Lietuvoje

2019.09.11 11:03

Su etatiniu problemų turinčioms mokykloms žada pagalbą, bet Seime prabilta apie reformos atšaukimą

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.09.11 11:03

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia, kaip mokykloms sekasi įgyvendinti etatinio užmokesčio reformą, o tuo metu Seime jau skamba idėjos atsisakyti nuo praėjusių metų rugsėjo įvestų pokyčių.

Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje aptarta, kas keitėsi per metus nuo etatinio įvedimo. Aiškėja, kad kai kurios mokyklos susidūrė su problemomis. Tokioms mokymo įstaigoms ministerija žada pagalbą.

Tačiau Seimo nariai jau prakalbo apie idėją atsisakyti reformos. Visgi panašu, kad ŠMSM tokios idėjos nesvarsto. Anot ministerijos, per pastaruosius porą metų mokytojų, dirbančių pilno etato krūviu, skaičius didėjo. Auga, ŠMSM tiegimu, ir pedagogų vidutinis atlyginimas.

Buvo ir problemų

Anot ŠMSM atstovo, mokyklos, sudarydamos mokytojų darbo krūvį, iš esmės laikėsi įstatymų ir rekomendacijų. Tačiau pastebima, kad 5 proc. visų mokytojų turi viršytą maksimalų kontaktinių valandų skaičių per savaitę. Kai kuriose mokyklose pažeistos įstatymo nuostatos skiriant valandas funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis. Taip pat dalyje mokyklų nesilaikyta darbo apmokėjimo sistemose fiksuotų susitarimų.

Kaip nurodoma ministerijos teikiamoje informacijoje, dalyje mokyklų stokojama konkrečių susitarimų dėl krūvio sandaros, nenustatyti valandų funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei, skirstymo principai. Nurodoma, kad nepakankamai diferencijuojamas mokytojų pareiginės algos koeficientų didinimas dėl veiklos sudėtingumo.

ŠMSM nurodo, kad savivaldybės vėlavo perskirstyti pagal metodiką skirtas lėšas, kai tik maždaug penktadaliui tai nebuvo galimai aktualu.

„Dalyje mokyklų darbo apmokėjimo sistemos nesuderintos su darbuotojų atstovais. Aukšta mokytojų kvalifikacija, pedagoginio darbo stažas didina lėšų poreikį mokytojų darbo užmokesčiui, bet net kas antroje mokykloje nesilaikyta klasių komplektavimo kriterijų“, – nurodo ŠMSM. Taip pat nurodoma, kad beveik trečdalyje mokyklų nėra mokytojų, turinčių vieną ar didesnį etatą.

Visgi ministerijos duomenys rodo, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis (VDU) nuo praėjusių metų rugsėjo augo. 2018-ųjų rugsėjį jis siekė 959 eurus „ant popieriaus“, spalį kilo iki 982 eurų, o gruodį, t.y. po pedagogų streiko, kilo iki 1218 eurų iki mokesčių.

„2018-ųjų rugsėjį-lapkritį VDU buvo apie 100 eurų didesnis nei 2017 metais. 2018 metų gruodį VDU buvo 27 proc. didesnis nei rugsėjo mėnesį“, – teigiama ŠMSM informacijoje.

Prakalbo apie reformos stabdymą

Visgi ŠMK narys Gintaras Steponavičius kalbėjo pasigedęs gilesnės, galbūt ir savikritiškos analizės, apie tai, kas nutiko su švietimo sistema, įvedus dvi naujoves – etatinio apmokėjimo modelį ir finansavimą klasės krepšelio principu.

„Visi mes kalbame vardan ko švietimas – vardan vaikų ir vardan kokybės. Jeigu mes imame kokybę atskaitos tašku, visa sistema turi į tai orientuotis, norėjau pamatyti, ką etatinis ir klasės krepšelis kokybės labui padarė, kas įvyko sistema. Jūs padarėte apklausą, bet kodėl jūs nepaklausėte, kiek atsirado biurokratijos eilinių mokytojų lygmenyje? Kiek laiko gaišta, pavyzdžiui, muzikos mokykloje, pildydami, tabeliuodami save?“ – kalbėjo G. Steponavičius.

Be to, jis ragino nustoti manipuliuoti skaičiais, dešimtimis milijonų, nes tie milijonai „išeina per kaminą“. Seimo narys kalbėjo, kad ŠMSM anksčiau deklaravo, jog darbą nuo rugsėjo pradės 27,3 tūkst. mokytojų, bet kaip jau anksčiau teigta, tik apie trečdalį jų dirba pilnu etatu. Nors etatų finansuojama gerokai daugiau.

„Jūs finansavimą skiriate daugiau nei 27 tūkst. etatų, tai kas čia per kosmosas? Ką jūs norite apgauti su papildomai milijonais, kurie siekiamybės etato neatvedė? <...> Reikia pripažinti, kad šitie sprendimai neveikia arba neveikia taip, kaip mes tikėjomės, ir tada stabdyti etatinio modelio taikymą, palaipsniui pereinant prie valandinio atlygio indeksavimo“ – teigė G. Steponavičius, pridurdamas, kad tai siūlė ir ne vienas mokytojų atstovas.

Be to, parlamentaras teigė, kad reikia vienu sakiniu pakoreguoti Vyriausybės nutarimą dėl tinklo taisyklių, uždraudžiant turėti jungtines klases. Praėjusiais metais visoje šalyje jungtines klases turėjo daugiau nei 300 mokyklų. ŠMSM atstovas A. Aldakauskas teigė, kad šiais metais apie 170 mokyklų yra apie 300 komplektų, kur bent viena klasė yra nepilna.

„Jas reikėtų arba jungti, arba savivaldybėms prisidėti lėšų, išlaikant 6 vaikus klasėje. <...> Dalis mokyklų iš tos kategorijos pasitraukė, kai buvo nuspręsta, kad mažiausias mokinių skaičius yra ne 9, o 8. Tai į geresnę pusę paslinko dalį mokyklų“, – teigė A. Aldakauskas.

Įvykdžius tokius pakeitimus, pasak G. Steponavičiaus, viskas atsistotų į savo vietas – nebebūtų pustuščių klasių, nebebūtų imituojamas kokybės siekis ir visa sistema turėtų logiškai suprantama modelį.

„Nekeičiant viso sisteminio pobūdžio, ir toliau mes dešimtis milijonų finansavimo pilsime į tuščią rėtį“, – sakė Seimo narys.

Teigia, kad turinčių etatą skaičius augo

ŠMK narė Dovilė Šakalienė klausė, kiek žmonių turi pilną etatą. Ji sakė, jog tikėjosi, kad etatinio tikslas yra mokytojams apmokėti daug jų dirbamų de facto valandų, kurios nebuvo apmokamos.

„Mano akimis, turėjo būti ryškus pakilimas mokytojų, kurie dirba pilnu etatu ir ryškus pakilimas mokytojų, kurie dirba virš pilno etato. Šiai dienai, man atrodo, kad taip nenutiko“, – sakė parlamentarė.

Komiteto posėdyje A. Aldakauskas kalbėjo, kad 24 proc. mokytojų dirba etatu ar šiek tiek daugiau nei etatas. Bet 2017-aisiais metais, jo teigimu, pilnu ar daugiau nei pilnu etatu dirbo 8 proc. mokytojų.

„Padidėjimas tų, kurie turi pilną krūvį arba net vos virš jo, yra tris kartus“, – sakė A. Aldakauskas.

Mokykloms ketina teikti pagalbą

Kaip informuoja ŠMSM, mokykloms, kurios susiduria su iššūkiais įvedant etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelį ir prasidėjus mokslo metams turi neišspręstų klausimų, bus teikiama speciali konsultacinė pagalba, jose lankysis ministerijos atstovai.

„Nors dauguma mokyklų pasirengusios visiškai pereiti prie etatinio mokytojų darbo užmokesčio, keliolikoje mokyklų šis procesas sudėtingesnis, parodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikta savivaldybių informacija. Šiandien tai pristatoma Seimo švietimo ir mokslo komitete. Antrasis etatinio etapas įgyvendinamas nuo šių mokslo metų pradžios“, – teigiama ministerijos pranešime.

ŠMSM duomenimis, 62 proc. (706 įstaigos) mokyklų teigia, kad atnaujinamas modelis diegiamas sklandžiai, 37 proc. (415) teigia, kad susiduria su neesminėmis problemomis, bet jas išspręs savo jėgomis, 1 proc. (12) įstaigų susidūrė su reikšmingesniais iššūkiais.

Ministerija teigia, kad stebi padėtį mokyklose, joms talkina konsultantai praktikai, bendradarbiaudama su savivaldybių švietimo padaliniais ir kitomis sklandžiu modelio įgyvendinimu suinteresuotomis grupėmis. Spalio-lapkričio mėnesiais, įvertinus antrojo etatinio etapo įgyvendinimo rezultatus, susipažinus su suinteresuotų grupių siūlymais, etatinio modelis gali būti tobulinamas.

Tikisi didesnio vidutinio krūvio

Kaip teigia ŠMSM, papildomai mokytojų atlyginimams nuo šių metų rugsėjo 1-osios skiriama 14 mln. eurų. Numatoma, kad tai leis finansuoti 100 proc. etato pareigybės valandų, iki šiol jų finansavimas siekė apie 92 proc.

Tikimasi, kad šiais mokslo metais vidutinis mokytojo darbo krūvis sieks 0,88 etato, pernai buvo 0,72 etato. Praėjusiais mokslo metais 0,75 ar vienu etatu dirbo 27 proc. mokytojų, 11 proc. turėjo iki 0,25 etato, 7 proc. dirbo daugiau nei 1 etatu.

„Sąlyginai mažus mokytojų darbo krūvius, ypač kaimo vietovėse, lemia mažėjantis mokinių ir pamokų skaičius. Pradėjus diegti etatinį ir atlyginti už daugiau valandų, praėjusiais mokslo metais mokytojo darbo krūvis vidutiniškai paaugo 11 proc., o vidutinis mokytojų darbo užmokestis 2018 m., lyginant su 2017 m., padidėjo 14 proc.“, – komentavo ministerijos atstovai.

Etatinis pradėtas įvesti praėjusiais mokslo metais, šių metų kovą buvo patvirtinti modelio patobulinimai: supaprastinta etato sandara, pamokoms pasiruošti ir mokinių darbams vertinti skirtos valandos diferencijuojamos pagal mokomuosius dalykus ir klasės dydį, pirmą kartą aiškiai apibrėžti ir atskirais dokumentais įtvirtinti veiklų mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti sąrašai, profesinių švietimo sąjungų siūlymu ir bendradarbiaujant su jomis, pirmą kartą parengtos mokytojų darbo grafiko sudarymo nuostatos.

Naujausi

20

Lietuvoje

2019.09.18 12:34

Neįgaliųjų įdarbinimą vadina 21 amžiaus vergove: įmonės lobsta valstybės sąskaita įmonėms, įdarbinusioms didžiąją dalį – 20 kartų mažesnė valstybės parama

20
17

Lietuvoje

2019.09.18 12:11

Rozova teisinasi dėl VSD pažymos: tai politinis užsakymas, sena pažyma pateikiama kaip bomba skandalo iniciatoriais vadina konservatorius; atnaujinta 12.44

17

Lietuvoje

2019.09.18 11:10

Postą palieka Šimašiaus patarėjas Zubriakovas Šimašius: abiem pusėms nusprendus, kad atėjo laikas pokyčiams; atnaujinta 11.50