„Deja, mes artėjame prie tokios situacijos, kuomet vis agresyviau viešojoje erdvėje sklinda „fake news“, – LRT RADIJUI sako VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas ir mokslo darbuotojas Nerijus Maliukevičius. – Ir čia mums kyla vis didesni iššūkiai, kaip su tomis melagingomis naujienomis kovoti.“
Internetas – terpė klastotėms
Melagingos naujienos yra straipsniai, istorijos, socialinių tinklų įrašai, kurių tikslas suklaidinti arba apgauti skaitytoją. Anksčiau informaciją skleisdavo patikimos žiniasklaidos priemonės, tokios kaip spauda, radijas ar televizija. Žurnalistai laikėsi ir laikosi etikos kodekso.
Išpopuliarėjus internetui, socialiniams tinklams, informacijos sklaida tapo nekontroliuojama. Kiekvienas gali skelbti, dalintis ir skaityti, ką tik nori. Tokia aplinka – puiki terpė melagingoms naujienoms sklisti.
Melagingos arba suklastotos naujienos yra ne tik informacinė rykštė, bet ir pelningas verslas. Pasak N. Maliukevičiaus, tai yra savotiška verslo rinka.
„Mes galime matyti, kiek daug yra visokių iniciatyvų, kovojant su netikromis naujienomis arba, kaip aš sakau, melagienomis. Paradoksalu, tačiau tai yra savotiškas verslo modelis. Mes matome ir respektabilias medijų kompanijas, turinčias savo padalinius, kurie atskleidžia tas melagingas naujienas“, – sako politologas.
Užvaldo širdis ir protus
VU TSPMI dėstytojas išskiria fenomeną – politikus, lyderius, kurie lengva ranka dalija „fake news“, arba melagingų naujienų, epitetus žurnalistams. „Pavyzdžiui, neįtikusius žurnalistus jie vadina „fake news“ skleidėjais, nors iš tikro žurnalistai atlieka savo darbą, užduoda nepatogius klausimus, atlieka tyrimus“, – pastebi N. Maliukevičius.
„Apskritai su „fake news“, arba melagienomis, mes atsidūrėme tokioje situacijoje, kad pati samprata tapo tokia komplikuota ir išplaukusi. Turime visą rinką, susijusią su melagienų kova, tačiau turime ir mano jau minėtus politikus, kurie suklastotas naujienas naudoja kaip savotišką propagandos epitetą prieš žurnalistus, – nerimauja politologas. – Turime realius iššūkius, susijusius su „fake news“, tiksliau, su agresyvia dezinformacija, kuomet bandoma paveikti mūsų visuomenės širdis ir protus.“
Paklaustas, ar didelės sumos pinigų slepiasi ten, kur tos melagienos kuriamos, VU TSPMI mokslininkas teigia, kad viskas priklauso nuo vartotojų kiekio ar auditorijos, kuri nori tikėti tomis melagingomis naujienomis. Pašnekovas tikina, kad Rusija dezinformacijai pinigų negaili.
„Jei „fake news“ ar dezinformacija politiškai motyvuota, tai dažnai nėra skaitomasi su biudžetais. Mes matome, kaip vadinamasis trolių fabrikas veikia, kiek Rusijos oligarchas Prigožinas tam skiria lėšų, įkurdamas atskirą padalinį Sankt Peterburge, samdydamas žmones“, – realias grėsmes iš didžiosios Rytų kaimynės konstatuoja politologas.
Rusiškos dezinformacijos variklis – „trolių fabrikas”
LRT.lt primena, kad Jevgenijus Prigožinas, dar vadinamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino virėju (jam priklauso bendrovė, tiekusi maistą Kremliuje vykstantiems priėmimams), prieš porą metų mirgėjo JAV žiniasklaidos antraštėse, kai specialusis prokuroras Robertas Muelleris jį ir dar 12 Rusijos piliečių apkaltino kišimusi į 2016-ųjų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimus.
Taip pat skaitykite
Rusijos „trolių fabrikas“, oficialiai vadinamas Interneto tyrimų agentūra (ITA), yra gausiai finansuojamas būtent J.Prigožino ir jo valdomų bendrovių. ITA būstinėje Sankt Peterburge skleista dezinformacija ne tik prieš JAV prezidento rinkimus, didelio dėmesio sulaukė ir rinkimai Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje bei kitose Rusijai rūpimose šalyse. „Trolių“ dėmesio neretai sulaukia ir Lietuva. Vis tik pagrindiniai „trolių fabriko“ taikiniai – JAV, Europos Sąjunga, Vakarai apskritai, Ukrainos proeuropietiška valdžia bei Rusijos opozicijos aktyvistai.
N. Maliukevičius taip pat pastebi vis labiau aktyvėjančius Kinijos dezinformacijos skleidėjus bei prisimena vadinamąjį Balkanų biznio modelį, klestėjusį rusiškais pinigais. „Galime matyti, kad šioje melagingų naujienų terpėje aktyviai veikia ir Kinijos „troliai“. Jie kuria alternatyvią terpę suklastotoms naujienoms, – teigia politologas. – Buvo atskleista labai konkrečių pavyzdžių, kuomet Balkanų šalyse buvo kuriami „fake news“ portalai, kurie platino naujienas apie JAV rinkimus. Tai buvo jiems tinkamas biznio modelis, kuris surinkdavo didelius reklamos pinigus.“
Parengė Vismantas Žuklevičius
