Prezidento Gerovės valstybės įstatymų paketas, sulaukęs ir pritarimo, ir kritikos, bet kuriuo atveju atkeliaus į Seimą. Kaip ir valdančiųjų koalicijos sutarties pasiūlymai. Ne mažiau svarbus Seimo pirmininko klausimas. Pasitraukęs iš LVŽS, Viktoras Pranckietis liko pirmininko kėdėje, bet nei pagal koalicijos sutartį jam priklauso ten sėdėti, nei jo vaidmuo Irinos Rozovos skandale suteiks jam indulgenciją išlikti poste iki kitų rinkimų.
Kitą savaitę Seimas renkasi į rudens sesiją. Pokalbis su jo vicepirmininku Gediminu Kirkilu – laidoje „Savaitė“.
– Ar tikrai už tai, kad Viktoras Pranckietis netektų posto, bus 100 narių balsai?
– Taip mūsų koalicijos partneriai galvoja. Aš nežinau, nes, sprendžiant pagal visas dabartines aplinkybes ir įvairių politinių frakcijų vadovų, atskirų parlamentarų, taip pat opozicijos pareiškimus, taip gali būti.
– Ar jūs balsuotumėte už V. Pranckiečio atstatydinimą?
– Mes laikysimės koalicijos sutarties. Koalicijos sutartis aiškiai įpareigoja balsuoti.
– Tai jūs be kelių minučių Seimo pirmininkas?
– Aš manau, kad mes dar svarstysim, ką partija deleguos. Aš turiu dabar labai rimtas pozicijas šiuo metu.
– Jūs norite pasakyti, kad jeigu Ramūnas Karbauskis neapsigalvos, o jis gali apsigalvoti ir sakyti, kad ne, čia jau nebe „socialdarbiečių“ postas?
– Jis negali apsigalvoti, nes tai yra koalicijos sutartis.
– Tai tada jūsų partija svarstys, ar tai būsite jūs? Kas nors kitas dar galėtų pretenduoti?
– Mes turime labai rimtų frakcijoje žmonių.
– Pavyzdžiui?
– O kodėl? Visi yra ir pozicijose rimtose, ir Irena Šiaulienė galbūt, bet kas gali.
– Jums tai rimta atrodo, kad Irena Šiaulienė arba dar bet kas kitas?
– Manau, kad visi yra rimti ir gali. Politikas turi būti pasiruošęs, bent jau ypač patyręs politikas, prisiimti atsakomybę.
– Gerai, ar jums yra skirtumas tarp to Viktoro Pranckiečio, kuris pykosi ir priešinosi R. Karbauskio ir partijos nuomonei trauktis, ir pasitraukė iš savo partijos, ir to, kuris susipainiojo VSD raštuose apie I. Rozovą?
– Na, aišku, čia tiktai dar kartą atskleidžia savotišką dabartinio Seimo pirmininko nekompetenciją, tai papildomai dėl to mano nuomonė ypatingai nepasikeitė. Aš galvoju, kad normalus europietiškas politikas turi suprasti, kad yra kita koalicijos sutartis. Jis joje nedalyvauja. Tiesą sakant, mes net siūlėme – derėkitės dėl to Seimo pirmininko pozicijos, jie nesiderėjo, taip nusprendė. Tai dabar gana keista situacija.
– Bet sako, kad Ramūnas Karbauskis pats „įkišo“ tą poziciją, jūs jos net neprašėte.
– Tai čia Seimo pirmininko yra tokia versija. Iš tikrųjų tai yra tiesiog visų koalicinių susitarimų klasika – didžiausia partija turi premjerą, antroji partija pagal dydį turi Seimo pirmininką. Ką reiškia Seimo pirmininkas, kuris iš esmės nepritarė šitai koalicijos sutarčiai? Reiškia, kad koalicijai bus dirbti sunkiau, nes tai yra Seimo pirmininkas, tai yra darbotvarkės formavimas ir t. t. Yra daug niuansų, kai valdančioji dauguma turi priimti kai kuriuos sprendimus, kurie, aišku, opozicijai netiks, atsiranda nepasitikėjimas. Daugybė labai rimtų klausimų – biudžeto svarstymo pirmininkavimas, debatai ir visa kita, turi būti pasitikėjimas spykeriu. Jeigu jisai nedalyvauja mūsų koalicijos pasitarimuose, jisai de facto nežino, kokius sprendimus mes priimame. Mes galime iš dalies informuoti, kaip dabar ir vyksta.
– Buvo tokių šnekų, kad Viktoras Pranckietis gali ateiti į jūsų frakciją, ne partiją, o tik frakciją. Kiek tokios šnekos protingos?
– Ne, mes nekvietėm tikrai, gal kas nors ir parodė kokią iniciatyvą, aš asmeniškai to nedariau.
– Ar jums Irinos Rozovos ir Mindaugo Basčio atvejai atrodo tolygūs?
– Na, kažkuria prasme yra panašūs, bet manyčiau, kad antrasis atvejis – Irinos Rozovos – yra rimtesnis.
– Jums atrodo I. Rozovos rimtesnis?
– Manau, kad taip, nes ten tikrai daug daugiau informacijos, iš esmės Mindaugo Basčio tai buvo vienas kitas epizodas, o čia yra daug daugiau.
– Ar tai reiškia, kad ji visai arti apkaltos?
– Nacionalinio saugumo komitetas, greičiausiai, bus paskirtas kaip komisija ir padarys išvadas. Aišku, mes dar negirdėjome jos paaiškinimų, tai yra tiktai VSD nuomonė, ji pati pasakys, matysim.
– Bet ji yra koalicijos partnerė, jūs išdrįstate balsuoti prieš ją?
– Mindaugas Bastys irgi buvo tuo metu koalicijos partneris.
– Jūs jau buvote susitikęs ir su premjeru, ir su prezidentu, ir kaip jums atrodo, ar Seime bus labiau paisoma tų įstatymų, kurių pataisas siūlo prezidentas, pirmiausia, didžiausias dėmesys – pensininkams, NPD mažinimas, ar tiems įstatymams, kuriuos reikia pakeisti, ir tiems siūlymams, kuriuos pati koalicija įsirašė į savo susitarimą?
– Pirmiausia stengsimės vykdyti savo susitarimą. Tai nėra kalbos, bet... aš noriu pasakyti, kad prezidento gerovės valstybės koncepcija ir pirmieji žingsniai, kuriuos jis sako, iš esmės konceptualiai neprieštarauja. Jie galbūt konceptualiai prieštarauja liberalams, jie taip ir pasakė, kad jie nepritars prezidento iniciatyvoms, bet koalicijai neprieštarauja. Sunkiausias klausimas yra, aišku, kaip paskirstyti biudžetą, kad tuos pasiūlymus galima būtų įgyvendinti. Iš esmės panašu į tai, kad reikėtų tartis ir dėl kažkokios, na, gal nelabai didelės, bet tam tikros mokesčių reformos. Aš jau esu pasiūlęs, apie tai kalbėjęs, nes aš galvoju, kad tai, ką siūlo Europos Komisija, ką mes patys diskutuojame, ką dabar štai prezidentas pasiūlė dėl išimčių panaikinimo kai kurių, tai verta apsvarstymo gilesnio ir kad dalyvautų ir opozicinės partijos, nes priešingu atveju tokie sprendimai bus vieniems metams, ateis kita valdžia ir vėl viską keis.
– Kitaip sakant, jūs sakote, kad reikėtų sudėti tai, ką siūlo Europos Komisija, ką siūlo prezidentas ir ką jūs patys esate susitarę ir, įtraukiant opoziciją, pasiekti kažką panašaus į Nacionalinį susitarimą dėl mokesčių reformos?
– Taip, dėl mokesčių reformos reikėtų tartis, dėl pagrindinių parametrų.
– Bet, kaip suprantu, finansų ministras su premjeru ir pats Ramūnas Karbauskis sako, kad kol kas čia nereikia jokių pakeitimų?
– Kol kas mes susitikome su premjeru. Tie pasiūlymai, kurie yra išdėstyti, yra tiktai tokiam konceptualiame lygyje, tai nėra įstatymų projektai. Jau kai ateina įstatymų projektai, atsiranda labai daug konkrečių dalykų, dabar yra idėja, yra konceptualiai aprašyta ir pateikta ministrui pirmininkui, bet kol kas įstatymų projektai nėra pateikti.
– Kaip jums iš viso atrodo pati koalicija? Šiuo metu jūs jau, berods, aš skaičiavau, ar ne šešta kadencija esate Seime ir matėte visokių koalicijų...
– Septinta.
– Septinta, atsiprašau. Septinta koalicija, matėte visokių premjerų, Seimo pirmininkų, apskritai, kaip jums atrodo pati koalicija? Ne šlubos anties koalicija? Jums ji atrodo veiksni, nes jūsų frakcijos nariai sako, kad ji nebeveikia?
– Aš manau, kad ji pakankamai veiksni, kiek gali būti veiksni keturių partijų koalicija, nes, matote, mes lig šiol neturėjome, mes turime trijų partijų, dviejų partijų koalicijas. Kitos išeities nebuvo, bet aš norėčiau pasakyti visiems politikams – ruoškimės, ateityje, taip ir bus. Lietuvoje jau nebus 1992–1996 metų vienos partijos arba 1996–2000 metų iš esmės dviejų partijų koalicijos. Visą laiką reikės turėti mažiausiai trijų partijų koalicijas, todėl reikės išmokti susitarti.
– Tai koks dabar jūsų pats svarbiausias darbas bus šitos koalicijos, kai jūs kitą savaitę ateisite į Seimą?
– Biudžetas. Ir ar mes imsimės ir susitarsime dėl galimų pokyčių apskritai mokesčių sistemoje – čia yra esminiai punktai. Jeigu ne, reiškia toks biudžetas, kuris daugmaž numatytas ir koalicijos sutartyje, jis toks ir bus.
– Ką gi, ačiū jums už pokalbį.
