Lietuvoje

2019.09.09 12:19

Kultūros forumo dalyviai: diskusijų istorinės atminties klausimais yra per mažai

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.09.09 12:19

Pirmadienį prezidentūroje vyko Kultūros forumas, skirtas storinės atminties klausimams analizuoti. Į jį prezidentas Gitanas Nausėda sukvietė įvairius mokslininkų bendruomenės atstovus – istorikus, paveldosaugininkus, politologus bei menotyrininkus.

Komentarai po forumo – tiesiogiai portale LRT.lt:

„Tai yra antrasis Kultūros forumas vykęs prezidentūroje. Jis skirtas istorinei atminčiai. Manome, kad reikės tokių susitikimų daugiau“, – teigė prezidento atstovas Antanas Bubnelis.

Prezidento patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimas Sonata Šulcė kalbėjo, kad į Kultūros forumą pirmadienį buvo pakviesti išskirtinai mokslininkų bendruomenės nariai – tyrėjai, ekspertai, kurie daugelį metų dirba su istorinės atminties klausimais, įvairiais rakursais nagrinėja istorinės atminties problematiką.

„Forumo metu norėjome įsiklausyti į skirtingus argumentus, skirtingas nuomones ir matymus, kokia yra dabar situacija su istorinės atminties klausimais, įsivardinti, kur dabar esame ir aptarti, kokie yra variantai, sprendimo būdai, kaip toliau ateityje prasmingai ir našiai dirbti su istorinės atminties klausimai“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Pasak jos, kai kurie Kultūros forumo dalyviai siūlė stiprinti edukacinę, švietėjišką veiklą, vadovėlių leidybą. Taip pat kalbėta, kad reikia stiprinti ekspertines programas prie Lietuvos Mokslų tarybos ar kitų institucijų.

„Dominavo idėja, kad reikėtų dar daugiau kalbėtis ir diskutuoti istorinės atminties klausimais, nes tai visiems svarbu. Ši situacija (dėl J. Noreikos-Generolo Vėtros lentos nuėmimo – LRT.lt) parodė, kad to kalbėjimosi visuomenėje yra per mažai“, – teigė S. Šulcė.

Ji kalbėjo, kad istorinės atminties klausimai yra nevienareikšmiai ir jautrūs, todėl per vieną susitikimą negalima nuspręsti, ką toliau daryti.

Trūksta diskusijos įpaminklinimo klausimais

Kultūros forume dalyvavęs menotyrininkas Ernestas Parulskis kalbėjo, kad žiūrint iš vienos pusės, Lietuvoje įpaminklinimo procedūra yra demokratiška, o slenkstis yra labai mažas: „Norint pakabinti memorialinę lentą beveik nereikia praeiti kriterijų filtro iš istorikų ar kitų moralės komitetų. Tai yra gerai, nes tai demokratiška.“

Tačiau, anot E. Parulskio, tokia demokratija sukuria komunikacinį chaosą – pakabinti lengva ir nukabinti yra lengva. Jis kalbėjo, kad kai atsiranda tokie lengvumo dalykai, norisi, kad įpaminklinimo slenksti būtų aukštesnis.

„Ne ta prasme, kad jis būtų neperžengiamas, bet kad atsirastų pokalbis tarp paminklų iniciatorių ir tų, kurie yra iniciatoriai ir galėtų pateikti patarimą. Jeigu tas pokalbis vyktų intensyviau, galbūt ta įpaminklinimo situacija būtų paprastesnė. Nors kai yra šalys su sudėtinga istorija, vargu ar galima viską paprastomis formulėmis išspręsti“, – prezidentūroje kalbėjo E. Parulskis.

Kalbėdamas apie tarptautinę patirtį E. Parulskis sakė peržvelgęs situaciją Vokietijoje, Lenkijoje ir Anglijoje. Jo teigimu, vienintelė patirtis tokia, kad visada veikia profesionalusis filtras.

Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesorius Rimvydas Petrauskas teigė, kad istorikų bendruomenė džiaugiasi kvietimu diskutuoti tokiais svarbiais klausimais. Anot jo, akivaizdu, kad prezidentą Gitaną Nausėdą paskatino pastarojo meto debatai karštais klausimais.

„Kalbėjome, koks galimas valstybės ryšys su istorija, istorine atmintimi. <...> Bandėme patarti prezidentui skatinti gyvesnį ir labiau konstruktyvų viešąjį diskursą. Vis dėlto, istorinę atmintį formuoja viešasis diskursas. Reikia apie tuos svarbius dalykus kalbėti keliais lygiais“, – sakė R. Petrauskas.

Jis teigė, kad pradėti reikėtų nuo mokyklų, nes žinoma, kad istorijos mokymo situaciją bendrojo lavinimo mokyklose nėra itin gera.

Istorikas Alvydas Nikžentaitis teigė, kad pasaulyje yra suformuotas idealios istorinės politikos modelis, pagal kurį politikai užtikrina sąlygas laisvai ir emociškai visuomenės diskusijai apie praeitį, bet patys joje nedalyvauja. Bet tais atvejais, kai visuomenėje yra konsensusas, daromi tam tikri politiniai sprendimai.

„Tai idealus variantas, kurio nėra pasiekusi praktiškai jokia pasaulio valstybė, bet tai yra siekiamybė. Mes neturi užmiršti, kad kai kalbame apie istorijos politiką, kalba yra ne apie praeitį, o apie mus“, – teigė istorikas.

LRT.lt primena, kad diskusijoje aptarta Lietuvos istorinė atmintis, kokie esminiai lūžiai įvyko nuo nepriklausomybės atkūrimo, siekta įvertinti įvykius šiandieniniame kontekste.

Į forumą susirinkę nepriklausomi mokslininkai bei ekspertai nagrinėjo ir tai, kaip atminties politikos klausimai sprendžiami kitose šalyse, ką būtų galima pritaikyti Lietuvoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.