Ketvirtadienį ant sostinės Vrublevskių bibliotekos sienos dalyvaujant keliems šimtams žmonių pakabintą ir atidengtą atminimo lentą prieštaringai vertinamam karininkui J. Noreikai-Generolui Vėtrai Vilniaus meras Remigijus Šimašius pavadino paminklu teisiniam nihilizmui ir paprašė aiškios prezidento Gitano Nausėdos pozicijos.
Savo ruožtu vos po keliolikos minučių surengtoje kitoje spaudos konferencijoje G. Nausėda su ironijos gaidele pažiūrėjo į tokį Vilniaus mero prašymą ir palygino šį su mokykloje prasikaltusiu mokinuku.
„Žinote, kartais vaikai išpila rašalą ant sienos mokykloje ir sako, tėveli, ateik, tave kviečia į mokyklą. Aš manau, kad sprendimas neišmintingas, sukiršinęs visuomenę (R. Šimašiaus sprendimu prieš mėnesį buvo nukabinta lenta J. Noreikai – LRT.lt past.)“, – su ironiška pastaba sostinės merui atsakė G. Nausėda.
Anot prezidento, sprendimų dėl istorinės atminties bus ieškoma, žingsniai daromi jau dabar.
„Mes rasime sprendimo būdus, kaip padaryti taip, kad istorinė atmintis būtu gerbiama, laikantis tam tikrų taisyklių. Siūlome iniciatyvą, konkrečiai komisiją arba kultūros forumą, kuris spręstų istorinės atminties klausimus“, – sakė G. Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, skubiai ir be diskusijų nukabinti atminimo lentą J. Noreikai buvo neapgalvotas ir per greitas sprendimas, visuomenė į tai reagavo itin karštai, ir, anot G. Nausėdos, tai suprantama, tai buvo „tarsi gyvas“ nervas, dėl kurio visuomenė tapo sukiršinta.
„Tai nėra lengvas klausimas, tai tarsi gyvas nervas, kurį visuomenė labai jautriai priima. Tačiau tai dar kartą įrodo, kad sprendimus reikia priimti labai gerai apgalvojus ir svarbu vertinti galimas jų pasekmes. Kada nėra tai padaroma, atsiranda didelių problemų, iš kurių rasti sprendimą tampa labai sudėtinga“, – sakė prezidentas.
Taip pat skaitykite
Linkevičius apie žmonių pakabintą Generolo Vėtros lentą: tai yra kenkimas šaliai
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad karininko Jono Noreikos atminimo lentą ant bibliotekos pastato Vilniuje pakabinę aktyvistai pakenkė Lietuvai.
Pasak ministro, šie veiksmai pakenks Lietuvos įvaizdžiui ir gali neigiamai atsiliepti santykiams su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis.
„Šis veiksmas vėl pritrauks dėmesį, deja, ne iš gerosios pusės parodys Lietuvą. Tikrai pakenks Lietuvos įvaizdžiui, vienareikšmiškai bus pasmerktas visų žydų organizacijų ir Izraelio, neabejoju, kad labai neigiamai bus įvertintas ir Jungtinių Valstijų“, – BNS penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Žmonės, matyt, mano, kad jie atlieka kokį nors patriotinį veiksmą, tačiau iš tikrųjų tai yra kenkimas šaliai. Tai reikia pasakyti labai aiškiai“, – pridūrė jis.
Sostinės meras teigia nuimti lentą nusprendęs dėl to, kad J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą. Istorinės asmenybės gynėjai pabrėžia jo vėlesnę antinacinę ir antisovietinę veiklą.
L. Linkevičius teigia, kad niekas negali paneigti J. Noreikos prisidėjimo prie žydų izoliavimo Lietuvoje.
„Mes Lietuvoje, šalyje, kur beveik visi prieškariu gyvenę žydai buvo išžudyti, (...) turime gerokai jautriau ir atidžiau žiūrėti į šitą istoriją“, – sakė ministras.
Sovietų pareigūnai už antivalstybinę veiklą J. Noreikai 1947 metais įvykdė mirties nuosprendį.
1997 metais J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.
