„Manau, kad šiame Seime vieningos ir stiprios opozicijos nepamatysime. Mūsų politikoje labai daug emocijų ir asmeninio negatyvo“, – LRT RADIJUI sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Bernaras Ivanovas. Jo teigimu, opozicijai trūksta racionalių idėjų.
Opozicija kalba, kad iki šiol jų siūlymai net nebuvo pateikiami, o valdantieji tarsi tą neigia. Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga sako, kad tai įprasta, todėl negalima tikėtis, jog valdantieji iškart patvirtins opozicijos siūlymus.
Kaip bebūtų, S. Spurga situaciją vertina neigiamai, esą Lietuvoje žiūrima ne į tai, kas yra siūloma, o kas tą siūlymą pateikė. Dėl šios priežasties, pasak jo, opozicijos siūlymai kelią skinasi sunkiau.
„Susidaro įspūdis, kad dabartinė opozicija daugiau veikia kaip politikos apžvalgininkai, o ne aktyvūs kritikai. [...] Aiškiai suformuluotos kritikos Vyriausybei, kuri pastaruoju metu veikia gana padrikai, kaip ir neišgirdome“, – LRT RADIJUI priduria S. Spurga.
Paklaustas, kokį opozicijos vaidmenį mato naujajame politiniame sezone, B. Ivanovas sako, kad kol kas opozicija atrodo nepaprastai nevieninga ir silpna.
„Per visą kadenciją jie nė karto nepabandė pademonstruoti savo jėgos, o juk galimybių buvo ne viena. Vadinamoji pozicija buvo subyrėjusi ir net neaišku, ar dar ten yra kokia nors koalicija, nes net Seimo pirmininkas pats opoziciją apie save buria“, – atkreipia dėmesį B. Ivanovas.
Pasak VDU docento, opozicija išliko stebėtojų vaidmenyje. Kaip teigia B. Ivanovas, šiems trūksta racionalių ir originalių idėjų.
„Mano manymu, opozicija labai apsidžiaugė, kai Nausėda iškėlė gerovės valstybės vėliavą ir pateikė siūlymus, kurie, žinoma, mažai ką turi bendro su socialine gerove – veikiau atvirkščiai. Tačiau prezidento siūlymai suteikia tam tikrą pagrindą opozicijai kalbėti ryžtingiau ir sakyti, kad jie irgi turi planą.
Įdomiausia, kad Agnė Širinskienė kalba apie vertybes, nors mes iki šiol neidentifikavome kokių nors valdančiųjų vertybių, todėl nereikėtų reikalauti vertybių iš opozicijos. Opozicija yra nepaprastai įvairi, ji keitėsi, byrėjo, vis dar neaišku, kas bus su „Tvarka ir teisingumu“ – visiškas chaosas. Liūdniausia, kad šiame kontekste labiausiai nuskyla tiems, kurie naudojasi korupciniais tikslais, o šito mes neišvengsime“, – tikina B. Ivanovas.
Kadangi iki rinkimų liko labai mažai laiko, B. Ivanovo manymu, šis veiksnys opozicijai neprideda noro konsoliduotis ir vienytis.
„Manau, kad šiame Seime vieningos ir stiprios opozicijos nepamatysime. Mūsų politikoje labai daug emocijų ir asmeninio negatyvo. Norėtųsi palinkėti, kad pagaliau būtų atskirta, kur yra žmogus, o kur pažiūros. Galbūt tokiu atveju atsiras nauji pagrindai ir darna, tačiau daug vilčių į tai nededu“, – sako B. Ivanovas.
Kaip teigia S. Spurga, vargu, ar įstatymų projektų teikimas galėtų būti pagrindinis opozicijos darbas, esą kitose Europos valstybėse daugumą priimamų įstatymų, apžvelgus visą reikiamą kontekstą, teikia Vyriausybė.
„Atskiri Seimo nariai turi įvertinti, ar jie būtų pozicijoje, ar opozicijoje. Kažin, ar jie gali parengti tokį įstatymo projektą, kuriuo būtų atsižvelgta į daugybę detalių, o ne į vieną problemos segmentą. [...] Gerai, kad opozicija kels Seimo kultūrą, bet ji turi formuoti aiškią alternatyvą valdantiesiems“, – LRT RADIJUI sako S. Spurga.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
