi