Lietuvoje

2019.09.11 11:50

Sveikatos pažyma – ne tik popieriukas: įspėja tuos, kurie neskuba tikrinti vaikų sveikatos

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.09.11 11:50

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, apie 80 tūkst. šalies vaikų vis dar neatliko kasmetinio profilaktinio sveikatos patikrinimo. Tai sudaro apie 20 proc. visų 3–18 metų amžiaus vaikų šalyje. Mokyklos įspėja, kad be šios pažymos vaikas negali dalyvauti edukacinėse mokyklos ar darželio ekskursijose bei kūno kultūros pamokose.

Iki rugsėjo 15 dienos visi šalies mokiniai bei vaikų darželių auklėtiniai privalo atlikti kasmetinį profilaktinį sveikatos patikrinimą ir pažymas pristatyti ugdymo įstaigoms. 2019 m. sausį Lietuvoje buvo registruota apie 0,5 mln. vaikų nuo 0 iki 18 metų.

Visgi iki šių metų rugsėjo 9 d. profilaktiškai sveikatą pasitikrino 361,5 tūkst. darželinukų ir moksleivių, tai yra 80 tūkst. vaikų mažiau nei praėjusiais mokslo metais. Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė tikino, kad dar prieš mėnesį pasitikrinusiųjų sveikatą buvo 120 tūkst. mažiau nei rugsėjo pradžioje. Reiškia, šie vaikai gydytojų kabinetus užplūdo rugpjūčio mėnesį, prieš pat mokslo metų pradžią.

Anot O. Burokienės, tokia tendencija pastebima kasmet, nepaisant to, kad tiek mokyklos, tiek patys gydytojai ragina vaikus ir jų tėvus sveikatą tikrinti anksčiau, atsakingai, ne tik dėl varnelės.

„Tikrindamas vaiko sveikatą, gydytojas stengiasi ne tik įvertinti bendrą sveikatos būklę, bet ir nustatyti galimas lėtines ligas bei užkirsti joms kelią. Šeimos gydytojas patikrina vaiko regą, klausą, svorį, ūgį, pamatuoja kraujo spaudimą, įvertina emocinę bei socialinę raidą, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę.

Radęs pakitimų, šeimos gydytojas gali nusiųsti vaiką konsultacijai ir išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje, pavyzdžiui, dėl regėjimo, alergijos ir kitų sutrikimų, ir kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos“, – tikino O. Burokienė.

Prabangi paslauga, kurią nuvertiname

Pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus profilaktinio vaikų sveikatos tikrinimo reikalavimus mokyklinio amžiaus vaikų sveikata turi būti tikrinama kartą per metus. Pradinukų sveikatą tikrina šeimos gydytojas ir odontologas. Šeimos gydytojas privalo patikrinti vaiko regėjimą, klausą, atramos judamąjį aparatą, psichikos būklę, mitybos ir higienos įgūdžius, nustatyti vaiko ūgį ir svorį. Odontologas įvertina vaiko burnos higienos būklę.

Kartą per metus būtina atlikti vaiko bendrąjį kraujo tyrimą, šlapimo tyrimą, tyrimą dėl helmintozių, elektrokardiogramą. Rizikos grupės vaikams kasmet privalomai paimamas ir tuberkulino mėginys.

Paauglių sveikatą taip pat tikrina šeimos gydytojas bei odontologas. Be pradinukams būtinų tyrimų, paaugliams dar atliekamas papildomas kapiliarinės glikemijos tyrimas, jei vaikas skundžiasi nuovargiu, pastebimas svorio kirtimas ar yra kitų klinikinių simptomų.

„Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už sveikatos patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo“, – pabrėžė Valstybinės ligonių kasos atstovė.

Šeimos gydytoja Rūta Maciulevičienė laidoje „Labas rytas, Lietuva“ atkreipė dėmesį į tai, kad visuotinis nemokamas sveikatos patikrinimas atėjęs iš turtingų, daugiausia Skandinavijos, šalių. Tokiais tyrimais pasigirti gali toli gražu ne visų Europos Sąjungos šalių gyventojai

„Tai yra prabangus dalykas, ne visos šalys tą daro. Pavyzdžiui, Anglijoje, taupydami pinigus, jie iš viso nedaro jokio tyrimo. Atvažiuoja mūsų lietuvaičių vaikai, gyvenę ten 5 metus, net kraujo tyrimas nepadarytas. Padarai tą tyrimą, matai, kad yra giliausia anemija, mažakraujystė, kad tam vaikui iš tikrųjų reikia pagalbos. Niekas to ten nedaro, kol nepaprašysi“, – tikino šeimos gydytoja.

Tačiau, pasak R. Maciulevičienės, visuotinio sveikatos patikrinimo nauda akivaizdi. Pirmiausia, tai yra proga pasikalbėti su gydytoju apie vaiko sveikatą ne stresinėje situacijoje.

„Kai jūs ateinate su vaiku, kuris karščiuoja, vemia, viduriuoja, mes nežiūrime į stuburą, mes netikriname jam akių, galų gale mes nekalbame apie jo emocines problemas ar kitus dalykus, tiek medicininius, tiek nemedicininius, su kuriais susiduria tėvai“, – sako šeimos gydytoja.

Visuotinis vaikų sveikatos patikrinimas nacionaliniu mastu padeda laiku aptikti vaikų lėtines ligas ir užkirsti joms kelią. Be to, tai sudaro sąlygas turėti patikimus statistinius duomenis apie vaikų sveikatos būklę šalyje, lėtinių ligų paplitimą, kitus duomenis.

„Mes daug matome problemų: labai daug alerginių ligų, labai daug ligų, susijusių su gyvenimo būdu, nes vaikai labai mažai juda, daug yra nutukimo atvejų. Mano praktikoje yra buvę tokių atvejų, kai negali nuvaryti patikrinti vaikui akių, nes vaikas tai nesiduoda, tai tėvai laiko neturi. Galų gale, kai patikrina, paaiškėja, kad vaikas viena akimi beveik nemato. Sako, jis gi nesiskundė. Žinoma, jis nesiskundžia, nes jis nežino, kaip turi matyti. Tai yra tik vienas pavyzdys. Jeigu mes tikrai iš esmės patikrinsime vaiko sveikatą, galime pamatyti visokių dalykų“, – įsitikinusi R. Maciulevičienė.

Be pažymos – nei ekskursijų, nei sporto pamokų

Nepaisant to, kad tikrinti vaiko sveikatą kasmet yra privalu, yra tokių, kurių sveikatos pažymos mokyklų taip ir nepasiekia. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos viceprezidentė Rūta Krasauskienė sako, kad tokių vaikų, kurie sveikatos pažymos nepristato ir iki gruodžio, yra apie 1 proc.

„Tam tikras procentas mokinių kasmet vėluoja pristatyti sveikatos pažymas ir taip nutinka dėl labai objektyvių priežasčių. Kartais būna taip, kad tėveliai suskumba kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas jau besibaigiant atostogoms, pas kažkokius specialistus, pas kuriuos siunčia pasitikrinti, pakliūva tik spalio pabaigoje, lapkričio mėnesį. Bet šiaip didžioji dauguma stengiasi, kad pažymos laiku pasiektų mokyklą“, – teigė R. Krasauskienė.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos viceprezidentė pabrėžė, kad pažymos apie sveikatos būklę ugdymo įstaigai nepateikęs vaikas negali vykti į edukacines išvykas, atlikti kūno kultūros pratimų, nes už vaiką atsakinga mokyklos bendruomenė nežino tikrosios jo sveikatos būklės.

Vaikui, kurio sveikatos būklė mokyklos bendruomenei nėra žinoma, gali kilti rimtas pavojus, ypač jeigu jis serga lėtinėmis ar įgimtomis ligomis. Pavyzdžiui, jeigu vaiką ištinka epilepsijos priepuoliai, apie tai būtina informuoti klasės vadovą, kad tiek jis, tiek kiti vaiką mokantys pedagogai žinotų, kokios pagalbos mokiniui gali prireikti, kad mokyklos personalas būtų pasiruošęs bet kada tokiam vaikui padėti.

„Šiaip bent jau pas mus situacija nėra bloga, bet atsiranda vienas kitas, kuris ir ištisus metus nesugeba pateikti pažymos. Tada kviečiamės tėvus į pokalbį ir kai jau įkyrime galutinai, tai pažymas atneša. Manyčiau, kad tai yra tokia samprata ir kultūra tos šeimos konkrečios, kuri ir susiduria su tokiomis problemomis. Bet tai tampa ne vien jų problema, tai tampa visos mokyklos problema“, – pabrėžė R. Krasauskienė.

Tiek pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, tiek ir pedagogai ragina tėvus nepalikti vaikų sveikatos tikrinimo paskutinei minutei. Vaiko sveikatą galima tikrinti apskritus metus, kai poliklinikose eilės mažesnės, reikalingų specialistų konsultacija greičiau pasiekiama. Tiesa, jeigu vaiko sveikata buvo tikrinta, pavyzdžiui, kovo mėnesį, būtina atminti, kad kitų metų kovą procedūrą reikės kartoti.