Lietuvoje

2019.09.07 10:31

Perspėjo apie grėsmę tiriamajai žurnalistikai: jeigu nešeriame sarginio šuns, jam gali iškristi dantys

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.09.07 10:31

Visuomeninis transliuotojas yra tinkamiausia vieta vystytis tiriamąją žurnalistiką, nes komercinės žiniasklaidos priemonės nėra tokios stiprios, kad galėtų atlaikyti interesų grupių spaudimą, įsitikinusi LRT Tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė. Tuo metu viešųjų ryšių specialistas Andrius Baranauskas perspėja, kad tiriamąją žurnalistiką sustiprintų ir didesnė finansinė parama jai, ko, anot jo, Lietuvoje labai trūksta.

Apie tai savaitgalį buvo kalbama diskusijų festivalio „Būtent!“ diskusijoje „Tiriamoji žurnalistika: mūsų teisė žinoti vs. susidorojimas su politikais?“.

Pokalbį pradėjusi diskusijos moderatorė, politologė Rima Urbonaitė atkreipė dėmesį į tai, kad tiriamoji žurnalistika yra brangi, mat, anot jos, kartais žurnalistai tyrimu gali užsiimti kelias savaites, mėnesį ir dar ilgiau, tačiau jie nėra užtikrinti, ar pavyks pasiekti norimo rezultato.

LRT Tyrimų skyriaus vadovė I. Makaraitytė sutiko, kad tiriamoji žurnalistika yra „brangus žanras“. Jos manymu, šis žurnalistinė veikla taip pat gali sunkiai įkandama ir dėl kito aspekto. Žurnalistė patikino, kad, tarkime, komercinei žiniasklaidai atlikti tyrimus yra sunkiau negu visuomeniniam transliuotojui.

„Komercinėms žiniasklaidos priemonėms reikia turėti labai kietą, labai stiprų stuburą, kad jos galėtų iš tiesų vystyti tą tiriamosios žurnalistikos kryptį, nes interesų spaudimas... Patikėkite, aš visą gyvenimą dirbu žurnaliste ir tokio spaudimo, kokį mes patyrėme per šiuos metus LRT, man neteko gyvenime patirti“, – diskusijoje kalbėjo I. Makaraitytė.

„Komercinės žiniasklaidos priemonės nėra tiek stiprios dėl įvairiausių priežasčių, kad galėtų atlaikyti tą spaudimą“, – patikslino žurnalistė.

Jai pritarė ir diskusijoje dalyvavęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas kovos su korupcija ryšių su Seimu ir strateginės komunikacijos klausimais Skirmantas Malinauskas. Anot jo, visuomeninis transliuotojas yra geriausia vieta vystyti tiriamąją žurnalistiką ir dėl kitų priežasčių.

„Sutinku, kad turbūt visuomeniniam transliuotojui yra lengviausia ir teisingiausia daryti tyrimus ne tik dėl to, kad nėra reklamdavių spaudimo. Iš tikrųjų visame pasaulyje visuomeninis transliuotojas tam ir yra brangiausiai apmokamas, surenkantis geriausius žurnalistus, kad galėtų atlikti tą visuomeninę misiją.

Komercinis transliuotojas arba komercinis portalas, televizija ar panašiai susiduria su kitomis problemomis, pavyzdžiui, su tuo, kad neaišku, ar tavo kelias savaites ar mėnesį darytas tyrimas apskritai sulauks daug dėmesio. Žmonės pripratę prie labai lengvų temų ir kartais įsigilinti, pavyzdžiui, ypač į kokias verslo schemas jiems yra sudėtinga“, – komentavo S. Malinauskas.

Atskleidė, kokiu būdu daromas spaudimas

I. Makaraitytė pasakojo, kad dirbant LRT žurnalistų niekas „ant kilimėlio“ dėl analizuojamų temų nesikviečia, tačiau pažymėjo, jog komercinėje žiniasklaidoje situacija šiuo klausimu yra kitokia. Ji prisiminė, kai pati, dirbdama vienoje iš komercinių žiniasklaidos priemonių, ėmė nagrinėti Tautinio olimpinio komiteto veiklą. Žurnalistės teigimu, tąkart ji suprato, kad kai kam pataikė į skaudžią vietą ir, pasirodo, suskaudo ir patiems jos darbdaviams.

„Po skambučio praėjus lygiai dviem minutėmis, mane pasikviečia, kaip mes vadinome, antras aukštas, tai yra tie žmonės, kurie skaičiuoja reklamą, ir sako: „Makaraityte, tu proto netekai? Milijoną litų tu pati atsineši?“. Bet mes turėjome drąsos, iš keršto nuvažiavome pas tą žmogų, padarėme su juo interviu ir aš ištransliavau jį po daugiau metų, kitur“, – pasakojo I. Makaraitytė.

Anot žurnalistės, su interesų grupių spaudimu susiduria ir LRT Tyrimų skyrius. Kaip pasakojo I. Makaraitytė, žurnalistams ėmus tirti šiuo metu jau buvusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus veiklą ir ryšius, Seime imtasi aktyviau teikti su LRT veikla susijusias įstatymo pataisas.

„Pavyzdžiui, uostas, tai yra valstybinė įmonė, kartu su uosto įmonėmis po LRT tyrimų yra pateikę 22 skundus. Reiškia, turės būti priimti 22 sprendimai, o 5 neigiamų sprendimų užtenka, kad žiniasklaidos priemonė būtų pripažinta pažeidusi etiką, kad būtų pripažinta neetiška. Visi LRT žurnalistai netektų priėjimo prie Registrų centro duomenų, nes tam užtektų dviejų sprendimų, kuriais būtų pripažinta, kad esi neetiškas“, – kitą spaudimo pavyzdį pateikė I. Makaraitytė.

Ar finansinis smūgis yra svarbus?

Diskusijoje dalyvavęs viešųjų ryšių specialistas, įmonės „Tele2“ komunikacijos vadovas A. Baranauskas teigė manantis, kad kalbant apie tiriamąją žurnalistiką ir jos perspektyvas, reikėtų nepamiršti, kad tokią žurnalistiką būtina remti finansiškai, tačiau to niekas neskuba daryti.

„Žiniasklaida daro labai daug gerų dalykų, bet be pinigų gali toli nenuvažiuoti. Bendros komercinės žiniasklaidos reklamos apimtys Lietuvoje [...] yra apie 100 milijonų eurų. Alaus rinka yra didesnė, gerokai didesnė. Alui mes išleidžiame daugiau negu žiniasklaidai. Žiniasklaida yra demokratijos sarginis šuo, o, jei mes to šuns nešeriame, jam gali iškristi dantys“, – apie grėsmes perspėjo A. Baranauskas.

Viešųjų ryšių specialistas, kalbėdamas apie žurnalistinius tyrimus, pažymėjo, kad dažnai publikuojami tyrimai – nėra pats tinkamiausias kelias, mat visuomenei jie gali pradėti atsibosti, žmonės nespės į juos tinkamai įsigilinti.

„Kai kasdien valgai tortą, tau jis atsibosta“, – tikino A. Baranauskas.

LRT Tyrimų skyriaus vadovė I. Makaraitytė sutiko, kad ne visi publikuojami žurnalistiniai tyrimai visiems skaitytojams yra vienodai aktualūs. Vis dėlto, anot jos, nereikėtų pamiršti, kokią vertę turi patys tyrimai ir kokias pasekmes jie sukelia. Čia ji vėl pasitelkė LRT Tyrimų skyriaus tyrimą apie A. Vaitkaus ryšius.

„Pavyzdžiui, pinigų prasme, kiek ten jų sukasi ir kiek tų įmonių verslininkai dėl tyrimo neteko politinės įtakos, pralaimėję rinkimus Klaipėdoje, netekę uosto, tai yra neišmatuojama“, – pažymėjo I. Makaraitytė.

Žurnalistė priminė ir kitą LRT Tyrimų skyriaus tyrimą – apie valstybės valdomos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ milijonus, plaukiančius į buvusio KGB karininko kišenę. Pasak I. Makaraitytės, tokie tyrimai atskleidžia dar didesnį abejotinų, galimai korupcinių ir net nacionaliniam saugumui pavojingų ryšių tinklą.

Į žurnalistės komentarus sureagavęs premjero patarėjas S. Malinauskas patikino, kad kartais, pavyzdžiui „Lietuvos geležinkelių“ pirkimų atveju, valstybė neturi alternatyvų.

„Mes turime senus rusiškus sovietinius vagonus, kurių dalis dar yra naudojama. Tas traukinių parkas atsinaujina, bet ne taip greitai. Yra vos kelios įmonės ir, kai tiesiogiai važiuojama pas tiekėjus ir klausiama „ar galima pirkti iš jūsų?“, sulaukiame atsakymo, kad „ne, negalima, mes turime vienintelį tiekėją, būtent tą Rusijos įmonę ir verslininką, susijusį su Kremliumi, ir jūs turite pasirinkimą – pirkite iš jo arba statyti tuos vagonus į depą ir nebenaudokite“. Jie mažina priklausomybę, kiek galima, vagonai nurašinėjami, bet kurį laiką pirkti reikia“, – aiškino S. Malinauskas.

Kai kurie politikai į tyrimus nereaguoja dėl aiškios priežasties

I. Makaraitytė apgailestavo, kad politikai, o ypač tie, kurie valdančiojoje daugumoje, neretai į žurnalistinius tyrimus reaguoja labai vangiai arba stengiasi iš viso nereaguoti.

„Tuo metu valdančiųjų, kurie galėtų priimti sprendimus, jų nėra. Skambini jiems, tai jie arba nekelia ragelio, arba telefonai būna išjungti“, – pastebėjo žurnalistė.

Viešųjų ryšių specialistas A. Baranauskas ragino dėl to nesistebėti. Anot jo, nuostabos neturėtų kelti ir tai, kad kai kurie politikai, nors jų veiksmai, priimti sprendimai ir ryšiai analizuojami žurnalistiniuose tyrimuose, išlieka populiarūs.

„Politiko valiuta yra toks popieriukas, kurį mes kartą per ketverius ar penkerius metus įmetame pro tokį plyšelį į dėžę. Jis vadinamas biuleteniu. Jeigu politikas surenka daug biuletenių, jis keliauja į Seimą, prezidentūrą ar į kitą postą. Viskas. Jeigu jį išrinko, tai išrinko. Tai yra demokratija.

Jeigu renka žmogų, kuris akivaizdžiai kažką blogo padarė, ta čia yra tų žmonių, kurie renka, problema. Taip veikia demokratija. Tai yra nepaskandinamų politikų klausimas. Kai jų nerinks, tą pačią dieną, kai jie pajus, kad jų gali neišrinkti dėl to, kad apie jį parašė blogai, tada jis pradės reaguoti (į žurnalistinius tyrimus – LRT.lt). O, jeigu jis jaučia, kad jį toliau išrinks, tai kodėl jis turi reaguoti?“, – aiškino A. Baranauskas.

Jo įsitikinimu, svarbiausia, kad žurnalistiniai tyrimai augintų pilietinę visuomenę, ugdytų žmonių sąmoningumą.

„Kai pilietinių žmonių bus labai daug ir kai jie galbūt po tyrimo ateis po ministerijos langais, jūs pamatysite, kaip labai greitai vyksta pokyčiai. Atkreipkite dėmesį, kaip greitai pradėjo judėti reikalai, kai keli šimtai ar keli tūkstančiai mokytojų susiorganizavo prie ministerijos“, – pažymėjo A. Baranauskas.