Lietuvoje

2019.09.08 21:12

Pamirštas paminklas Smetonai Vilniuje: ar bus įamžintas pirmas ir paskutinis tarpukario Lietuvos vadovas?

LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.09.08 21:12

Rengiantis Valstybės atkūrimo 100-čiui Vyriausybė buvo numačiusi Vilniuje pastatyti paminklus pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai, Nepriklausomybės akto signatarui Jonui Basanavičiui ir broliams Vileišiams. Pastarieji du paminklai jau stovi, tačiau A. Smetona vis dar neįamžintas Vilniuje.

Vileišiams paminklas pastatytas Tado Kosciuškos skvere giminės iniciatyva – lėšų surinko 2006-siais įkurtas „Vileišių fondas“, o Vilniaus savivaldybė su fondu pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

J. Basanavičiaus atminimo įamžinimo istorija liko apdrabstyta korupcijos purvais, vis dėlto skulptūra atsirado Lietuvai minint patriarcho 167-ąjį gimtadienį. Skulptūra kainavo maždaug 100 tūkst. eurų, visas projektas – 500 tūkst. eurų. Nors buvo siūlymų paminklą statyti iš privačių lėšų, po skandalų nuspręsta tam skirti savivaldybės biudžetą.

Prezidento A. Smetonos skulptūra pasitiks Užulėnyje prie muziejaus-mokyklos, kurios statyba rūpinosi pats prezidentas. Tačiau iki šiol neprarandama vilties, kad A. Smetonai vietos atsiras ir Vilniuje.

1917-ųjų rugsėjį Vilniuje Lietuvių konferencija J. Basanavičių išrinko konferencijos garbės pirmininku, o Tautos Tarybos pirmininku – A. Smetoną.

Jie abu 1918-jų vasario 16-ją tapo Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarais, dar po metų A. Smetona išrinktas pirmuoju Lietuvos Respublikos prezidentu.

Ruošiantis Lietuvos Valstybės 100-mečio paminėjimui, planuota pastatyti Vilniuje paminklus Tautos patriarchui J. Basanavičiui, broliams Vileišiams ir prezidentui A. Smetonai. Anot Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, nėra tinkamai įamžinta daug pagarbos vertų asmenybių, istorinių įvykių.

„Sąjūdžiui neturim paminklo, kažkokio tai įprasminimo, ir Helsinkio grupei, žiūrint į senuosius laikus. Mes Algirdo, Kęstučio paminėjimo neturim, net Baltarusijoje tokie paminklai atsiranda, o pas mus nėra. Aš tikrai dabar nenorėčiau sakyti pritarčiau ar nepritarčiau“, – teigė R. Šimašius.

Buvusio premjero A. Butkevičiaus patarėjas Vilius Kavaliauskas, kurį laiką ėjęs Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos kuratoriaus pareigas, tvirtina, kad šioje komisijoje dalyvavęs Vilniaus meras pritarė, kad Valstybės 100-mečio proga sostinėje atsirastų vietos ir pirmojo prezidento įamžinimui.

„Meras dalyvavo ir nebuvo jokių protesto balsų. Programa buvo priimta Vyriausybės, dalyvaujant ir Vilniaus merui“, – sakė V. Kavaliauskas.

Dėl palikimo nesutariama

Pirmasis ir paskutinis prieškario Lietuvos prezidentas A. Smetona – viena iš nedaugelio asmenybių, kurio vardu vadiname epochą, jam vadovaujant Lietuva pasiekė didžiulę pažangą, žmonės iki šiol pagarbiai taria: „smetoniškas“ inteligentas, „smetoniškas“ mokytojas, „Smetonos laikais“.

Net kai kurie produktai, daiktai vertinami pagal smetonišką kartelę. Tačiau prezidento veikla vertinama prieštaringai istorikų, yra įvykiai, kurių visuomenė šiam prieškario politikui dar nepasirengusi atleisti.

„Gal ne tiek už perversmą, kiek už tai, kad paleido partijas ir, iš principo, sunaikino opoziciją“, – nurodė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto (VU IF) profesorius Alfredas Bumblauskas.

„Prezidentas, kuriam valdant šalis išsirinko Steigiamąjį Seimą arba parlamentą, kuriam valdant priimtas Seimo rinkimų įstatymas ir įvykdyti patys rinkimai. Kas svarbiausia, per visą 100 metų vieninteliai Lietuvos Seimo rinkimai“, – nurodė Lietuvos Istorijos instituto (LII) vyr. mokslo darbuotojas Algimantas Kasparavičius.

O didžiausia „nuodėmė“ – paskutinis vyriausybės posėdis 1940-jų birželį ir katastrofiškos pasekmės valstybei dėl priimtų sprendimų. Tačiau ir čia istorikų vertinimai, kaip ir visuomenės, gali būti prieštaringi, galbūt, net suformuoti sovietmečiu.

„Labai dažnai sakom: oi, išdavė tautą. Tai čia Maskvos nulemta gaidelė. Prasčiokiška tokia: oi, išdavė, pabėgo. Kodėl, mielieji, Lenkijos Vyriausybei nieks neprieštarauja, kai ji per Rumuniją išvyko į Vakarus? Ir kaip tik sukūrė, ko visi ir laukė iš Smetonos. O kodėl nesukūrė egzilinės normaliai vyriausybės, išvykdami su protesto nota? [...] Nėra jos. Ir niekas čia jos neišteisins tada. Jokia kita aplinkybė, teigiant, kad prezidentas neatliko savo pareigų. Na štai ir dabar pasverkime: reikia Smetonai paminklo ar nereikia?“, – svarstė A. Bumblauskas.

Padėtų moratoriumas?

Anot Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatės, menotyrininkės Laimos Kreivytės, Vilniuje reikėtų paskelbti kokiai 10-čiai metų moratoriumą dėl paminklų statymo ir nukėlimo, nes visos tokios iniciatyvos priešina visuomenę.

„Man kartais netgi atrodo, kad tie simboliniai gestai tampa svarbesni už realius darbus, nes tai yra labai paprastas būdas kažką parodyti, susirinkti kažkokių politinių taškų vienai ar kitai pusei. Tas paminklinimas yra labai keista tendencija, nes paprastai paminklų statymas yra tokių totalitarinių valstybių bruožas“, – nurodė L. Kreivytė.

„Jeigu mes esame valstybė ir jeigu didžioji mūsų piliečių mano, kad mes esame valstybė, mes būsime valstybė, norime likti valstybe, tai mes turime turėti tas savo šaknis. Aš manau, kad be pirmojo prezidento negali būti ir valstybės paminėjimo“, – teigė V. Kavaliauskas.

Kreipėsi į G. Nausėdą

Jis sako, kad už tai, jog Vilniuje atsirastų paminklas A. Smetonai buvo atsakinga Vyriausybė ir Vilniaus savivaldybė, tartasi ir su prezidentūra. Nuspręsta organizuoti valstybinį užsakymą, apklausos būdu išsiaiškinta, kas geriausiai tai gali atlikti, iš 8 skulptoriaus pateiktų projektų pasirinktas vienas, jam buvo numatyta vieta tarp dviejų ąžuolų Vilniaus Odminių skvere.

Šių metų kovą Išeivijos šaulių sąjunga laišku kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, premjerą Saulių Skvernelį bei Vilniaus merą R. Šimašių. Pasikeitus Daukanto aikštės šeimininkui, šeivijos šaulių atstovas tokį pat prašymą įteikė ir prezidentui Gitanui Nausėdai Užulėnyje.

„Lietuvos Šaulių sąjunga išeivijoje šiuo raštu minėdama prezidento Antano Smetonos gimtadienį ir prezidento institucijos šimtmetį, kreipėsi į lietuviškas institucijas su prašymu leisti Lietuvai padovanoti prezidento Antano Smetonos paminklą ir jį pastatyti Vilniuje“, – sakė Išeivijos šaulių sąjungos narys Ernestas Lukoševičius.

„Savaitė“ kreipėsi visais adresais, kuriems išsiųstas Išeivijos šaulių sąjungos kreipimasis. Seimo pirmininko ir premjero patarėjai atsakė, kad tokio laiško šios institucijos nėra gavusios, Vilniaus savivaldybės atsakymas lakoniškas – A. Smetonos paminklo klausimo nesvarsto.

Vienintelė prezidentūra rado ir kovą prezidentei D. Grybauskaitei adresuotą išeivijos šaulių raštą, o pats prezidentas G. Nausėda apgailestavo, kad Vilniuje nėra tinkamai įamžintas pirmasis Lietuvos prezidentas. Prezidentas teigiamai vertina 100-metį mininčios Išeivijos šaulių sąjungos iniciatyvą dovanoti Lietuvai paminklą, tačiau ragino nelikti nuošalyje ir valstybę.

„Tai ir yra mūsų idėja – Lietuva yra visur ten, kur yra lietuviai. Taip, kad noras padėti įprasminti pono Smetonos atminimą yra sveikintinas, bet tam tikra prasme, turbūt, tai yra ir iššūkis mums. Ar mes tikrai esame tokie pasyvūs šitame procese, kad taip lengva ranka galėtumėm paimti pagalbą ir patys niekuo neprisidėti? Aš manau, tai yra ir tam tikras išmėginimas mūsų pačių savigarbai“, – teigė G. Nausėda.

Šiuo metu Vilniuje prieškario prezidentų A. Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus vardais pavadintos gatvės.

Pritvirtinta atminimo lenta ant pirmuoju numeriu pažymėto namo Tilto gatvėje, kur gyveno pirmasis prezidentas. Tai lyg ir visi ženklai, sostinėje primenantys apie prieškario Lietuvos prezidentus.

Antano Smetonos įamžinimas: skulptūra pasitinka Užulėnyje, tačiau neprarandama vilties, kad prezidentui vietos atsiras ir Vilniuje