Oficialu – Lietuvos deleguotam ekonomikos ir inovacijų ministrui Virginijui Sinkevičiui buvo pasiūlytas už aplinką ir vandenynus atsakingo eurokomisaro portfelis. Tiesa, jis nėra garantuotas – viskas priklausys nuo klausymų Europos Parlamente.
„Dienos temoje“ – Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, taip pat VU TSPMI politologas Tomas Janeliūnas. Telefonu kalbamės su Briuselyje esančiu V. Sinkevičiumi.
– Pone V. Sinkevičiau, spaudos konferencijoje paklausta apie jūsų amžių, paskirtoji Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kalbėjo apie tai, kad jūs turėsite patyrusį vadovą, ji turėjo omenyje vicepirmininką Fransą Timmermansą. Jis iš tiesų yra atsakingas už klimato kaitą. Jam patikėta rengti ES žaliąją sutartį. Ar jūs pats nematote grėsmės, kad liksite jo šešėlyje? Tiesiog kaip asistentas, kaip patarėjas, o ne kaip pilnavertis komisaras?
V. Sinkevičius: Pirmiausia F. Timmermansas yra labai patyręs politikas. Man didelė garbė, kad turėsiu galimybę su tokiais politikais kartu dirbti ir įgyvendinti prioritetus. O klimato kaitos failas yra be galo platus. Netgi pasižiūrėjus į man patikėtą portfelį, kuris yra aplinka ir vandenynai, – tai itin plati tema, ir aš tikiu, kad darbų užteks visiems. Mūsų laukia labai rimtas iššūkis – per pirmąsias 100 dienų pristatyti būtent Europos žaliąjį susitarimą, kuris turės patenkinti labai daug interesų grupių, bet kartu būti pakankamai ambicingas, norint įgyvendinti planus, kurie stabdytų klimato kaitos procesus.
– Jums reikės įtikinti Europos Parlamentą, ir geriausia įtikinti kitus tiek savo kompetencija, tiek galimybėmis veikti yra asmeninis pavyzdys. Ar jūsų šeima rūšiuoja?
V. Sinkevičius: Taip, mano šeima rūšiuoja, bet tai yra viena iš nedidelių dalių. Mes esame atsisakę plastikinių šiaudelių. Tačiau tai yra labai labai nedidelė dalis to portfelio, apie kurį man dar reikės kalbėti ir išmanyti, ir įsigilinti.
– Būdamas ekonomikos ministru, jūs buvote prieš taršos mokestį automobiliams, iškeldamas kaip argumentą tai, kad ne visi žmonės yra pajėgūs nusipirkti mažiau taršius automobilius. Kitaip tariant, patogumą jūs iškėlėte aukščiau klimato kaitos.
V. Sinkevičius: Ne. Būkime čia labai tikslūs. Aš iškėliau socialinius klausimus, kurie taip pat privalo būti sprendžiami. Mes negalime tikėtis, kad diktuosime klimato kaitos reformą ir skurdžiausius, kurie sunkiausiai besiverčia, paliksime. Tą labai aiškiai akcentavo ir Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo kalboje, kad Europoje jie negali būti palikti. Mes kalbame čia ne tik apie žmones, kurie negali sau leisti įsigyti mažiau taršaus transporto, mes kalbame apie tuos, kurie šiandien yra priklausomi. Juos tai, be jokios abejonės, šie pokyčiai palies, ir labai privalu atkreipti ir į tai dėmesį.
Be jokios abejonės, tas pokytis, ta tranzicija, ji būtų pakankamai finansuojama, kad nenustumtume žmonių į dar didesnę socialinę atskirtį, bet apie tai kalba ir Žaliųjų partijos manifestas, apie tai kalbėjo ir Komisijos pirmininkė, ir apie tai bus būtent ir tas Žaliasis susitarimas – jis ne tik apie pokyčius klimato kaitos sferoje, aplinkos sferoje, bet būtent ir apie tai, kaip padėti tiems, kuriuos tie pokyčiai paveiks labiausiai.
– Tie patys žalieji nepalaikė išrinktosios Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kandidatūros, prieš jus pasisakė ir Lietuvos „valstiečių“ deleguotas Stasys Jakeliūnas, jus įvardindamas kaip liberalų ir jauną politiką. Kokį kozirį ištrauksite Europos Parlamento klausymuose?
V. Sinkevičius: Aš vis dar jaunas. O svarbiausia bus vis dėlto įsigilinimas ir žinios. Labai svarbu pateikti viziją, argumentuoti, kaip vis dėlto tuos tikslus, kurie yra užsibrėžti, mes pasieksime. Tikrai nesitikiu, kad tai bus vienbalsis palaikymas. Politikoje labai dažnai kyla įvairių klausimų. Žmonės vis dėlto atstovauja skirtingoms politinėms pažiūroms. Aš esu pasirengęs susitikti su kuo daugiau europarlamentarų, prisistatyti, išgirsti jų lūkesčius. Svarbiausia bus vis dėlto mano pasirodymas klausymuose. Turiu būti pakankamai pasiruošęs, eilinį kartą tiesiog įrodyti, kad mano amžius yra tik pase, o visa kita vis dėlto yra žinios.
– Dėkojame V. Sinkevičiui, kuris iš tiesų turi labai daug darbo ir susitikimų Briuselyje. Grįžtame į LRT studiją, kurioje yra politologas T. Janeliūnas ir Europos Komisijos Lietuvoje atstovybės vadovas A. Pranckevičius. Pone T. Janeliūnai, Lietuva turėjo ambicijų į solidų portfelį – saugumo, energetikos, tačiau energetikos atiteko estams, finansų planavimas – latviams, darni kaimynystė ir plėtra – vengrams. Ar aplinkos ir vandenynų sritis yra mūsų pralaimėjimas?
T. Janeliūnas: Iš tikrųjų žvelgiant į tai, ko norėjome, tai nelabai gavome. Bet turint galvoje, kokį kandidatą pasiūlėme ir kokia yra jo patirtis politikoje ir Europos Sąjungos reikaluose, pretenduoti į labai svarius postus buvo turbūt neįmanoma. Jeigu pažvelgtume į dabartinę siūlomą Europos Komisijos sudėtį, ten yra tikrai daug jau buvusių komisarų, ten yra daug buvusių ne vieną kadenciją netgi skirtingų sričių ministrų, keletas premjerų. Daugelis jų turi didžiulę kelių dešimtmečių patirtį tiek savo šalies nacionalinėje politikoje, tiek Europos Sąjungos lygiu. Šiuo atveju mes tikrai negalėjome iššokti aukščiau bambos siūlydami gana jauną politiką, kuris realiai politikoje yra tiktai 3 metus. Taip, jis turi šiokios tokios patirties dirbdamas ministru, bet vėlgi tai yra vis dėlto egzotinis pasiūlymas žvelgiant į visą paveikslą Europos Sąjungoje.
– Pone A. Pranckevičiau, ar sutiktumėte, kad tai yra egzotinis pasiūlymas? Tarkim, Lietuvos valdantieji „valstiečiai“ džiūgauja ir sako, kad šitas aplinkos ir vandenynų kuravimo portfelis yra svaresnis negu turėtas Lietuvos sveikatos apsaugos ministro portfelis, nes aplinkosauga yra aukščiau nacionalinių vyriausybių.
A. Pranckevičius: Tikrai nelyginčiau ir linkėčiau kitiems nelyginti skirtingų portfelių, skirtingų komisarų skirtingose komisijose. Yra nauja Komisija su naujais planais ir prioritetais. Visi portfeliai yra svarūs ir svarbūs. Lietuvos nominuoto komisaro portfelis apima pirmąjį Ursulos von der Leyen iškeltą tikslą, tai yra kova su klimato kaita. Jam, kaip teisingai minėjote, vadovaus pirmasis vykdomasis vicepirmininkas F. Timmermansas. Tad, be jokios abejonės, šiai sričiai bus be galo daug dėmesio. Bus be galo daug darbo per 5 metus, tiek ir kovojant su plastiku vandenynuose, tiek ir kuriant žiedinę ekonomiką, tiek ir mažinant taršą mūsų aplinkoje. Tad nereikėtų nuvertinti portfelio. Antra, reikėtų prisiminti, kad Komisija yra komandinis darbas, visi komisarai dirba dėl to paties tikslo, o ne dėl atskirų tam tikrų tikslų ar atskirų valstybių interesų. Tai yra bendras ES interesas.
– Bet kitų portfelių: tų pačių estų, latvių, vengrų – jų nedubliuoja vicepirmininkai. Čia vis tiek Žaliąją sutartį rengs tas pats olandas F. Timmermansas. Ar nebus taip, kad V. Sinkevičiaus balsas bus tik patariamasis, ir visus nuopelnus už tą sutartį priskirsime vicepirmininkui?
A. Pranckevičius: Erdvės bus visiems, taip pat ir viešumo. Tai yra be galo svarbi sritis ir žiniasklaidoje, ir pasaulyje. Yra 8 vicepirmininkai Ursulos von der Leyen komisijoje, jie visi turės koordinuojančius vaidmenis skirtingose srityse – ar tai būtų skaitmeninė Europa, kurią koordinuos Margarethe Vestager, ar naujasis Žaliasis susitarimas, kurį koordinuos F. Timmermansas, Valdis Dombrovskis gavo labai svarbų ekonomikos, finansų koordinuojamą, vaidmenį, ir panašiai. Tad yra 8 didelės sritys, kuriose dirbs komisarų komandos, o būtent V. Sinkevičius dirbs klimato ir aplinkos komandoje. Tad visa Komisija sudaryta taip, kad būtų ir koordinuojantys vaidmenys, ir labai konkretūs šakiniai, sektoriniai vaidmenys, kurie taip pat yra be galo svarbūs.
– Ar sutinkate, kad Lietuvos balsas, V. Sinkevičiaus, kaip eurokomisaro, balsas, bus girdimas? Ar vis dėlto pritartumėte nemažai daliai savo kolegų, kurie kalba apie tai, kad V. Sinkevičius bus tiesiog pavaduotojo pavaduotojas?
T. Janeliūnas: Manau, labai daug kas priklausys nuo to, kiek jam pavyks įsitraukti į šitą temą. Svarbesnės temos artimiausius metus ES turbūt nebus. Šia prasme komisarui atsidurti tokioje pozicijoje yra tiesiog likimo dovana. Taip pat manau, kad tai ne tik jam asmeniškai gali pridėti populiarumo taškų, patirties, bet ir galbūt paskatinti Lietuvoje pačią problematiką vertinti labiau, nes vienaip ar kitaip gimtąją šalį taip pat reikės tempti aplinkosaugos srityje, turint galvoje, kad mes ne itin daug dėmesio skirdavome – lyginant su kitomis ES šalimis, klimato kaitai, aplinkosaugai skirdavome dažnai antraeilį, trečiaeilį dėmesį. Šia prasme tai gali būti šioks toks postūmis ir mūsų nacionalinei politikai. Viską sudėjus, V. Sinkevičius turi gerą šansą labai smarkiai sustiprėti kaip politikas, taip pat šiek tiek sustiprinti nacionalinę politiką.
– Kaip manote, ar patvirtins Europos Parlamentas Lietuvos atstovo kandidatūrą?
A. Pranckevičius: Europos Parlamentas tvirtins visą Komisiją in corpore spalio 22 dieną. Tikiuosi, kad tikrai patvirtins ir kad visi kandidatai labai rimtai pasiruošę klausymams.
– Pone T. Janeliūnai, patvirtins ar ne?
T. Janeliūnas: Europos Parlamentas tikrai darys viską, kad išsiaiškintų kiekvieną detalę. Bet galiausiai manau, kad taip. Patvirtins visą sudėtį vienu balsavimu, greičiausiai nebus didelių kliūčių.
– Pamatysime.
Plačiau žiūrėkite laidoje „Dienos tema“.
