Lietuvoje

2019.09.11 19:07

Gali pritrūkti kunigų: stojančiųjų į seminarijas mažėja, o ne visi baigusieji nori dirbti bažnyčiose

Izabelė Pukėnaitė, Loreta Mačiulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.09.11 19:07

Norinčiųjų tapti kunigais mažėja – šiemet mokslo metus Lietuvos kunigų seminarijose pradėjo 9 jaunuoliai, pernai – 11. Kunigų atstovai pripažįsta, kad problema yra ne tik mažėjantis studentų skaičius, bet ir dirbančių kunigų stygius, nes vienam kunigui tenka aptarnauti kelias parapijas. Tokios pat tendencijos vyrauja visoje Europoje.

Kunigu ketinantis tapti Martynas Muleronka šiemet tapo seminarijos vargonininku - buvęs jau įšventintas į diakonus. Antrakursis sako mokęsis muzikos mokykloje groti akordeonu, bet šį instrumentą iškeitęs į vargonų klavišus, o kunigo kelią pasirinko, nes pajuto pašaukimą.

„Man patinka būti bažnyčioje su žmonėmis, jiems kartais parodyti, kur labiau reiktų eiti, nei kad visi, kurie traukia pagal bandos jausmas“, – pasakoja klierikas.

Pasirinkusių kunigo kelią mažėja. Kauno kunigų seminarija atsirinko tris kandidatus, kurie, baigę metų pasirengimo kursą, dar šešerius metus studijuos. Kunigų poreikis, pasak Kauno kunigų seminarijos rektoriaus Ramūno Norkaus, didėja.

„Atgimimo laikotarpiu daug įtakos darė sovietinis periodas, nes buvo daug studentų, kurių nepriėmė į seminarijas 5–10 metų. Atėjus nepriklausomybei, visi klierikai, kurie stengėsi įstoti, įstojo, todėl buvo didžiuliai skaičiai – 20–30 klierikų viename kurse. Dabar matome naują tendenciją , kad studentai, baigę studijas ir pasiruošę kunigystei, nebūtinai dirbs parapijoje, nes dabar kunigų laukia universitetai, ligoninės, bendruomenės, laukia karo institucija, kareivinės. Reikia tų, kurie dvasiškai stiprintų grupelių narius, bendruomenių narius“, – teigia R. Norkus.

Kunigų seminarijos rektorius sako, kad pats vos įstojęs į kunigų seminariją turėjo 16 bendrakursių, iš jų kunigais dirba šeši. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius Andžejus Šuškevičius skaičiuoja panašiai – iš kurso studijas paprastai baigia apie trečdalis jaunuolių. Kiti dažniausiai meta patys supratę, kad tarnystė nėra jų kelias. Vilniaus kunigų seminarija šiemet priėmė šešis kandidatus į parengiamąjį kursą.

„Vyresniuose kursuose turime mažiau studentų, nes prieš 7-8 metus buvo duobė, kai atėjo mažiau kandidatų, kai stojo 3-4 žmonės ir per šiuos 6-7 metus dabar vyresniuose kursuose turime po 1 žmogų“, – pasakoja rektorius.

Jis pastebi, kad vis mažiau jaunuolių į seminariją stoja vos baigę mokyklą – kunigo kelią dažniau pasirenka kitas studijas baigę jaunuoliai.

„Aš po mokyklos įstojau į istoriją ir studijavau Vilniaus universitete, bet galiausiai pasidaviau kvietimui, kur mane šaukė Dievas tam nuotykiui ir nutraukia studijas universitete“, – teigia Mantas Jakštas.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje tikintiesiems patarnavo 816 kunigų, tarnystei rengėsi 54 seminaristai.

Žinios. Krikščionybei – dar vienas iššūkis: visoje Europoje norinčiųjų tapti kunigais – vis mažiau