Lietuvoje

2019.09.06 11:01

Biblioteka mano, kad Generolo Vėtros lenta galėtų likti, policija jos kabintojams baudų kol kas neišrašė

atnaujinta 12.42

Sostinės policija įvertino grupės mitinguotojų sprendimą, ketvirtadienį ant sostinėje esančių Vrubleskių pastato pakabinti atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai.

Sostinės policijos atstovai teigė, kad šiuo metu analizuojama informacija ir tik ją išanalizavus bus galima priimti sprendimus.

„Žiūrėsime, kokie bus rezultatai. Jei matysime kažkokių teisės pažeidimų požymių, atitinkamai arba policija nagrinės, ar, jei tai bus kitos institucijos kompetencija, bus perduota kitai institucijai. Jei nebus pažeidimo požymių, tai tiesiog nebus.

Gali būti labai daug straipsnių, gali nė vieno“, – komentavo Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Dainius Daukantas.

Anot jo, dėl mitinguotojų skundų gauta nebuvo nei renginio metu, nei po jo.

„Pats renginys praėjo sklandžiai. Tiek, kiek mes norėjome gauti informacijos ar pabendrauti su tam tikrais asmenimis, visą tai buvo atlikta. Problemų nekilo, užtikrinimo viešąją tvarką, sulaikytų asmenų nebuvo“, – teigė D. Daukantas.

Dalis žmonių, susirinkusių į mitingą, įžengė į važiuojamąją kelio dalį, bet D. Daukanto teigimu buvo eismas buvo prižiūrimas, šiek tiek ribojamas.

Biblioteka mano, kad lenta galėtų likti

Oficialus Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sutikimas ant jos pastato pakabinti atminimo lentą karininkui Jonui Noreikai nebuvo duotas, bet ji galėtų likti, sako bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui Rima Cicėnienė.

Ji BNS penktadienį tvirtino, kad pati įstaiga neužsakė lentos projekto ir ketvirtadienį vykusios lentos kabinimo akcijos neinicijavo, taip pat nedavė oficialaus sutikimo, tačiau laikosi pozicijos, kad lenta, ją suderinus su visomis institucijomis ir įteisinus, galėtų kabėti, kadangi J. Noreika atitinka visus kriterijus, reikalingus tokiam pagarbos ženklui.

„Asmeninės nuomonės yra viena, institucinė – kita. Mes privalome saugoti atminimą, jei valstybėje nustatyta, kad tai gerbtinas asmuo. Kol kas tai yra asmuo, gavęs valstybės apdovanojimus ir išteisinimo raštus, t. y. visais atvejais reabilituotas teismo. Pripažinimas yra“, – sakė R. Cicėnienė.

Atminimo lentai neprieštarauja ir Kultūros paveldo departamentas – įstaigos direktorius Vidmantas Bezaras BNS sakė, kad akcijos iniciatoriai negavo visų reikiamų leidimų, nes į departamentą kreipėsi tik akcijos dieną ir situacija dar vertinama. Tačiau iš esmės lenta paveldosauginiams reikalavimams neprieštarauja ir galėtų likti ją įteisinus.

„Leidimo nesame išdavę, žiūrint oficialiai, lenta nėra pakabinta teisės aktų nustatyta tvarka, bet iš esmės tokia lenta pagal paveldosaugos teisės aktus kabėti galėtų“, – sakė jis.

Anot V. Bezaro, lentos nereikėtų nukabinti, „jei savininkas greituoju būdu pateiktų prašymą“, tačiau galutinį sprendimą turėtų priimti savivaldybė.

Atminimo lentoms, pagal nustatytą tvarką, reikalingas Vilniaus savivaldybės leidimas. Jos atstovai tikina jokio prašymo nesulaukę ir veiksmus vadina nelegaliais.

Stebint keliems šimtams žmonių grupė J. Noreikos – Generolo Vėtros palaikytojų ketvirtadienio vakarą ant bibliotekos sienos pakabino jam naują lentą – ankstesnioji liepos pabaigoje mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu nuimta motyvuojant J. Noreikos prisidėjimu steigiant Šiaulių getą.

„Lentos iniciatoriai turi kreiptis su raštišku prašymu į savivaldybės administracijos direktorių, kuris išduoda leidimą, gavęs Gatvių pavadinimų, paminklų ir atmintinų lentų komisijos išvadą. Patvirtiname, kad prašymo kabinti lentą sulaukę nebuvome, todėl lentos pakabinimą vertiname kaip neteisėtą veiksmą, kurį turi įvertinti teisėsauga“, – BNS sakė R. Šimašiaus atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas.

R. Cicėnienė tvirtino, kad lentos grąžinimo idėjos autoriai buvo kreipęsi į biblioteka, tačiau kadangi ji neturi teisininko, paprašė išaiškinti procesus Kultūros paveldo departamento ir savivaldybės – šių institucijų atsakymai, anot jos, perduoti iniciatoriams.

„Tačiau kito žingsnio – oficialaus sutikimo, kreipimosi, kokia ta lenta bus – apie tai nieko nežinome. Iš bibliotekos joks užsakomasis raštas nėra išėjęs“, – pabrėžė ji.

Direktoriaus pavaduotoja taip pat pabrėžė, kad biblioteka pasisako tik už teisėtus šio klausimo sprendimus.

Policija apie situaciją dėl Generolo Vėtros lentos mitingo: gali būti labai daug straipsnių, gali nė vieno

F. Kukliansky: minios savivalės aktas

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky išplatino pareiškimą dėl lentos pakabinimo. Jame ji rašo, kad tai yra minios savivalės aktas ir parodo akcijos organizatorių, lentelės kabintojų požiūrį į įstatymus ir jų laikymąsi.

„Matėme, kad akcijos organizatoriai nuėjo jėgos keliu, primesdami savo nuomonę, kaip vienintelę teisingą. Tai jau matėme Lietuvoje 1941 metais. Nepaisant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės kritiško požiūrio į J. Noreikos veiklą nacių okupacijos metais, mums per dvidešimt dvejus metus, kol kabėjo ši lenta, niekada nekilo mintis tiesiog ateiti ir ją nukabinti. Mes gerbiame Lietuvos įstatymus.

Neabejoju, kad šios dienos įvykiai padarys žalos šalies įvaizdžiui. Vien rugsėjį Lietuvoje lankysis aukšto lygio delegacijos is JAV, minėsime Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Nejaugi su šia lentele pasitiksime ir Gaono – Lietuvos žydų istorijos metus? Itin svarbu, kad Lietuvos valstybės vadovai išsakytų savo vertinimus ir principingą poziciją, o atsakingos Lietuvos institucijos imtųsi visų deramų veiksmų.

Guodžia nebent tai, kad šiandien, stebėdama šią vadinamąją „akciją“, mačiau tik nedidelę grupę asmenų, tikrai neatstovaujančią visos Lietuvos. Tarp jų nematyti jaunimo, intelektualų. kurių balso pasigendame. Dar noriu priminti, kad būtent Šiaulių gete buvo įkalinti mano artimieji, kurie iš jo taip ir nebegrįžo. Šią proga norėčiau pacituoti garsų rašytoją Šolom Aleichemą, kurio vardu Vilniuje pavadinta mokykla. Vieną iš savo kūrinių jis pradeda žodžiais: „Kaip gerai, kad esu našlaitis…“

Aš irgi noriu pasakyti: „Kaip gerai, kad esu našlaitė ir mano tėvai nemato, kaip išaukštinamas asmuo, visą jų šeimą pasmerkęs žūčiai Šiaulių gete“, – rašė F. Kukliansky.

Mitingas ir lentos pakabinimas

Keli šimtai mitinguotojų ketvirtadienį susirinko Simono Daukanto aikštėje. Jie reikalavo tinkamai įamžinti J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimą. Tuo pačiu metu kita dalis mitingo dalyvių ant Vrubleskių bibliotekos sienos, toje pačioje vietoje, kurioje kabėjo senoji atminimo lenta, pakavino naują, Genero Vėtros atminimui skirtą lentą.

Atminimo lentą, skirtą J. Noreikai-Generolui Vėtrai, nukabinti nuspręsta liepos pabaigoje, netrukus po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė pervadinti Kazio Škirpos alėją. Nors pakeisti sostinės centre buvusios K. Škirpos alėjos pavadinimą į Trispalvės nutarta balsuojant taryboje, sprendimas dėl J. Noreikos-Generolo Vėtros lentos buvo kitoks. Ją nukabinti nusprendė meras Remigijus Šimašius, o nukabinta ji buvo savivaldybės įmonės darbuotojų ankstyvą šeštadienio rytą, apie 4-5 val. ryto.

Tokį sprendimą R. Šimašius teigė priėmęs dėl to, kad J. Noreika-Generolas Vėtra, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, jis pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. J. Noreika-Generolas Vėtra buvo tarpukario karininkas, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvis, sušaudytas 1947-aisiais.

Dar pavasarį kandidatas į Europos Parlamentą Stanislovas Tomas anksčiau kabėjusią atminimo lentą sudaužė kūju.