Lietuvoje

2019.09.12 21:33

Skvernelis: Jakeliūno kaltinimai Sinkevičiui yra žala Lietuvai

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.09.12 21:33

Seime ketvirtadienį įregistruota nauja frakcija „Lietuvos gerovei“. Premjeras Saulius Skvernelis su ja susitiko tuo metu, kai dar ji buvo ne frakcija, dar buvo neįregistruota. Ministras pirmininkas ją iš karto pakvietė prisijungti prie valdančiosios koalicijos. Apie galimus naujus koalicijos bendradarbius bei Virginijaus Sinkevičiaus postą „Dienos temoje“ kalbėjo premjeras S. Skvernelis.

– Nė vienas naujos frakcijos narys neblizga nei idėjomis, nei strateginiais pasiūlymais. Dar daugiau – jie sugriovė valdančiosios koalicijos frakciją, o jūs kviečiate draugauti. Viskas dėl aritmetikos? Ko jūs tikitės?

– Viskas dėl to bendradarbiavimo, kuris ir buvo. Seimo nariai, kurie šiandien įkūrė frakciją, vakar tik ketinimas dar buvo, nuosekliai beveik visi palaikė Vyriausybės programą ir balsavo už Vyriausybės programą dar 2016 metais. Ilgą laiką palaikė ir koalicijoje buvo – jie neišėjo į opoziciją.

Atsirado nauja frakcija, tai, matyt, būtų kvaila tokius žmones atstumti ir pasakyti, kad mes nebendradarbiausime. Jeigu yra bendradarbiavimas be išankstinių sąlygų, tai yra daroma dėl Vyriausybės veiklos stabilumo svarbus žingsnis, ir aš privalau užtikrinti stabilią Vyriausybės veiklą, turėti daugumą.

– Tai aritmetika?

– Ne tik aritmetika. Aritmetika irgi labai svarbu, nes, kaip beskaičiuosi, balsų „už“ turi būti daugiau negu balsų „prieš“. Ypač tuose strateginiuose sprendimuose, kurie šiais metais laukia. Laukia tikrai sprendimų nemažai. Ir, aišku, tie žmonės taip pat.

Kalbant apie tą patį Algirdą Butkevičių – buvęs premjeras, buvęs finansų, susisiekimo ministras ir idėjų, ir patirties turi gana daug. Apie kiekvieną iš tų žmonių bus galima pasakyti. Aišku, galutinė sudėtis gal dar plėsis, gal ne, bet būtų neišmintinga juos atstumti ir pasakyti, kad, „žinote, draugaukime ar eikite į opoziciją“. O „Tvarkos ir teisingumo“ vidaus problemos... Manau, irgi išsispręs. Partija prarado frakciją, bet kažkaip tuos sprendimus, matyt, turės atrasti patys.

– Bet frakcija tikino, kad postų jie neketina reikalauti, dabar tarsi pakeitė toną ir sako, kad dėl Seimo vicepirmininko galvotų. Kas bus, jeigu jie staiga sugalvos, kad jie gal ir ministrų norėtų, juolab kad vienas gali likti, jeigu ministras Virginijus Sinkevičius išvyks. Jūs linkęs kalbėtis?

– Aš linkęs kalbėtis, bet yra ir kitų pamąstymų dėl ministro pozicijų ir ministerijų – taip kad čia kol kas tikrai anksti. Man jokių pasiūlymų, pageidavimų nekėlė dėl pozicijų, dėl postų. Tiesiog reikia pasižiūrėti. Dabar, matyt, bus formalizuotos derybos, nes koaliciją vis dar sudaro keturios politinės partijos ir Koalicijos sutartis pasirašyta.

Aišku, tas faktas, kad „Tvarka ir teisingumas“ neturi frakcijos, bet partijos koalicija yra – tai irgi reikia kalbėtis. Jeigu išlaikoma tokia forma ir prisijungia dar viena frakcija, tai svarstytina yra ir tų pozicijų, kurias turi „Tvarka ir teisingumas“, palikimas. Matyt, reikėtų šiandien kalbėtis apskritai, kaip tas bendradarbiavimas įsivaizduojamas, kokie lūkesčiai yra.

– Jūs sakėte, kad yra kitokių pamąstymų apie tą ministeriją, kuri gali likti išvykus ministrui V. Sinkevičiui. Kokių?

– Yra įvairiausių minčių ir siūlymų. Kadaise buvo Energetikos, ekonomikos ir ūkio ministerija viename. Tai vėlgi, vertinant tuos uždavinius, aišku, dar tikrai labai svarbu, kad būtų išlaikyta ta lemtinga Energetikos ministerijos lyderystė ir tas vadinamasis svoris, ir mandatas, nes dar nesame įgyvendinę visų strateginių energetikos projektų. Bet toks svarstymas irgi yra. Gali būti Energetikos ir ekonomikos, inovacijų ministerija. Gal tai turėtų būti nuo kitos kadencijos. Variantų įvairiausių yra. Kol kas turime dirbantį ministrą, ir kada bus pasikeitimai, tada sėsime visos politinės jėgos, kurios sudarė koaliciją, ir svarstysime.

– Dar noriu grįžti vis dėlto prie tų frakcijų. Yra tokių kalbų, kad „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija žlugo su Rolando Pakso pagalba, ir tikriausiai girdėjote, kad prieš rinkimus, yra tokių kalbų, gali susivienyti R. Pakso žmonės, „socialdarbiečiai“, Darbo partija ir „valstiečiai“ ir kad jie vienu bendru bloku eis į rinkimus, kad būtų tas jų laimėjimas apčiuopiamesnis. Jums tada būtų pakeliui su tokiu dariniu?

– Kiek žinau ir Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininko, ir partijos tarybos preliminarią nuomonę, tai negirdėjau, kad būtų ketinama 2020 m. rinkimuose dalyvauti su kažkokiais koaliciniais sąrašais. Manau, šita partija turi savarankiškai dalyvauti. Bendradarbiavimas gali būti sprendžiamas, bet reikia priminti, kad ši partija yra politinė jėga arba jai atstovaujanti politinė jėga, nes yra ir partiniai, ir nepartiniai, jeigu neklystu, virš 56 Seimo narių, gal dabar mažiau, bet turi labai didelį skaičių vienmandatininkų.

Tai tas bendradarbiavimas gali būti su kažkokiomis politinėmis jėgomis, bet tikrai ne su tomis išvardintomis, ką jūs pasakėte. Jeigu kažkas tai vienysis be „valstiečių“, gali toks variantas būti. O kas sugriovė, tai, matyt, problema yra jau senesnė, daugiau, ko gero, negu geras pusmetis jau. Mums teko pernai įkalbinėti vieną iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narių, kad nesitrauktų iš frakcijos, kad išlaikytų frakciją, nes buvo pirmas toks skilimo arba išnykimo požymis. Po to tai įvyko, tada buvo suteikta draugiška pagalba iš kitos politinės jėgos. Dabar yra trečias kartas, tai, matyt, reikėtų žiūrėti, kas yra pačioje politinėje organizacijoje, kokios ten verda aistros ir koks nesusikalbėjimas.

– Premjere, jūs esate sakęs, kad negalėsite dirbti su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, jei ji nepasikeis, jeigu joje neatsiras daugiau demokratijos. Ar jūs pastebite demokratėjimo procesų partijoje?

– Aš tikrai matau, kad yra daromos išvados ir po rinkimų daromi pokyčiai. Paminėjau, kad nesu partijos narys, ir tikrai nenorėčiau primesti savo nuomonės pačiai politinei organizacijai, kol nesu jos narys. Savo nuomonę sakiau, manau, kad kas norėjo, išgirdo, bet tikrai matau, kad pokyčiai evoliucijos būdu 2,5 m. vyksta, ir visi mes turime padaryti išvadas. Tikiuosi, ta politinė organizacija turi turėti tikslą 2020 metams pirmiausia ir gerokai tolesnį, nes nesinorėtų, kad tas politinis tikslas ties 2020 m. baigtųsi. Jis turi tęstis.

– O požymių yra, kad šiai partijai [tikslas] gali baigtis?

– Manau, viskas yra politinės partijos ir žmonių rankose, ir reikia matyti realijas, kokios yra šiandien Lietuvoje, reikia žiūrėti į ateitį, reikia žiūrėti galbūt į tuos segmentus, kur nebuvo stipriai atstovaujama. Tie patys lieka tradiciniai miestai ir galbūt jaunimas, jaunesnių žmonių pritraukimas. Manau, išvadas padarius, parengta programa turėtų būti stipri, ir gali būti gana solidus pasirodymas 2020 metais.

– Premjere, jūsų senas bendražygis V. Bakas užsitraukė R. Karbauskio nemalonę ir pasitraukė iš frakcijos, V. Pranckietis, kurį jūs dabar vadinate savo bendražygiu, (užsitraukė – LRT.lt) R. Karbauskio nemalonę, pasitraukė išvis iš partijos. Ar įmanomas jūsų darbas su R. Karbauskiu?

– Visi darbai yra įmanomi, kol kas nematau jokių priežasčių, kad atsirastų naujų aplinkybių, dėl ko tai būtų neįmanoma. Visą laiką kartoju: kiekvienas išėjimas iš frakcijos kiekvieno nario yra didžiulis praradimas. Tikrai šiandien galiu dar kartą patvirtinti, kad V. Bakas paskubėjo.

Tie argumentai, abejonės, kurias jis kėlė prieš naujos koalicijos sudarymą, tie nuogąstavimai tikrai neturi jokio pagrindo ir neišsipildė, ką jisai galbūt prognozavo. Man tikrai gaila, kad pasitraukė Seimo pirmininkas. Ta situacija, kuri užsitęsė gana ilgai ir baigėsi tokiu pasitraukimu iš politinės partijos...

Tikrai kebli situacija, bet Seimo pirmininkas atstovauja visam Seimui, ir tik visas Seimas Seimo narių valia gali spręsti, ar Seimo pirmininkas yra tinkamas, ar ne. Čia jau nėra vienos ar kitos politinės jėgos individualus reikalas.

– Dabar visi kalba apie švietimą ir jo bėdas. Kalba ir prezidentas. Valstybės kontrolė paragino imtis šiomis dienomis esminių pokyčių, nes mokinių pasiekimų rodiklis vis dar „popierinis“, o ikimokyklinio ugdymo paslaugos yra neužtikrintos. Jus tenkina ministro darbas?

– Tenkina mane. Tikrai džiaugiuosi šio ministro darbu ir tuo proveržiu, kuris yra daromas. Sritis, kaip jūs minite, nėra paprasta. Bet kokiu atveju mes visą laiką matome tuos rezultatus apie efektyvų ar neefektyvų lėšų panaudojimą, tinklą, tam tikrų paslaugų prieinamumą, pasiekimą galiausiai moksleivių tik tada, kada mes koncentruojamės, kad pagrindinis tikslas turi būti vaikas, jo gebėjimai, jo pasiekimai. Bet visą laiką greta, kada prieiname prie sprendimų, jog reikia daryti, tada paliečia asmenybes, darbo vietas, struktūras, ir tada mes matome milžinišką pasipriešinimą, kad nereikia jungti, kas buvo ir su profesinėmis mokyklomis padaryta.

Atleiskite, jeigu yra 30 moksleivių ir 70 juos mokančių asmenų, tai turbūt nelabai matome kokią perspektyvą. Tik paskui žmonės, kurie rengiami, neranda vietos darbo rinkoje, dėl to pokyčiai tikrai yra būtini, jie vyksta.

Aišku, norėčiau asmeniškai, turbūt ir jūs, ir ministras, kad jie būtų gerokai greitesni, bet mes turime matyti, galbūt daugiau kalbėtis, daugiau įrodinėti ir galiausiai turėti daugiau sąjungininkų – pirmiausia tėvų, pačių vaikų, moksleivių, kad pasakytų: „Palaukite!“ Mes – valdžia, bet jie turi reikalauti iš visų, net ir tų, kurie atstovauja savo apygardoms, [nes jie] labai dažnai už apygardos ribos nieko daugiau nemato. Jei pagrindinis mūsų švietimo sistemos tikslas yra vaikas, moksleivis, tai jo interesams mes turime atstovauti. Taip kad sunku.

– O mokytojams 10 proc. bus biudžete pridėta?

– Įsipareigojimus, kuriuos buvome suplanavę nuo šių metų rugsėjo, vykdysime ir ateityje, ir kitais metais tą dalyką prognozuojame, kad biudžete bus įtraukta.

– Bus tie 10 proc.?

– Negaliu sakyti apie procentus dabar. Mes kol kas tokius ketinimus turime, kas yra susiję su etatiniu apmokėjimu. Bet svarbiausia, kad tie pokyčiai, ką pasakėte, mokyklose taip pat turi įvykti.

– Prezidentas sako, kad finansų ministras nesuvokia, kas yra gerovės valstybė, ir jam gali tekti mokytis. Prezidento patarėjas užsiminė, kad gali būti pareikalauta pakeisti ministrus, kurių darbo rezultatai netenkins prezidento. Premjere, kiek esate linkęs iki Seimo rinkimų keisti savo ministrus ir kiek prezidentas gali?

– Pirmiausiai tai noriu labai aiškiai pasakyti, kad vėlgi dėl kokių priežasčių, nenoriu vertinti, tai yra, matyt, nauji žmonės, nauja veiklos sritis, prezidentūros patarėjai. Yra labai aiškus valdžių atskyrimo principas. Yra vykdomoji valdžia, į kurios veiklą kištis, lįsti turi tie, kam numato Konstitucija.

Vyriausybės veiklą kontroliuoja, prižiūri parlamentas. Kalbant apie ministrų keitimą, atleiskite, tikrai tokie pasakymai, švelniai tariant, [yra] gal nepatyrimas ar nesusipratimas. Ministras pirmininkas teikia kandidatūrą – gali tiek paskirti, tiek atleisti.

Nė apie vieną ministrą negaliu pasakyti, kad ruošiuosi kažką keisti, o mokytis teks visiems, kurie pradeda darbus naujose pozicijose. Požiūrius mes galime turėti skirtingus, bet turime dirbti visi, visos institucijos bendram tikslui. Kol kas aš su prezidentu tikrai dirbu, manau, labai konstruktyviai, glaudžiai, tikrai intensyviai, ir mes, jeigu reikės pagalbos – ir mano, ir prezidento – kalbantis ir kitu lygiu, ar Vyriausybės patarėjams, ar prezidento patarėjams, mes padėsime jiems susikalbėti.

– Dabar apie Stasį Jakeliūną. Kai jis tyrė krizės priežastis, buvote jo pusėje ir net į prokuratūrą Vyriausybė tada kreipėsi. Dabar Vyriausybės kandidatas į eurokomisarus to paties S. Jakeliūno yra murkdomas Europos Parlamento Žaliųjų frakcijoje ir dėl kompetencijos stokos, ir dėl „#Metoo“, kad jis užsistojo M. Majauską. Kiek S. Jakeliūno nuomonė gali būti žalinga Lietuvai ir jos kandidatui?

– Bet kokiu atveju jau yra žala. Jeigu mes, lietuviai, Lietuvos valstybei atstovaujantys įvairiose pozicijose, pradedame tokių santykių aiškinimąsi jau Europos formatų, tai man atrodo yra keista, švelniai tariant. Tuo labiau, kad kai kurie priekaištai, kurie yra skiriami ekonomikos ir inovacijų ministrui, yra nesuprantami.

Net ir dėl to vadinamojo „#Metoo“ skandalo jokio pagrindo nėra. Apie kompetenciją tikrai galėtume čia labai stipriai pasiginčyti. Ministras yra išmanantis, kompetentingas, ir esu įsitikinęs, kad tikrai galės tinkamai atstovauti Lietuvai Europos Komisijos sudėtyje.

– Ar jums teko girdėti, kad ir kiti Lietuvos pusės Europos Parlamento nariai bando kažkaip kritikuoti mūsų kandidatą?

– Tikrai tokių tendencijų nepastebėjau, negirdėjau bent jau, bet noriu pasakyti, kad už komisiją bus balsuojama in corpore. O kaip ministras pasirodys klausymuose tuose šakiniuose komitetuose, tai ir priklausys jo ateitis. Jeigu ten jis nesulauks palaikymo, vadinasi, bus sudėtinga. Aš net neabejoju, kad šis jaunas žmogus, mūsų ministras, taps jauniausiu Europos Komisijos nariu istorijoje.

– Premjere, kaip jaučiatės po kelių procedūrų?

– Puikiai, matote. Aišku, šiek tiek šukuosena pasikeitė. Jaučiuosi puikiai, tvirtai, darbingas, nejaučiu jokių pasikeitimų, absoliučiai jokių.

– Tai stiprybės jums ir sveikatos.

Dienos tema. Premjero atsakas apie ministrų keitimą užsiminusiam Nausėdos patarėjui: kištis turi tie, kam numato Konstitucija (su vertimu į gestų k.)