Lietuvoje

2019.09.12 15:38

Šurmulys dėl Rozovos tyrimo: NSGK nariai turės tirti ir patys save?

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.09.12 15:38

Seimas ketvirtadienį ėmėsi spręsti, ar pradėti tyrimą dėl parlamentarės Irinos Rozovos ryšių. Tačiau opozicijai priklausantys politikai netruko pastebėti, kad jei tyrimas vyks taip, kaip nurodoma teikiamame dokumente, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai ne tik turės patys save tirti, bet ir spręs, ar nusipelnė apkaltos.

Apie tyrimą dėl I. Rozovos ryšių pradėta kalbėti po to, kai buvo paviešinta Valstybės saugumo departamento (VSD) Viktorui Pranckiečiui adresuotas dokumentas. Remiantis šiuo dokumentu anksčiau I. Rozovai nebuvo suteikta teisė dirbti su slapta informacija. Tiesa, apie tai, kad I. Rozova negavo tokio leidimo, nors jo prašė, viešai sužinota praėjus pusantrų metų, kai ji keliavo Tarpparlamentinę ortodoksų asamblėjos sesiją Sakartvele.

VSD Seimo pirmininkui pateiktame dokumente rašoma, kad I. Rozova palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, o jos sprendžiamų klausimų pobūdis Valstybės saugumo departamento vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Seimo narės kontaktai su Rusijos Federacijos diplomatais neapsiribojo vien tik oficialiais formatais.

„Turbūt mažai kas tikėjomės, kad likus vos metams iki rinkimų, vėl bus prašoma pradėti parlamentinį tyrimą ir kurio pavadinime bus dalykas – ar yra sulaužyta priesaika, ar šiurkščiai pažeista Konstitucija. Dar mažiau tikėtis tokio tyrimo skatino aplinkybės, kad šioje kadencijoje ne vieną tokį tyrimą turėjome“, – teikdamas nutarimą kalbėjo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas.

Seimui teikiamo nutarimo 7 punkte nurodoma, kad tyrimo metu turėtų būti išsiaiškinta, ar surinktos medžiagos pakakas inicijuoti apkaltą žmonėms, kurie susipažino su Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta informacija ir nieko dėl to nedarė arba neatliko pareigos susipažinti su tokia informacija.

„Į Seimą ateina raštas (prieš pusantrų metų – LRT.lt) , neslaptas, tačiau adresuojamas tik Seimo pirmininkui. Jame išaiškinamos aplinkybės dėl mūsų kolegos I. Rozovos bandymo gauti leidimą dirbti su slapta informacija, kad galimai klaidino VSD pareigūnus ir bandė gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Todėl VSD prieštaravo, kad būtų suteiktas toks leidimas“, – Seimo salėje kalbėjo D. Gaižauskas.

Jis toliau dėstė, kad toks VSD raštas, pateko pas Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, kuris teigė informavęs NSGK, o tiksliau – tuometį komiteto pirmininką Vytautą Baką. Tačiau, anot D. Gaižausko, prevencinių veiksmų imtąsi buvo, o I. Rozova keliavo į Tarpparlamentinę ortodoksų asamblėją. Jis taip pat tikino, kad pusantrų metų niekas nematė grėsmių nacionaliniam saugumui.

„Šis raštas, patenka pas Seimo pirmininką <...> nei apkaltos inicijuoja, nei aiškinasi aplinkybes. Tačiau tik iš viešos informacijos žinome, kad apie tas aplinkybes informavo NSGK, tai yra – tik pirmininką V. Baką. Apie tai niekas nebuvo informuotas, net Seimo valdyba, nors VSD siuntė papildomus dokumentus apie kylančias rizikas nacionaliniam saugumui“, – teigė D. Gaižauskas.

Jis taip pat dėstė, kad apie šios aplinkybės tapo svarbios formuojant koaliciją. Anot jo, būtent 2019-ųjų rugpjūčio 8-ąją Seimo nariai gavo laišką iš Sakartvelo dėl Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos ir I. Rozovos.

„Reaguojant į šį laišką, keturi Seimo nariai: V. Bakas, Virgilijus Alekna, Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas, prašo skubaus, neeilinio komiteto posėdžio, kviečia VSD. To posėdžio metu gavau pažymas, kuriose pamatau jų parašus. Kodėl kiti 9 nariai pažymų nematė? Dar įtarimų sukelia tai, kad Gabrielius Landsbergis, tapęs NSGK nariu rugpjūčio pabaigoje, susipažįsta tik su šiomis ir jokiomis kitomis pažymomis“, – dėstė D. Gaižauskas.

Jis teigė, kad tyrimo esmė: Rusijos poveikis Lietuvos politinei sistemai, nesuveikusi prevencinė sistema Seime ir dėl galimos manipuliacijos žvalgybine informacija, siekian politinės naudos.

Tirs patys save?

Po D. Gaižausko pristatymo parlamentarė Aušrinė Armonaitė pastebėjo, kad pristatydamas nutarimą dėl tyrimo, D. Gaižauskas leidosi į asmeniškumus ir neatkreipė dėmesio, kad tyrimas turėtų būti susijęs su Rusijos Federacijos įtaka.

„Jūs paskandinsite šitą tyrimą detalėse, apjuodinsite eilę žmonių, bet esmė gali likti neišaiškinta“, – teigė A. Armonaitė.

Jai pritarė ir konservatorė Gintarė Skaistė, sakydama, kad tyrimo esmė turėtų būti Rusijos įtaka Lietuvos politikams, politiniams procesams: „Apsunkinimas tokiu būdu, kad prikeliame detalių, kurios nesusijusios su tyrimo esme, diskredituoja tyrimą ir nukreipia dėmesį nuo, to, kas yra svarbiausia.“

Tačiau ne vienas opozicijos atstovas pastebėjo, kad nutarimas dėl tyrimo surašytas taip, kad NSGK nariams teks tirti patiems save ir net spręsti, ar jie patys nusipelno apkaltos. Opozicijos lyderis Julius Sabatauskas pastebėjo, kad nutarime nurodyta pavesti NSGK tirti visus NSGK narius, ne tik I. Rozovos ryšius.

„Kaip gali būti taip, kad tiri pat save? <...> Niekas negali teisėju savo byloje, tai pagrindinis teisės principas. Dabar mes pavesime komitetui tirti to paties komiteto narių elgesį, veikimą ar neveikimą“, – sakė J. Sabatauskas.

Tą pastebėjo ir liberalas Simonas Gentvilas, klausdamas ar tai yra įmanoma bei objektyvu: „Ar jūs man galite išaiškinti mums, kaip jūs objektyviai ištirsite savo komiteto įgaliojimų viršijimą ar neįgyvendinimą ir t.t.?“

O liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas sakė, kad blogai nurodyta strateginė tyrimo kryptis, nes kalbama ne apie Rusijos įtaką, o apie tai, kas pažymą skaitė ar neskaitė ir ką su tuo darė.

„Ar jūs suprantate, kad čia padėta bomba po parlamentinių tyrimų pamatais? Tirs patys save, antrame plane palikdami tikrąją problemą. <...>Ar jūs sveiku protu suvokiate, kad neįmanoma pateikti atsakymo„ar aš nusipelniau apkaltos“?“, – rėžė E. Gentvilas, siūlęs išbraukti tris tyrimo klausimus ir paprašęs klausimo pateikime pertraukos iki kito posėdžio. Jo prašymu pertrauka buvo padaryta.

Atsakydamas į tokius pastebėjimus D. Gaižauskas teigė, kad tai liečia tik keturis NSGK narius ir visi komiteto nariai turi frakcijos kolegas, kurie juos pakeičia, todėl gali nusišalinti. Be to, jis teigė, kad komitetui svarstant nutarimą, jis gali būti koreguojamas.

Jei po pateikimp siūlomam nutarimui bus pritarta, jį turės apsvarstyti parlamentiniai komitetai bei dar du kartus pritarti Seimas.