Lietuvoje

2019.09.11 21:41

Karbauskis apie nacionalinį stadioną: statybas stabdo Vilniaus savivaldybės negebėjimas daryti sprendimų

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.09.11 21:41

Nauja Seimo sesija prasideda valdančiojoje koalicijoje esančios „tvarkiečių“ frakcijos byrėjimu, tačiau „valstiečių“ lyderis to nesureikšmina. Nors formalios daugumos nėra, Ramūnas Karbauskis sako tikintis, kad nuo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atskilę Seimo nariai ir toliau palaikys valdančiųjų sprendimus. Pati koalicija esą nebyra, nes pasirašyta sutartis ne su frakcijomis, o su partijomis.

Seimo sesijoje bus svarstoma daugiau nei 500 projektų. Ir, žinoma, ateinančių metų biudžetas. Taip pat greičiausiai prezidento mokestiniai siūlymai. Ar dar galima tikėtis rimtų darbų, kai koalicijos ateitis kabo ant plauko? Apie tai pokalbis „Dienos temoje“ su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku R. Karbauskiu.

– Koalicija turėtų byrėti dėl to, kad pagal Koalicijos sutartį, nors ji pasirašyta su partijomis, bet jeigu partija Seime neturi frakcijos, vadinasi, automatiškai turi pasitraukti iš koalicijos. Ar taip yra?

– Partija, kuri neturi frakcijos, kaip ir nevykdo dalies savo Koalicijos sutarties, t. y. mes pasirašėme su partijomis, kurios turėjo Seime frakcijas. Šiuo atveju, kai išėjo iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos žmonės, nebeliko tos frakcijos, ir „Tvarkos ir teisingumo“ partija, kuri yra pasirašiusi Koalicijos sutartį, dabar savo frakcijos nebeturi. Dėl to jos iš savo pusės nebevykdo sutarties sąlygos.

– Ką tai reiškia? Kad pasikeis koalicijos sutartis kaip nors ar šalinsite?

– Mes turėsime šnekėtis apie tai, ar partija atkurs savo frakciją, ar neatkurs, ir tokiu atveju, kaip ji vykdys savo sutarties sąlygas. Iš kitos pusės, mes dar turėjome reikalų, kuriuos reikėjo spręsti būtent Vyriausybės formavimo prasme.

Turėjome įsipareigojimų kaip koalicija „Tvarkos ir teisingumo“ partijai, tai dabar nebeaišku, ar mes galėsime juos vykdyti, nes tokios frakcijos nebėra šitoje partijoje.

– Ar jūs kalbėjote su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu apie tai, kas vyksta jo frakcijoje? Ar įmanoma, kad frakcija kaip nors atsikurtų? Ar Seime bus tiek asmenų, nepartinių, kurių yra daug, bet kurie sukurtų „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją?

– Nemanau, kad pavyktų. Suprantu, kad tie sprendimai, kurie vyko Seime, yra „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vidaus reikalai, ir tie žmonės, kurie išėjo, matyt, yra nepatenkinti tuo, kas vyksta pačioje partijoje. Bet greičiau susikurs visai kita frakcija, nebe partijos pavadinimu ir galbūt pagrindu tų žmonių, kurie išėjo.

Žiūrėsime, kas ten susikurs. Jeigu susikurs tokia frakcija, su kuria bus įmanoma bendradarbiauti, tai gali būti, kad koalicija pasirašys bendradarbiavimo sutartį su frakcija, kokia buvo ankstesnėje kadencijoje, tai yra šitoje kadencijoje, bet prie pirmosios koalicijos su „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija.

– Kitaip sakant, pasirinkimo tarp dviejų jums nebus – tarp naujos frakcijos ir vieno žmogaus iš „Tvarkos ir teisingumo“ partijos?

– Suprantate, kad ne. Bet kokiu atveju čia ne pavadinimai lemia, yra balsų skaičius, kuris reikalingas tam, kad mes priimtume sprendimus. Ką sakiau antradienį, trečiadienį pakartosiu: kiek man yra žinoma, kiek teko bendrauti, tie „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai, kurie išstojo iš frakcijos, jie neina į opoziciją, jie lieka toje pozicijoje palaikyti valdančiosios daugumos, palaikyti tuos sprendimus, kuriuos mes priimame žmonių gerovei didinti, ir dėl to aš, kaip didžiausios frakcijos seniūnas, esu ramus, kad mes turėsime pakankamai balsų priimti ir biudžetą, ir kitus įstatymus, tai yra priimti reformas, kurias esame numatę. Palaikyti savo Vyriausybę, kuri daro darbus, numatytus Vyriausybės programoje.

Tas pokytis tikrai nereiškia, kad valdančiajai daugumai sumažės palaikymas. Tas pokytis yra tik tas, kad keičiasi Seimo struktūra, frakcijos. Viena išnyko, didelė pasidaro Mišri grupė – dabar 16 Seimo narių Mišrioje grupėje, bet viena baimė, kurią turiu šiuo klausimu, yra ta, kad prie tų pokyčių tie žmonės, kurie yra Mišrioje grupėje dabar, pavieniai Seimo nariai, kurie turi labai asmeninių interesų, didelių ambicijų, kad jie dabar tuo nebandytų naudotis ir tų žmonių, kurie atsijungę nuo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos, nebandytų įvelti į žaidimą, kada jų sąskaita...

– Kokie žmonės naujoje frakcijoje jums keltų nepasitenkinimą? Tie, kurie, pavyzdžiui, nuo „valstiečių“ atskilo?

– Nevardysiu pavardėmis – tai būtų nekorektiška. Nuo mūsų atskilo tik tie, kurie turėjo asmeninių interesų.

– Suprantu, bet jeigu jie būtų naujoje frakcijoje?

– Tai keltų problemų, aišku.

– Gal jūs R. Žemaitaičiui galite paskolinti 5 žmones, kad jis frakciją sukurtų?

– Šito mes tikrai nedarysime. Jeigu reikės padėti tai naujai frakcijai, tikrai svarstysime.

– Kada išsispręsite šituos klausimus, nes Seimo sesija prasidėjo, darbai laukia? Kada tikitės, kad susikurs nauja frakcija ar nesusikurs?

– Seimo darbe tai nieko nekeičia, visi pasiūlymai, darbai, kurie numatyti, jų priėmimas tikrai vyks, ir balsų mes gausime lygiai tiek pat, kiek gaudavome, palaikymas valdančiajai daugumai nekinta. O frakcija galbūt atsiras ketvirtadienį, galbūt kitą savaitę. Tai nėra tas klausimas, kuris dabar trukdytų Seimui dirbti. Aišku, yra klausimas dabar dėl koalicijos, tai yra papildomi galvos skausmai, bet mes tai spręsime.

– R. Žemaitaičio, kaip suprantu, nebeliks koalicinėje sutartyje kaip žmogaus, galinčio daryti tam tikrą įtaką derantis?

– Derėtis su koalicija, kuri neturi frakcijos Seime, – ji realiai nevykdo tos pačios savo sutarties dalies, nes mes pasirašėme su partijomis, kurios turėjo frakcijas Seime. Dėl to mes turėjome padėti ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijai turėti frakciją Seime, kad ji galėtų vykdyti savo sutartis...

– Bet jeigu R. Žemaitaitis suras iš Mišrios Seimo narių grupės 5–6 žmones, nors jie nebus partiniai...

– Teoriškai jeigu atkurtų partija frakciją, tai, be abejonių, problemų dėl Koalicijos sutarties vykdymo nekiltų, bet tai tik teoriškai, praktiškai tai neįmanoma.

– Kokį postą galėtų gauti naujoji frakcija, nes dabar vis tiek kalbama apie Virginijų Sinkevičių, kuris išvažiuoja dirbti į Europos Komisiją?

– Manau, dabar nekorektiška būtų šnekėti, nes visiškai neaišku, ar mes su ta naująja frakcija, jei ji atsirastų, derėsimės, nes jeigu joje bus tų žmonių, kurių požiūris į valstybę yra ne toks, koks mūsų, tai yra kurie galvoja tik apie savo asmeninius interesus, mes su tokia frakcija dirbti negalėsime. Net jeigu joje bus dalis tų žmonių, kurie dabar išėję iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos, tai vienas šaukštas deguto ir didžiausią medaus statinę gali užnuodyti.

Atitinkamai aš tą sakiau ir sakysiu toliau, kad žmonės būtų labai atsargūs dėl savo sprendimų, dėl to, kad mes iš tikrųjų dirbsime su tais, kurie mano, kad valstybė ir valstybės interesai, Lietuvos žmonių interesai yra pats svarbiausias dalykas, o ne jų asmeniniai dalykai.

– Čia frakcijos klausimai. Kiti dalykai. Ar asmeniškai su premjeru pasikalbate apie jo ateitį politikoje? Jis tarsi sako, kad pavargo nuo politikos, kad nori grįžti dirbti teisininku?

– Mes, be abejonės, šnekamės kasdien ir dabar dar intensyviau, nes premjeras gydosi, ir mes ne taip dažnai matomės, tenka dažniau telefonu šnekėti, nes jis turi vengti tam tikrų susibūrimų ir t. t. Mes labai palaikome Saulių (Skvernelį – LRT.lt) ir labai išgyvename, kad viskas būtų gerai, ir bus gerai – aš tuo įsitikinęs, ir mes visi įsitikinę.

Bet šitoje situacijoje jis irgi išgyvena – tai nėra labai gerai, kad jis priverstas dėl tų dalykų jaudintis, aš stengiuosi kuo daugiau imtis iniciatyvos, kad jam kuo mažiau krūvio tektų, ir tikiuosi, kad visa tai bus sutvarkyta pačiu artimiausiu laiku, ir mes jo sveikimo proceso nebloginsime.

– Koks Viktoro Pranckiečio likimas? Visą laiką tas klausimas kabo darbotvarkėje. Kiek suprantu, jūs neatsitrauksite nuo to, kad V. Pranckiečio pozicija atitektų jūsų koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“, bet kada tai bus?

– Reikėtų pasakyti, kad ne mes neatsitrauksime, bet yra tokia koalicinė sutartis, ir sutartį reikia vykdyti.

– Viskas aišku su ja, bet tai kada bus, kokiu būdu jūs...

– Aš dabar negaliu į tą klausimą atsakyti, tai nebuvo mūsų prioritetinis klausimas dabar svarstyme, bet manau, kad kitą savaitę grįšime prie to klausimo.

– Bet artimiausiu laiku tai galėtų būti kažkaip svarstoma, nes juk dabar yra kalbos apie tai, kad susikurs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto komisija, kuri tirs politikų ryšius su Rusija, ir tik po jos galėtų būti kažkoks balsavimas, ypač opozicijai reikia to tyrimo?

– Jeigu opozicija labai aiškiai pasakytų, kad jų sprendimas dėl Seimo pirmininko su tuo susijęs, su tomis išvadomis, tai tokiu atveju galbūt ir galima palaukti, bet iš to, kas dabar sakoma, suprantu, kad opozicija toliau žaidžia tą patį žaidimą, kurį žaidė iki šiolei, kad tai yra mūsų kažkokie vidaus karai ir t. t.

Jie nesupranta, kad šiandien pasidarė anekdotiška situacija. Seimui vadovauja žmogus, kuris neatstovauja pozicijai, pagal opoziciją neatstovauja opozicijai – šiuo momentu Seimo pirmininkas atstovauja pats sau. Šitoje situacijoje kiek opozicija dar šitą dalyką toleruos, man labai sunku pasakyti, bet tai jau panašu į anekdotą, nes iš tikrųjų kada būtent Seimo pirmininkas išstojo iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, bet kokie kontaktai su valdančiąja dauguma pasibaigė, nes mes neturėjome jo sprendimo, bet jis dar buvo partijos nariu, dabar jis yra išstojęs, reiškia, bet kokiu atveju jis yra nepriklausomas Seimo narys.

Neatsimenu tokio atvejo, nesu girdėjęs, kad būtų pasaulio seimų istorijoje buvęs atvejis, kada vienas nepriklausomas Seimo narys vadovautų Seimui, neturėdamas palaikymo nei iš opozicijos, nei iš pozicijos.

– Premjeras sakė, kad nepalaikys V. Pranckiečio nuvertimo ar kaip kitaip sakant balsavimo...

– Koks klausimas užduodamas, toks ir atsakymas gaunamas. Premjero buvo paklausta, ar jis laiko bendražygiu kolegą V. Pranckietį. Tai ir aš sakyčiau: „Taip, mes kartu ėjome į rinkimus, mes kartu dirbome ir t. t.“ Jeigu šnekėtume apie sprendimus, tai sprendimus priiminėsime remdamiesi koalicine sutartimi. Nemanau, kad premjeras elgsis kitaip, negu elgsis visi koalicijos nariai, t. y. mes turime vykdyti savo sutartį.

– Seimo rudens sesijoje bus svarstomas biudžetas, ar į biudžetą bus įtraukti kokie nors prezidento siūlymai dėl gerovės valstybės iš 100 mln. eurų atradimo?

– Dabar atsakyti labai sunku būtų, nes jūs tikriausiai žinote, kad prezidentūra pateikė tezes, jokių projektų nėra pateikta – tai yra tiesiog įstatymų projektų pavadinimai, bet turinio nėra. Tai arba Vyriausybė kartu su prezidentūra, arba kartu Seimas, prezidentūra ir Vyriausybė parengs įstatymų projektus. Aš negaliu pasakyti „ne“, bet negaliu pasakyti „taip“, nes visiškai neaišku, apie ką kalbama, tai yra nėra turinio, yra tiesiog pavadinimai. Pavadinimas, kad reikia skirti kažkokį...

– Na, mažinti, pavyzdžiui, lengvatą dyzelinui perpus, tai kokio čia turinio reikia?..

– Aš pakartosiu, ką antradienį pasakė premjeras, nes aš tuo klausimu net negaliu savo nuomonės sakyti, nes esu su žemės ūkiu susijęs.

– Suprantu, jūs nenorite komentuoti ir nekomentuojate, bet galėčiau paklausti kitaip. Kaip jūs pakeltumėte ranką: ar balsuotumėte už mažinimą dyzelinui, ar ne?

– Aš žemės ūkio klausimais nei taip, nei kitaip nebalsuoju niekada. Šioje Seimo kadencijoje nesu balsavęs už žemės ūkio klausimus, nes tai yra interesų konfliktas mano atžvilgiu. Jeigu šnekėtume apie tai, ką pasakė antradienį premjeras, kad ta suma, kurios reikia, tai yra jau visiškai viskas, kas yra skiriama žemdirbiams dyzeliniam kurui kompensuoti.

Antradienį premjeras išsakė savo nuomonę. Tie, kas pateikė skaičius, kad 85 mln. galima iš tos srities sutaupyti, arba jie neįvertino, jie nežino sumų tikriausiai, nes vakar premjeras patikslino, kad tai yra visa suma, ne pusė sumos. Manau, Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija, ir žemdirbiai derėsis, ir prezidentūra, ir ras kažkokius sprendimus, kurie būtų priimtini.

Manau, bet kokiu atveju vienintelė problema šioje situacijoje, kad prezidentūroje dar neseniai dirbant naujiems žmonėms per mažai buvo bendravimo su Finansų ministerija, su kitomis institucijomis, su Vyriausybe, kad suprastų, kas yra realu, kas yra nerealu, įvardijant sumas ir pradedant šnekėti, kad „mes surinksime 100 mln. socialinei paramai“ ir t. t. Man atrodo, kartais netgi biudžetus maišo kai kurie žmonės.

– Gerai, bet kokiu atveju suprantu, kad jūs žiūrėsite, kaip tą reikėtų įgyvendinti ir spręsti. Pone R. Karbauski, Kauno meras užsimojo prie miesto prijungti dalį Kauno rajono. Jūs esate Kauno rajono gyventojas?

– Dabar ne.

– O kaip manote, reikia to ar ne?

– Manau, kad reikia žmonių sprendimo. Nes žiedinėse savivaldybėse, kaip Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos rajonai, sprendimus priiminėti mechaniniu būdu, kažkam sutariant su kažkuo, – neteisinga.

– Tai bus referendumas?

– Be abejonės, turi žmonės nuspręsti, ar jiems tai tinka, ar ne. Kiek turiu praktikos iš žiedinių savivaldybių – iš Panevėžio, Šiaulių, labai sunkiai kaimai, miesteliai, kurie yra aplink miestus, balsuoja už tai, kad prisijungtų, kitaip tariant, šitoje situacijoje manau, kad jokių politinių sprendimų nebus, o bus iš tikrųjų bandymas paklausti žmonių. Jeigu žmonių valia bus tokia, kad jie nori, tai tokiu atveju bus ir sprendimai.

– Žiūrėjote antradienį Lietuvos rungtynes su Portugalija?

– Žiūrėjau iki trečio įvarčio.

– Ar dėl ko nors buvo gėda, pavyzdžiui, dėl stadiono?

– Dėl stadiono taip, be abejonės.

– Kada nors bus stadionas?

– Jeigu šnekėtume apie istoriją visą, kuri buvo, tai mes du sykius griuvėsius matėme. Bet jeigu šnekėtume apie sprendimus, aišku, Vyriausybė nori ir daro visas sąlygas, kad Vilniaus savivaldybė pastatytų normalų stadioną. Kiek žinau, iš Vyriausybės jokių stabdžių nėra – pinigai, galimybės ir t. t.

Vienintelis dalykas, kas trukdo šitam procesui, yra Vilniaus savivaldybės negebėjimas daryti tam tikrus sprendimus, kurie būtini, kad mes iš tikrųjų atrodytume kaip normali Europos sostinė.

Dienos tema. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis apie garsiąsias futbolo rungtynes: žiūrėjau iki trečio įvarčio