Lietuvoje

2019.09.10 18:54

Agitacinės laidos netenkina nei rinkėjų, nei kandidatų, nei LRT: pasenęs įstatymas nespėja paskui šių dienų realijas

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt2019.09.10 18:54

„Priešrinkiminėmis laidomis, kurias privalo rengti LRT, būna nepatenkinti visi: ir vedėjai, ir dalyviai, ir, turbūt, žiūrovai“, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Kadangi nacionalinis transliuotojas įstatymu įpareigotas suteikti lygias eterio galimybes kandidatams, dažnai kyla absurdiškų situacijų, kai, pavyzdžiui, per šių metų savivaldos rinkimus 14 tūkst. kandidatų turėjo būti suteikta galimybė pasisakyti vos per 2 mėnesius.

Neretai į tokius debatus radijuje ar televizijoje kai kurie kandidatai nė nesiteikia atvykti, susidomėjimas tokiomis laidomis dažnai būna žemas, o turinys dėl didelio dalyvių kiekio ir griežtų taisyklių nuobodus bei neįtraukiantis.

Kaip galėtų atrodyti priešrinkiminės laidos, koks turėtų būti visuomeninio transliuotojo vaidmuo rinkimuose, kaip LRT galėtų išjudinti niekada nebalsavusius rinkėjus. Apie tai savaitgalį Birštone vykusiame diskusijų festivalyje „Būtent!“ diskutavo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, komunikacijos konsultantas Maksimas Reznikovas, Kauno technologijos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas doc. dr. Ainius Lašas. Diskusiją moderavo LRT žurnalistė Živilė Kropaitė.

LRT, laikydamasi vieno įstatymo punkto, pažeidžia kitą

LRT įstatymu yra įpareigota rinkimų metu išskirti laiko kandidatams į prezidentus, politinėms partijoms ir jų kandidatams į Seimo ar savivaldybių tarybų narius Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis bei tvarka.

Tačiau vykstant, pavyzdžiui, savivaldos rinkimams, įdomiai ir lygiaverčiai pagal įstatymo raidę pateikti tokį milžinišką kiekį kandidatų yra praktiškai neįmanoma. Be to, kyla klausimas, ar apskritai tai yra efektyvu.

„LRT, kaip visuomeninis transliuotojas, privalo suteikti tribūną kandidatams, ir tai yra formalioji pusė, bet klausimas, ar ta formalioji pusė tokia, kokia yra dabar, tikrai garantuoja demokratiją ir yra pakankamai efektyvi. Neslėpkime, agitacinės laidos dažnai atrodo nuobodžiai, be to, turi būti garantuotas objektyvumas visiems. Čia susiduriame su įvairiausiais, kartais absurdiškais techniniais iššūkiais, todėl, manau, reikia tęsti diskusijas ir su Vyriausiąja rinkimų komisija, ir su Seimo nariais.

Pavyzdžiui, šiemet kandidatų į savivaldą buvo apie 14 tūkst., jie paaiškėjo likus tik porai mėnesių iki rinkimų, o LRT pagal įstatymą privalėjo jiems suteikti lygias teises eteryje. Mes supratome, kad jei bandysime juos visus sudėti į televizijos eterį, liūdnai baigsis visiems – ir mums, ir žiūrovams“, – atkreipia dėmesį ji.

Kad netektų du mėnesius išvien transliuoti tik agitacinių laidų, atsisakant bet kokių kitų laidų ir taip pažeidžiant LRT įstatyme keliamą reikalavimą užtikrinti temų ir žanrų įvairovę, visuomeninis transliuotojas bando išskirti objektyvų kriterijų, kaip galima būtų suteikti kandidatams laiko televizijos eteryje bei kitose LRT platformose.

„Šiemet mes išskyrėme pirmus lyderius sąrašuose, apie 2 tūkst. žmonių, ir visus vienodoje aplinkoje tuo pačiu laiku nufilmavome. Jiems buvo užtikrintas vienodas grimas ir vienu metu visus išleidome į LRT.lt portalą“, – apie rastą sprendimą pasakojo LRT generalinė direktorė.

Tačiau tokiais atvejais neretai už borto likę kandidatai pradeda laidyti kritikos strėles nacionaliniam transliuotojui, kad jiems nebuvo suteiktas laikas ir pan.: „Dažniausiai nepatenkinti lieka mažai žinomi veidai, nes politikai nori to žinomumo ir jie alkūnėmis bando prasiskinti kelią į eterį, bando pabrėžti, kad jiems reikia ir televizijos eterio. Buvo ir mitingai po langais surengti, buvome ir apskųsti, į teismą paduoti. Taigi situacija nėra išspręsta ir tai reikės spręsti, nes nuolat susiduriame ir su absurdiškomis situacijomis.“

Absurdiškas situacijas prisiminė ir moderatorė Ž. Kropaitė, radijuje vedusi debatus: „Eteris duotas visiems vienodas – po tris minutes, laidai išskiriama valanda laiko, o iš tų kandidatų, kurie turi ateiti, ateina tik, pavyzdžiui, pusė. Tačiau tiems, kurie atėjo, tu negali perleisti neatėjusiųjų laiko, taigi jie vis tiek turi tik tą vieną minutę prisistatyti, kitą minutę diskusijai ir dar vieną minutę pasisakyti. Jau vien tai kandidatai pateikia kaip priežastį piktintis, radijas nukenčia, nes tenka leisti muziką, o VRK už visa tai būna sumokėjusi pinigus, t. y. mokesčių mokėtojų pinigus. Klausimas, kiek tai yra racionalu ir pagrįsta.“

Kitas kvestionuotinas LRT įsipareigojimas – suteikti mažiausiai po valandą eterio tiek radijuje, tiek televizijoje referendumų iniciatoriams, kai jie net nėra surinkę tinkamo kiekio parašų referendumui inicijuoti.

„Jie turi tas valandas, nors dar net nėra surinkę reikiamų parašų. Tai, iš tiesų, teoriškai tu gali inicijuoti visiškai absurdišką referendumą – bet ką, pavyzdžiui, kad nemokamai būtų dalinamas pienas ar kad visiems būtų pakelti atlyginimai. Pagal įstatymą tokio referendumo iniciatoriai tą laiką LRT gaus“, – sako ji.

Pasenęs įstatymas nepritaikomas šiandienos realijoms

A. Lašas svarsto, kad dėl dabartinio reguliavimo, kuris neduoda naudos nei rinkėjams, nei patiems kandidatams, reikėtų diskutuoti apie įstatymo keitimą.

„Yra įstatymas, ir mes tai tarsi priimame jį kaip tam tikrą duotybę, bet reikia pagalvoti, o ką mes juo realiai norime pasiekti. Jeigu siekiama informuoti rinkėjus, nes toks yra tikslas, – tai gal yra geresnių arba lankstesnių priemonių, – su dabartine situacija lygina jis. – O ne taip, kad visus išrikiuojame, nufilmuojame, jie atpila savo dainelę ir viskas tuo baigiasi.

Šiuo atveju, manau, turime technologinius sprendimus, tą patį portalą (turimas omenyje LRT.lt portalas), juk labai svarbu informacijos prieinamumas, kad žmonės, kurie nori balsuoti, gautų konkrečią informaciją, o ne remtis tuo lygybės principu, kai mes tiesiog daliname pyragą lygiomis dalimis, tai neatspindi to tikslo. Reikia apie tai diskutuoti, pagalvoti kritiškiau ir surasti būdų nežudyti nacionalinio transliuotojo su begale programų.“

M. Garbačiauskaitė-Budrienė pažymėjo, kad LRT jau yra pateikusi pasiūlymų VRK. Vienas iš jų – įstatyme numatyti konkrečias galimybes regionuose kandidatuojantiesiems nemokamai naudotis būtent regioninėmis viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų galimybėmis, paliekant LRT pareigą savo lėšomis rengti tik rinkimų programas ir kandidatų į trijų didžiausių šalies miestų merus debatus.

Kitas siūlymas – Seimo rinkimų agitacinių laidų televizijoje atsisakyti, perkelti jas į radiją ir į portalą, LRT televizijai rengti rinkimų laidas savo iniciatyva ir lėšomis, taip pat rengti apibendrintus reportažus.

„Turbūt visai Lietuvai nebūtina žinoti, kas dedasi Pagėgių savivaldybėje ir kokios problemos ten yra gvildenamos. Per šiuos rinkimus savo iniciatyva vykdėme trijų didžiausių miestų merų debatus, bet, vėlgi, visi tiesiog fiziškai netelpa į studiją. Tarkime, Vilniuje buvo 17 kandidatų, todėl mums reikėjo rasti objektyvų kriterijų, kaip mes apribosime tą skaičių, nes su 17 kandidatų nelabai įmanoma techniškai surengti kokybiškų debatų. Taigi padarėme sociologinę apklausą ir ja remdamiesi atrinkome 5 kandidatus. Taip, su Klaipėda išėjo gana absurdiška situacija, kai 1 kandidatas liko už borto, bet didžiųjų miestų debatus tokiu būdu jau galima buvo transliuoti“, – M. Garbačiauskaitė-Budrienė pasakoja apie sprendimus.

Tačiau tokie sprendimai patinka ne visiems kandidatams. M. Reznikovas patvirtina, kad, neperėję filtrų pagal atitinkamus, objektyvius kriterijus, jie kreipiasi į VRK, tvirtindami, kad buvo sudarytos nelygios teisės.

„VRK sako, kad turi būti lygiateisiškumas kaip aiškus kriterijus. Tai jeigu yra prisirišama prie apklausos, VRK požiūriu, galima vykdyti tokią atranką. Tačiau kandidatai nueina ir iki teismo, šiuo atveju teismas patvirtino VRK ir LRT teisumą, bet kitu atveju mes pralaimime tuos teismus, o skundų ir kreipimųsi į teismą būna per kiekvienus rinkimus ir vieno tinkamo sprendimo dar nepavyko rasti“, – pripažįsta jis.

M. Reznikovas pateikė pavyzdį, kai teismo sprendimas buvo ne VRK ir LRT pusėje.

„Per ankstesnius savivaldybių tarybų rinkimus buvo toks sprendimas, kad jeigu partija kelia kandidatus visoje Lietuvoje, t. y. daugiau nei pusėje savivaldybių, tada ji naudojasi nacionaliniu eteriu, o jeigu kelia mažiau nei pusėje Lietuvos, pavyzdžiui, trijose savivaldybėse, mūsų, VRK, pozicija buvo, kad tokiu atveju užtektų ir regioninio eterio, nes nacionaliniu mastu šie kandidatai nebus tokie įdomūs.

Tačiau tie kandidatai nuėjo į teismą ir jį laimėjo, nes įstatyme parašyta, kad eterį turi suteikti būtent Nacionalinis radijas ir televizija. Taigi, taikant įstatymo, kuris buvo parengtas tais laikais, kada nebuvo tiek partijų, nebuvo rinkimų komitetų įstatymo, normą prie šių dienų realijų, atsiranda tų problemų. 14 tūkst. kandidatų, kuriuos reikia kažkaip parodyti, nėra ta situacija, kuriai įstatymas buvo parengtas“, – teigė jis.

LRT įstatymas priimtas 1996 metais, įsigaliojo nuo 1997 metų.

Ne tik LRT, bet ir politikų atsakomybė

Jis pripažįsta, kad reikėtų atsižvelgti, jog įstatymas kurtas, kai nebuvo tiek daug partijų, rinkimų komitetų, todėl pakitusi aplinka reikalauja sprendimo.

„Dabar, kai yra 14 tūkst. kandidatų ir juos reikia kažkaip parodyti, tai nėra ta pati situacija, kaip tada, kada įstatymas buvo sukurtas. Man atrodo, per pastarąjį rinkimų sezoną vienas ryškiausių dalykų, kuriuos matėme, buvo LRT iniciatyva prie prezidentūros pastatyta didelė palapinė (joje vyko šių metų finaliniai kandidatų į prezidentus debatai – LRT.lt), tai ryškiausiai įkūnija LRT misiją, nors šie debatai su įstatyminiu įsipareigojimu nieko bendro neturi, LRT tai darė savo iniciatyva. Tai pavyzdys, kai su savo pačių sugalvota veikla, nederinta su VRK, padarė didesnę įtaką piliečių įsitraukimui“, – sako M. Reznikovas.

A. Lašas atkreipia dėmesį, kad apskritai TV debatai neskatina rinkėjų aktyviau balsuoti, ir suabejojo, ar išvis tikslinga būtų formuluoti uždavinį LRT išjudinti niekada nebalsavusius rinkėjus: „Na, nebūkime naivūs, neįsivaizduokime, kad TV debatai paskatins rinkėjus balsuoti. Moksliniai tyrimai to nerodo. Moksliniai tyrimai apskritai rodo, kad skatinimas balsuoti pats savaime yra labai sudėtingas dalykas, t. y. priemonės, kurios realiai paskatina balsuoti, – arba baudžiamosios, kai gresia bauda, arba finansinės priemonės, kurios yra skatinamosios. Mokslininkai atliko eksperimentinius tyrimus, kuriuose išsiaiškino, kad jei jiems žadama finansinė nauda, žmonės eina ir balsuoja, tačiau jei jiems tiesiog siunčiami laiškai, priminimai, jokio efekto iš esmės nėra, o jei yra – jis vos vos yra, toks marginalus. Tai apskritai reikia suprasti, kad LRT nėra priemonė skatinti rinkėjų aktyvumą.“

Su juo iš dalies sutiko ir M. Garbačiauskaitė-Budrienė, tačiau ji pažymėjo LRT indėlį šviečiant visuomenę: „Mes ketiname padirbėti savo iniciatyva dėl ateinančių Seimo rinkimų ne tik ten, kur mus įpareigoja VRK ir įstatymas. Leisiu sau apibendrinti, kad debatai demokratiją gal ir užtikrina, bet neduoda didelio efekto, todėl stengiamės auditoriją informuoti ir sudominti ne tik kandidatais, bet ir rinkimų metu vykstančiomis manipuliacijomis. Turėjome projektą trijose platformose „Rinkimų rentgenas“. Jame žurnalistai kartu su ekspertais nagrinėjo, kokio pobūdžio būna manipuliacijos, iš kur kyla sąmokslo teorijos, kaip plinta memai feisbuke, todėl, artėjant Seimo rinkimams, vėl išsikelsime uždavinius, kaip sudominti auditoriją, ypač jaunąją, kuri ateis pirmą kartą balsuoti.“

A. Lašas apibendrino, kad, galų gale, ne vien nacionalinio transliuotojo, bet ir pačių kandidatų atsakomybė yra pasiekti rinkėjus.

„Tai nėra tik nacionalinio transliuotojo atsakomybė visus ištransliuoti, tai yra dviguba atsakomybė, taigi ir tų pačių kandidatų, pasiekti tam tikrus reitingus, įtikinti pačius žmones būti aktyvius. Jeigu kandidatas sėdi ir laukia, kol gaus geriausią eterį – kokią 21 val. – po „Panoramos“ išdėstyti savo tiesas, tai truputį naivoka. Patys kandidatai turi jausti atsakomybę ir pasiekti tą kertelę įtikinti rinkėjus būti aktyvius, ir kad jie patys būtų populiaresni, o ne laukti ir tikėtis, kad iš dangaus nukris pats geriausias laikas“, – šmaikštauja jis.