3 procentai (arba 700–800 iš visų gimdančių) moterų paskutinėmis nėštumo savaitėmis buvo vartojusios alkoholio. Apie 40 kūdikių gimė stipriai apnuodyti. Tokie šokiruojantys skaičiai pristatyti pirmadienį Seime surengtoje konferencijoje, skirtoje Tarptautinei vaisiaus alkoholinio sindromo dienai paminėti.
Šie duomenys gauti atlikus projektą ALKOMET LT, kai 2017–2018 metais buvo tiriamas gimusių kūdikių kraujas. Pasak Santaros klinikų Medicininės genetikos centro Visuotinio naujagimių tikrinimo ir paveldimųjų medžiagų apykaitos ligų diagnostikos laboratorijos vyresniosios gydytojos Jurgitos Songailienės, tiriant fosfatidiletanolio koncentraciją kraujyje galima nustatyti, ar gimdyvė paskutinėmis nėštumo savaitėmis vartojo alkoholio.
„Statistiką bandoma nustatyti rengiant įvairias apklausas, bet jos dažnai meluoja. Žmonės linkę pagražinti ar net nutylėti faktus. Apklausose net 4 kartus duomenys skiriasi. Šis biožyminys, fosfatidiletanolio koncentracija kūdikio kraujyje, atspindi žmogaus alkoholio vartojimo istoriją 4–5 savaites. Jei gimdyvė bus pavartojusi nemažą dozę prieš 5 savaites, tai bus galima aptikti. Atlikti tyrimai parodė, kad paskutines 4–5 savaites apie 3 proc. gimdyvių arba apie 700–800 moterų per metus vartojo alkoholio. Apie 0,15 proc. naujagimių kraujyje radome labai dideles alkoholio koncentracijas. Tai reiškia, kad paskutinėmis savaitėmis motinos vartojo didžiulį kiekį alkoholio. Tokių vaikų, stipriai apnuodytų alkoholiu, gimė apie 40 per metus“, – sakė J. Songailienė.
Projekto metu ištirta apie apie 2,6 tūkst. naujagimių kraujo mėginių. Panaši statistika fiksuojama ir daugelyje Europos Sąjungos šalių.
Anot Santaros klinikų gydytojos, Švedijoje taip pat bandoma įdiegti šitą žyminį, jį pritaikant alkoholizmo gydymui. Jis leistų pastebėti, ar alkoholizmu sirgęs žmogus atkrito, ar ne. Taip pat planuojama šitą žyminį naudoti tikrinant įvairių profesijų atstovus, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojus.
Neatsakingas elgesys priveda prie negrįžtamų padarinių
Konferencijos dalyvės atkreipė dėmesį, kad alkoholis per placentą patenka į vaisiaus kraują. Kūdikio alkoholio koncentracija būna tokia pati, kaip ir alkoholio vartojusios nėščiosios, o dažnai ir didesnė.
Anot J. Songailienės, nėra saugaus laiko nėščiai moteriai vartoti alkoholį. Pabrėžiama, kad pati didžiausia rizika yra pirmasis nėštumo trimestras, kuomet alkoholis gali sutrikdyti vaiko raidą bei lemti apsigimimus. Tačiau vėlesniu laiku nėščioji, vartodama alkoholį, rizikuoja, kad jos kūdikiui išsivystys vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS).
Šio sindromo požymiai: augimo atsilikimas, centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai (neurologiniai simptomai, raidos atsilikimas, intelektinė negalia). Taip pat būdingi veido ir kaukolės srities pokyčiai, tokie kaip smulkūs veido bruožai, trumpesni akių plyšiai, papildoma odos raukšlė vidiniame akių kampe, nedidelė, trumpa nosis ir žema jos nugarėlė, plona viršutinė lūpa, plokščia sritis tarp nosies ir lūpos, plokščia vidurinė veido dalis.
Lietuvoje 2017 m. VAS buvo diagnozuotas 5 kūdikiams, 2018 m. – vienam naujagimiui. Vartojusios alkoholį moterys daugiau gimdė mažą kūno masę turinčių naujagimių, gimdė daugiau neišnešiotų kūdikių.
„Tai sindromas, kuris negrįžtamas, neišgydomas, bet jam užkirsti kelią galima. Reikia priversti arba šviesti visuomenę, kaip nevartoti alkoholio, atkreipiant dėmesį ne tik nėštumo metu. Sunku patikėti, bet alkoholis VAS yra baisesnis nei narkotikų, opiatų vartojimas. Tai neguodžia ir kelia susirūpinimą visuomenei, ateities kartoms“, – sakė Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Laimutė Matkevičienė.
„Tas tyrimas atspindi alkoholio vartojimo duomenis tik paskutinių nėštumo savaičių metu, bet neparodo, ar motina gėrė viso nėštumo laikotarpį, ar tik paskutines savaites netyčia paslydo. Bet iš tų 0,15 proc. kūdikių, kurių kraujyje rasta didelė alkoholio koncentracija, galime spręsti, kad motina ir gyveno tokį gyvenimą“, – antrino J. Songailienė.
Svarbūs ir tėvo alkoholio vartojimo įpročiai
L. Matkevičienė nurodė, kad VAS pirmą kartą įvardintas 1973 Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Pagrindine priežastimi mokslininkai įvardijo abiejų tėvų besaikį alkoholio vartojimą. Labai svarbu, kad nėštumo metu mama nuo pirmos dienos nevartotų nė lašo alkoholio, kaip ir tėvas, kuris, prieš planuojant kūdikį, nevartotų alkoholio 2 mėnesius, kai bręsta spermatozoidas“, – pabrėžė L. Matkevičienė.
Anot konferencijoje dalyvavusios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinosios vadovės Gražinos Belian, kūdikio laukimas yra ypatingas periodas moters gyvenime, bet pasitaiko atvejų, kada moterys neatsispiria pagundai ir pavartoja alkoholio.
„Nėščiosios rizikuoja ne tik savo sveikata, širdies, kepenų veiklos sutrikimais, bet ir būsimo vaiko vystymusi ir sveikata. Vartojant alkoholį dažnai gresia priešlaikinis gimdymas, persileidimai, vaisius gali vystytis lėčiau, o vaikui gimstant tikėtina, kad bus įvairūs sutrikimai: fiziniai, socialiniai, emociniai, kognityviniai, kurių gal iškart nematyti, bet jie išryškėja vėliau“, – teigė G. Belian.
Konferencijos organizatoriai – Seimo Priklausomybių prevencijos komisija bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
Anot konferencijos dalyvių, šis tyrimas yra pilotinis, tačiau tikimasi, kad ir ateityje jis bus kartojamas.
