Lietuvoje

2019.09.16 13:25

Nausėdos patarėja apie prekybinius ryšius su Baltarusija: jie gali plėstis – čia nėra nieko blogo

Astravo atominė elektrinė – didelis skaudulys
Gabija Narušytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.09.16 13:25

„Astravo atominė elektrinė yra didelis skaudulys. Kol Baltarusija neįvykdė rekomendacijų, ji neturėtų būti paleista. Ši nuostata yra aiškiai išsakyta prezidento, bet tai netrukdo turėti kaimyninių santykių“, – LRT RADIJUI sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

– Esate žinoma diplomatė, dirbusi ir Užsienio reikalų ministerijoje. Apsipratote su naujomis pareigomis?

– Ar esant diplomate, ar dirbant ministerijoje, ar su prezidentu – visur diplomatija. Malonu, kad prezidentas, vieną vertus, užtikrina tęstinumą iki šiol buvusios užsienio politikos, liniją, kurią turėjome pastaruosius 30 metų, tačiau stengiasi, kad Lietuvos balsas būtų vis labiau girdimas ir ji reikštų savo interesus. Tai man, asmeniškai, yra labai artima.

– Praėjo lygiai du mėnesiai nuo prezidento inauguracijos. Per šį laiką aplankytos kelios šalys. Kokiais prioritetais dėliojamas vizitų scenarijus?

– Pirmieji vizitai ir atspindi prioritetus. Naujajam prezidentui pradėjus darbą, pirmieji vizitai yra simboliški, tačiau parodantys užsienio politikos kryptis – Baltijos šalys, Lenkija, vizitas Briuselyje, susitikimai su Europos Sąjungos (ES) ir NATO vadovais.

Taip pat planuojamas apsilankymas šiaurės šalyse ir susitikimas su popiežiumi.

– Vizitų dienotvarkės yra skirtingos. Kokios naudos galima tikėtis iš šių įvykių?

– Prezidentas nori susipažinti su kitų šalių lyderiais. Daugiausia laiko praleidžiama tariantis, sprendžiant regioninius klausimus, pavyzdžiui, dabar ypač aktualią elektros tinklų sinchronizaciją. Tai yra ne tik ES, bet ir Baltijos šalių prioritetas. Numatyta daug regioninio bendradarbiavimo, todėl prezidentas nori dažniausia susitikti su Baltijos valstybių vadovais, pasikviečiant Suomiją, Lenkiją ir kitas šalis.

– Prezidentas išsakė norą atnaujinti santykius su Baltarusija. Kokios aiškėja detalės?

– Su šia šalimi turime ilgiausią sieną. Prezidentas mano, kad praktinis bendradarbiavimas su Baltarusijos muitine, pasienio tarnybomis yra naudingas, nes mes su šia valstybe turime bendrų problemų, tą pačią sieną, kuri gali būti arba skirianti, arba jungianti. Į Klaipėdą atkeliauja nemažai krovinių iš Baltarusijos, todėl visiškai atsiriboti nuo šios šalies – sunkiai įmanoma.

Astravo atominė elektrinė yra didelis skaudulys. Kol Baltarusija neįvykdė rekomendacijų, ji neturėtų būti paleista. Ši nuostata yra aiškiai išsakyta prezidento, bet tai netrukdo turėti kaimyninių santykių.

– Kaip šie santykiai turėtų atrodyti?

– Mūsų diplomatai turi susitikinėti su Baltarusijos vadovais, žinoti, kas vyksta Minske. Yra daug prekybinių ryšių, kurie gali egzistuoti ir plėstis – čia nėra nieko blogo.

Pastaruoju metu ypač daug kalbama apie Baltarusijos ir Rusijos sąjungą, nes jis atgimsta. Lietuvos interesas yra turėti maksimaliai suverenią Baltarusiją, tačiau šio intereso realizacija nėra paprasta.

– Ką prezidentūra mano apie santykius su Rusija?

– Dėl Rusijos situacija yra kitokia. Jei Lietuvos interesas yra turėti liberalią, žmogaus teisėms atstovaujančią kaimynę, deja, šios šalies elgesys demonstruoja visai ką kita. Tai nekelia pasitikėjimo, todėl labai atidžiai žiūrime, ką Rusija daro Kaliningrade, o ten militarizacija ir toliau tęsiasi.

Rusija nėra raminantis kaimynas, todėl šią temą nuolat keliame NATO ir ES susitikimuose. Į Rusiją žiūrime atsargiai.

– Kokį Didžiosios Britanijos scenarijų mato prezidentūra?

– Niekas nežino visų galimų scenarijų, nes visi jie buvo išnagrinėti ir sugriauti. Spalį nagrinėjant Brexito klausimą scenarijus gali keistis. Žiūrėsime, kas vyks Jungtinės Karalystės viduje, kaip toliau elgsis parlamentas ir Vyriausybė, bus išankstiniai rinkimai, ar ne. Dėl to yra daug sumaišties.

Mūsų interesas buvo ne kartą artikuliuotas – norime turėti Jungtinę Karalystę šalia ES, kaip tik įmanoma arčiau.

– Kokius svečius planuojate kviesti į Lietuvą?

– Šalių, kuriose prezidentas lankėsi, vadovai jau yra pakviesti į Lietuvą. Pavyzdžiui, Latvijos prezidentas pasakė, kad atvyks spalį.

Pirmieji Rytų partnerystės kontaktai yra užmegzti. Ukrainos prezidentas taip pat pakviestas į Lietuvą. Manau, kad jis greitai čia apsilankys.

– Prezidentas taip pat vyks į Niujorką. Kokios yra derinamos vizito detalės?

– Pagrindinis tikslas – pasakyti kalbą Jungtinių Tautų auditorijai ir kreiptis į pasaulį. Ši tribūna yra pati garbingiausia, nes kalbantįjį išgirsta beveik 200 pasaulio valstybių. Prezidentas tam labai rimtai ruošiasi.

Naujausi