Lietuvoje

2019.09.06 21:18

Irena Šiaulienė apie ūkininkų lengvatą degalams: didesniems ūkiams lengvata galėtų būti mažinama

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pensijoms didinti ir skurdui mažinti kitąmet reikalingus 100 mln. eurų galima surinkti padidinus kai kuriuos mokesčius ir panaikinus dalį mokesčių lengvatų. Ar tokie siūlymai sulauks palaikymo Seime? Pokalbis su dviem jo valdybos narėmis, buvusiomis pasitarime pas prezidentą, Viktorija Čmilyte-Nielsen, Seimo opozicijos lydere, ir Irena Šiauliene, Seimo vicepirmininke, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstove.

– Prezidentas pokalbį su Seimo valdybos nariais pavadino teisingu. Ar pritartumėte, kad jis buvo teisingas?

I. Šiaulienė: Tikrai taip, manau, kad supratimas buvo abipusis.

V. Čmilytė-Nielsen: Pokalbis tikrai buvo konstruktyvus ir aptarėme tiek prezidentūros siūlymus rudens Seimo sesijai, tiek ir kitus svarbius klausimus, tokius kaip Nacionalinis susitarimas dėl švietimo, artimiausius darbus rudeniui. Manyčiau, kad pokalbis buvo konstruktyvus ir geras.

– Dabartinis Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas sako, kad vien didinant mokesčius ir jų perskirstymą, bet neplečiant mokesčių bazės, neužtikrinant efektyvaus jų surinkimo, tų priemonių neužtenka norint pasiekti gerovės valstybę. Ką tiksliau palaikytų liberalai?

V. Čmilytė-Nielsen: Visų pirma, siūlome peržiūrėti, ar pakankamai pasinaudojama tais rezervais, kurie egzistuoja. Kalbame ir apie viešųjų pirkimų sistemos skaidrinimą. Ir apie tai, kad valstybės auditas yra pasisakęs, jog vadinamieji „VIPai“ yra iš esmės įteisinta politinė korupcija. Ir su ja nei vieni valdantieji, nei šie valdantieji nieko nepadaro arba atideda tuos darbus iki pat kadencijos pabaigos.

Tai tikrai manome, kad tų rezervų, įskaitant ir ištraukimo iš šešėlio rezervą, yra labai daug. Galbūt reikėtų pirmiausia pasinaudoti jais prieš kalbant apie mokesčių didinimą.

– Prezidentas sako, kad norėtų suvienodinti pajamų apmokestinimą, t. y. kad mokesčiai būtų ne pagal darbo pajamų kilmę, o priklausomai nuo pinigų kiekio. Kad nebūtų vadinamojo „gyvulių ūkio“, kai vieni moka vienokius mokesčius, kiti kitokius, o dar treti dirba pagal individualią veiklą arba užsiregistravę kaip ūkininkai. Ar palaikote tokį siekį suvienodinti tarifus?

I. Šiaulienė: Žinoma. Valstybei finansiškai visada yra geriau, kada yra kuo mažiau išimčių. Kai kas jau šios kadencijos Seime buvo padaryta. Sakysime, tas, kas užsiima individualia veikla, pagal su praeitu biudžetu priimtus įstatymus, jis nemoka vienodai. Tai priklauso nuo gauto pelno. Iki 20 tūkst. mokama 5 proc. Nuo 20 tūkst. iki 35 tūkst. – 15 proc. GPM. Daugiau nei 35 tūkst. – vadinasi, atitinkamai didėja procentas.

Tas pats su darbo pajamomis, mes turime du tarifus – 20 ir 27 – progresija įvesta pirmą kartą šiame Seime. Apskritai kalbant apie progresinių mokesčių atsiradimą yra sveikintina, kad prezidentas irgi prisijungė į mūsų „gerovės valstybės“ kūrimo programą. Ją palaiko, teikia siūlymus ir penktadienį po mūsų susitikimo jau pasakytas komentaras, kad sprendimai dėl mokesčių „neis kaip per sviestą“, žinoma, bus diskusijų.

Mes dalyvaudami sakėme, kad kiekviena politinė jėga turi savo matymą ir būdus, kaip siekti tos „gerovės valstybės“. Prezidentas pasiūlė ne taip sparčiai didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) pagal priimtą įstatymą. Su buvusiu biudžetu priimtas NPD dydis turėtų didėti nuo 300 iki 400. Jis siūlo lėtinti tai.

– O jūs ar pritariate tokiam prezidento siūlymui?

V. Čmilytė-Nielsen: Reikia žiūrėti komplekse. Kai ateis visi įstatymai, kol kas jie nėra registruoti, tai yra idėjos, pasiūlyti galimi šaltiniai, tada bus matyti, kaip mes ką galime kompensuoti. Čia turi būti visuminis požiūris.

– Kai finansų ministras Vilius Šapoka pasiūlė prezidentui nusiimti rožinius akinius dėl ketinimų socialinės apsaugos išlaidas didinti 100 mln. eurų. G. Nausėda pasiuntė jį pasimokyti, kas yra „gerovės valstybė“. „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovas valdančiojoje koalicijoje Vytautas Kamblevičius ketvirtadienį kalbėjo, kad į biudžetą ir taip yra nesurenkama apie 600 mln. eurų. Kaip būtų galima užtikrinti biudžeto surinkimą?

V. Čmilytė-Nielsen: Visų pirma, penktadienį susitikime su prezidentu mes taip pat aptarėme tai, kad „gerovės valstybė“, kaip tikslas, vienija praktiškai visas politines jėgas. Tačiau „gerovės valstybės“ turinys, būtent tai, kaip mes ją įsivaizduojame, šiek tiek skiriasi.

Dėl to, mano galva, turėtų būti kur kas platesni politiniai debatai. Klausimas dabar yra toks: ar mes norime eiti skandinavišku keliu, kur žmonės kur kas noriau moka didesnius mokesčius ir priima mokesčių didinimą, tačiau taip pat ir pasitiki, kad valstybė tuos pinigus panaudoja protingai, efektyviai ir visų žmonių labui? Ar šiandieną mes turime tokį visuomenės pasitikėjimą mūsų valstybe – yra visiškai atviras klausimas.

– Gal nėra labai atviras, turiu galvoje šešėlio dydį Lietuvoje. Žmonės nenori mokėti mokesčių, dalis žmonių ir turbūt dėl to, kad nėra įsitikinę, jog jie panaudojami prasmingai. Ūkininkų lengvata, o pigiau pirkti dyzeliną šešis kartus pigiau negu kitiems biudžetui kainuoja apie 80 mln. eurų per metus. Ir prezidentas sako, kad būtų gerai kaip nors tą lengvatą jeigu ne naikinti, tai mažinti.

Ar tikite, kad dauguma su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariais toje daugumoje ir valdančiojoje koalicijoje pritartų tokiam prezidento siūlymui?

I. Šiaulienė: Aš manau, kad gali būti korekcija. Iš principo gali būti pritarta, bet reikėtų, siekiant teisingumo, žiūrėti pagal ūkio dydį. Tiems, kas turi didesnius ūkius, ta lengvata galėtų būti ir pamažinta. Nuo kiekio, nuo dirbamos žemės, nuo gaunamų pajamų produkcijos ir, žinoma, smulkiųjų galbūt negalima į vieną gretą statyti. Mes turėjome precedentų ir Konstitucinis Teismas nustatė dėl visų mažinimų, kad būtų taikoma teisinga proporcija.

– Prie „gerovės valstybės“ akivaizdžiai prisidėtų ir stiprėjanti korupcijos prevencija. Tai mini ir prezidentas. Ar galima laukti su tuo susijusių pataisų rudens sesijoje, nebūtinai tik iš prezidento pusės ir jo iniciatyvos?

V. Čmilytė-Nielsen: Neabejotinai tai yra numatyta ir Seimo darbų programoje, ir prezidentūra tikrai, kaip suprantu, teiks savo siūlymus. Kol kas tų konkrečių siūlymų būtent projektu dar nesame matę, taigi labai detaliai svarstyti ar diskutuoti apie tai yra sudėtinga. Bet aš manyčiau, kad tai bus vienas iš kertinių darbų, kurį darys Seimas.

– Ar penktadienį pasitarime pas prezidentą išgirdote, kada tie įstatymų projektai bus pateikti taip, kad bus galima juos skaityti ir analizuoti? Kol kas, kaip jūs minite, yra tiktai idėjos. Tuo tarpu mokestiniai pakeitimai turi atsitikti ne per vėlai, kad įsigaliotų.

I. Šiaulienė: Prieš pateikiant biudžetą, o tai yra spalio 18 dieną, iki tos datos turėtų būti ir pateikti. Mes pasitikslinome su prezidento komanda, ir pats prezidentas patikino, kad jie rengia įstatymų pataisas. Nors kai kas iš tų siūlymų, pavyzdžiui, dėl laisvadienių šeimoms, auginančioms vaikus yra registruota.

Kalbant apie socialinės atskirties mažinimą, teiktas ir „socialdarbiečių“ įstatymo projektas dėl valstybės remiamų pajamų didinimo. Tai viską reikia, kaip sakoma, akumuliuoti ir su šiuo biudžetu žiūrėti. Kokia proporcija ir kam atiduoti prioritetą.

– Prezidentas G. Nausėda po susitikimo su Seimo valdybos nariais sakė, kad jeigu nebus pritarta tiems siūlymams, kuriuos jis vadina prielaida kuriant „gerovės valstybę“, tuomet turėtų būti žinoma, kas ir dėl ko tų siūlymų nepriėmė. Kaip vertinate tokį perspėjimą, ar tai tinka vadinti pažado telkti ir vienyti tąsa?

V. Čmilytė-Nielsen: Aš manau, kad penktadienį mes tik pradėjome diskusiją apie prezidento siūlymus. Iš dalies ir dėl to, kad tų konkrečių projektų mes šiandieną dar nematome. Tikrai labai norėtųsi, kad pakeitimai mokesčių sistemoje būtų sisteminiai ir, tiesą pasakius, tam tikras skepsis kyla ir dėl to, kad lieka tik 1 m. iki Seimo rinkimų. O tai reiškia, kad po naujųjų Seimo rinkimų, atėjus, tikėtina, naujai valdančiajai, daugumai gali būti visiškai kita politinė situacija. Todėl gal šiek tiek racijos būtų ir tame, kad sisteminis peržiūrėjimas įvyktų jau po naujųjų Seimo rinkimų.

– Ponia Šiauliene, kaip jūs matote tų prezidento siūlymų perspektyvą, ar jie gali būti įgyvendinti šioje kadencijoje?

I. Šiaulienė: Aš manau, kad jų bus imtasi. Mes kalbėjome susitikime, buvo kalbama ir apie tai, kad svarstydami visos politinės jėgos turėtume, kad ir rinkimų tiesioji, girdėti vieni kitus. Ir parengti taip, kad šitie ypač jautrūs mokestiniai nebūtų keičiami. Verslui ir visiems kitiems kyla nepasitenkinimas, visi nori žinoti bent dvejiems, trejiems metams savo galimybes. Prognozes, ateitį ir taip toliau. Kad sistema būtų stabili.

– Ar jūs turite galvoje, kad šis Seimas pradės svarstyti ir paliks kitam Seimui priimti? Ar vis dėlto jie būtų priimti šiame Seime?

I. Šiaulienė: Aš manau, kad dalis bus priimta, ir galbūt mes kalbėjome apie tai, kad reikėtų tokių susitarimų. Pavyzdžiui, „socialdarbiečiai“ yra pasiūlę, kad reikėtų dabartinio susitarimo, kaip mes matom socialines problemas dėl socialinių klausimų ir dėl mokestinių lygiai taip pat. Tai aktualu visoms politinėms jėgoms ir apskritai nuo to priklauso Lietuvos raida.

– Susitarimas numato, kad Seimo pirmininko postas priklauso ne Valstiečių ir žaliųjų sąjungos buvusiam atstovui ir ne Viktorui Pranckiečiui tiksliausia būtų pasakyti, bet kol kas jis nėra įgyvendintas. Tai turbūt irgi reikia laukti sesijos pradžios ir žiūrėti, kaip bus pradedant tuo postu.