Lietuvoje

2019.09.11 11:52

NSGK siūlo tirti ir Rozovos ryšius, ir informacija disponavusių politikų veiksmus

atnaujinta 14.02
Milena Andrukaitytė, BNS, Benas Brunalas, ELTA2019.09.11 11:52

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo tirti ir Seimo narės Irinos Rozovos ryšius su rusų diplomatais, ir informacija apie tai disponavusių politikų veiksmus.

Seimo komitetas trečiadienį bendru sutarimu patvirtino klausimus, kurie bus teikiami Seimui kaip būsimo parlamentinio tyrimo dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui projektas.

Pritarus Seimui, NSGK būtų pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos veiklos ir ryšių galbūt keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Siūloma, kad tyrimas būtų atliktas iki lapkričio 6 dienos.

Komitetas taip pat vertintų, ar tinkamai į gautą Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją reagavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tuometinis NSGK vadovas Vytautas Bakas, ar žvalgybine informacija nebuvo manipuliuojama.

Siūloma atsakyti, ar to fakto, jog I. Rozova galbūt bandė nuslėpti ryšius su Rusijos diplomatais ir suklaidinti VSD pareigūnus, kad gautų leidimą dirbti su slapta informacija, pakanka inicijuoti jai apkaltą.

Komitetas aiškintųsi, kokius sprendimus dėl VSD informacijos apie I. Rozovą priėmė V. Pranckietis ir su medžiaga susipažinę Seimo nariai, ar tie sprendimai buvo „savalaikiai ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.

Būtų tiriama, ar minima medžiaga nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių tikslų, jei būtų nustatyta netinkamo naudojimo atvejų – ar pakanka duomenų pradėti apkaltą politikams, kurie, susipažinę ar laiku nesusipažinę su VSD medžiaga, nepriėmė reikiamų sprendimų.

NSGK nusprendė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais, kai susipažino su 2018 metų sausį Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui išsiųsta VSD pažyma apie parlamentarę. Dokumente rekomenduojama neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui. I. Rozova yra šios partijos narė.

Anot Saugumo departamento, skirtingais laikotarpiais su Rusijos diplomatais aptartos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Žvalgybos duomenimis, I. Rozova prieš aštuonerius metus bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, taip pat rašoma apie Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.

Bakas: tyrimu turi būti ne kerštaujama, bet aiškinamasis pažeidžiamumas

NSGK sutarus dėl to, kokius objektus tirs parlamentinis tyrimas dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui, įtampa tarp komiteto narių neatlėgo. Po ilgas diskusijas sukėlusio NSGK posėdžio, nepaisant priimto sprendimo, politikai vis dar įtariai žiūri į tai, kam iš tikrųjų pasitarnaus šis tyrimas.

Buvęs NSGK vadovas V. Bakas tvirtina, kad NSGK tyrimą vis dar bandoma išnaudoti politiniam kerštavimui.

„Susifokusuota į tokį kerštą ir politinių oponentų persekiojimą ir opozicijos persekiojimą. Ir šiandien mes matėme bandymą sufokusuoti tyrimą į konkrečiai opozicijos narius. Tik po opozicijos protesto buvo priimti sprendimai daryti objektyvų tyrimą,“ – po NSGK posėdžio sakė V. Bakas.

Buvęs valdančiosios „valstiečių“ frakcijos narys teigė, kad tyrimo reikia ne tam, kad būtų aiškinamas, kas konkrečiai žinojo ar nežinojo apie Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktą medžiagą, bet koncentruotis į tai, kaip pažeidžiama šiuo metu yra valdančioji koalicija.

„Problema yra, kad šiandien pozicijoje dalyvauja frakcija, kurios narė iš tiesų veikia taip, kaip nedera su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais (...) To tyrimo reikia, kad išsiaiškintume, kiek pažeidžiama mūsų valdančioji koalicija ir politinė sistema. Galbūt ji nėra pažeidžiama, yra visokių nuomonių“, – teigė V. Bakas, pridurdamas, kad pats, kaip buvęs komiteto vadovas, yra padaręs viską, kad į specialiųjų tarnybų informaciją būtų reaguojama tinkamai.

Kitas NSGK narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas laikėsi panašios pozicijos. Viena vertus, jis džiaugėsi, kad buvo išgirsti opozicijos argumentai formuojant tyrimo objektą, tačiau, kita vertus, jis, vertindamas valdančiųjų interesus, ragino nepamesti kelio dėl takelio.

„Tikrai bus nelengva, bet, man atrodo, šioje vietoje mes neturėtume pamesti kelio dėl takelio. Esminis šio tyrimo tikslas yra Rusijos įtaka Lietuvos politinei sistemai, ir tai yra esmė“, – pabrėžė jis.

Tuo metu NSGK pirmininkas „valstiečiams“ priklausantis Dainius Gaižauskas pernelyg nesistebėjo opozicijos reiškiamais būgštavimais. Politikas neatsisakė ir anksčiau kritikos iš opozicijos sulaukusio siūlymo nuo tyrimo nušalinti NSGK narius, kurių veiklą komitetas ketina tirti.

„Opozicija visada ieško tokių žodžių – kerštas... Čia niekas nekerštauja. Jeigu buvo bandymas pasakyti, kad galbūt bus pažeistos opozicijos teisės, – mes visi komiteto nariai turime savo pakaitinius. Jeigu šio tyrimo metu bus aiškinamos vienos ar kitos aplinkybės apie komiteto narius, natūraliai jie turėtų nusišalinti“, – teigė jis.

Kartu D. Gaižauskas atmetė opozicijos jam tiesiogiai reikštą kritiką, kad esama paties kaltės, jei su NSGK pateikta informacija jis, kaip komiteto narys, nebuvo susipažinęs.

„Mes tokios galimybės neturėjome, gal ji ir buvo, bet kodėl mes negavome, mes nežinome. Tyrimo metu ir išsiaiškinsime, kodėl ne visi komiteto nariai susipažino su informacija“, – sakė jis žurnalistams.