Lietuvoje

2019.09.06 12:07

Netikromis naujienomis žavisi ne tik „troliai“ – jos vilioja ir politikus, ir organizacijas

Internetas ne tik suteikė daug galimybių, bet ir iškėlė naujų iššūkių, neabejoja Krynicos ekonomikos forumo dalyviai. Kaip pastebi ekspertai, netikros naujienos savo kelią iki auditorijos randa vis dažniau, jauni žmonės informaciją susirenka nebe iš žiniasklaidos priemonių, o ir pastaroji neretai susigundo pasiūlymu transliuoti politinę reklamą, kuri kartais gali slėptis ir televizijos serialuose.

Ukrainos viešosios politikos ir konsultavimo instituto valdybos narys Serhiis Bykovas teigia, kad situacija, kai oficialios žiniasklaidos priemonės siunčia politines naujienas, tapo atgyvena – tokią informaciją žiniasklaidos priemonėse keičia informacija, sumišusi su pramoga, ar atvirkščiai – tam tikrą informaciją siunčianti pramoga.

Kaip vieną pavyzdžių S. Bykovas pateikia Ukrainoje rodytą serialą, kuriame vaidino dabartinis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Jeigu analizuosime šią kampaniją iš infoteinmento (angl. infotainment – informacijos ir pramogos mišinys) požiūrio, prireikė trejų metų. Per trejus metus jie sukūrė ne tik politinę jėgą, bet net ir televizijos serialą apie tautos tarną, pasakodami istoriją vartotojams, koks tautos tarnas turėtų būti. Tokiu būdu jie suformavo mentalitetą ir turėjo įtakos prezidento pasirinkimams“, – sako S. Bykovas.

Informacija manipuliuoja ir politikai, ir institucijos

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipia dėmesį, kad Ukrainos atvejis nėra unikalus. Tokią situaciją buvo galima stebėti ir Lietuvoje, kai dabar valdančiosios partijos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas rėmė serialo, kuriame vaizduojamas ir jis pats, kūrimą.

„Dabartinė valdančioji partija, jos vadovas ruošėsi savo veiklai ir kūrė televizijos serialą, kuriame jis buvo vaizduojamas kaip geras vyras, besirūpinantis ūkininkais, visuomene. Tai tęsėsi kelerius metus. Vėliau visi pastebėjo, kad tai buvo politinė reklama“, – atkreipia dėmesį M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Jos pastebėjimu, link vadinamojo infoteinmento ypač pajudėjo televizijos kanalai, todėl neretai ir Lietuvoje jau pastebimas rimtų, informatyvių laidų trūkumas. Kaip svarsto M. Garbačiauskaitė-Budrienė, tai gali rodyti, kad žiūrovams tokios laidos jau pabodo, jie nori daugiau pramogos.

Vis dėlto M. Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipia dėmesį, kad tyrimai rodo, jog žmonės vis dažniau informacijos ieško ne tik žiniasklaidos priemonėse, o tai vis dažniau išnaudoja ne tik politikai, bet ir įvairios organizacijos ar grupės.

„2018 m. buvo atliktas Oksfordo universiteto tyrimas. Tyrėjai nustatė, jog manipuliacija per socialines platformas jau tampa grėsme. Jie taip pat atrado, kad politikai ir valdžios įstaigos jau naudoja socialines platformas skleisti netikras naujienas, taikyti cenzūrą ir kontroliuoti ar net menkinti pasitikėjimą žiniasklaida, viešosiomis įstaigomis ir mokslu“, – nurodo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

48-iose valstybėse buvo nustatyti socialinių tinklų manipuliacijos atvejai. Kiekvienoje valstybėje bent viena politinė partija ar valdžios įstaiga naudojo socialinius tinklus, kad galėtų manipuliuoti visuomenės nuomone.

Manipuliacijai panaudoja ir programėles

Penktadalyje šių valstybių manipuliacijai buvo naudojami ne tik socialiniai tinklai, bet ir tokios mobiliosios aplikacijos kaip „WhatsApp“, „Telegram“ ir „WeChat“. Be to, vis dažniau užsakomos reklamos, naudojamos paieškos sistemos.

„Socialinė medija turėjo būti jungtimi, kur žmonės gali pasidalyti savo nuomone, dalytis turiniu, bet menkas žmogaus, redaktoriaus, įsikišimas į mūsų informacijos srautą lemia, kad manipuliuoti socialiniais tinklais lengva“, – sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad socialinių tinklų tyrimą atliko ir Latvija. Latvijos mokslininkai ištyrė 2100 politinių reklamų ir taip pat aptiko kai ką naujo – buvo nustatyta ne viena socialinio tinklo „Facebook“ grupė, kurios kūrėjų nustatyti nebuvo galima, bet jos atsirado likus nedaug laiko iki rinkimų.

Šiose grupėse buvo aktyviai skelbiamos itin neigiamos arba teigiamos naujienos apie vieną arba kitą politinę partiją ar jų kandidatus.

„Panaši situacija pastebėta ir seniai egzistuojančiose „Facebook“ grupėse, kurios iki tol turėjo pramoginę paskirtį ar veikė kaip internetinės turgavietės. Tyrėjai taip pat aptiko, kad sukontaktuoti su „Facebook“ ir „Google“ buvo gana sudėtinga. Jų pastebėjimu, nepriimtina ir tai, kad neįmanoma aptikti, kas slepiasi už šių grupių“, – sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Latvijos tyrėjų vertinimu, tokiose situacijose turėtų būti taikoma tokia pati praktika, kaip ir atliekant finansinį patikrinimą, – bendrovės turėtų būti atsakingos už savo saugumo mechanizmus ir taikomą tvarką.

Situacija pasikeitė – kiekvienas tampame reporteriu

„El Mundo Financiero“ vyriausias redaktorius Jose Luis Barcelo pastebi, kad minėtus iššūkius sukuria susiklosčiusi situacija, kai visa informacija žmones iš esmės pasiekia per vieną kanalą – internetu.

„Per internetą sklinda visa informacija: mūsų asmeninė informacija, naujienos, nuotraukos, transliacijos. Visi informaciją tikrina per šį kanalą. Tai pirmas atvejis istorijoje, kai visa informacija keliauja per vieną kanalą. Šio kanalo kontrolė yra visko kontrolė: žmonių, viešosios nuomonės, Vyriausybės“, – sako J. L. Barcelo.

Jo vertinimu, tai itin svarbus pokytis žiniasklaidos srityje. Kaip aiškina J. L. Barcelo, už žiniasklaidos priemonių dažnai stovi bendrovės, kurios turi tikslą kurti verslą ir uždirbti pelno, todėl kartais žmonės pasirenka alternatyvias informacijos priemones.

„Dėl šios priežasties žmonės labiau pasitiki naujienomis, skelbiamomis socialiniuose tinkluose, nei žiniasklaidoje. Galima stebėti statistiką, kaip žmonės tikrina informaciją, ir ten pastebimas labai didelis pokytis. Pavyzdžiui, mano tėvas ir senelis buvo to paties laikraščio prenumeratoriai visą gyvenimą. Mano vaikai informaciją tikrina socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Twitteryje“. [...] Jie praradę lojalumą žiniasklaidos ženklui. Žmonės nebeseka žiniasklaidos, jie seka socialinius tinklus“, – tvirtina J. L. Barcelo.

Jis priduria – dar vienas svarbus pokytis yra tai, kad dabar bene visi turi išmaniuosius telefonus, kurie turi kameras ir interneto ryšį, todėl kiekvienas gali tapti reporteriu, pranešti svarbią naujieną, parodyti ką nors pirmą ar paskutinį kartą.

„Žmonės neskaito. Jie neskaito žiniasklaidos, neskaito socialinių tinklų. Jie tik mato nuotraukas ir vaizdo įrašus. Tai tik minimali informacijos dalis. [...] Manau, kad mūsų pasaulis turi galimybę pasinaudoti internetu, tačiau internetas sukūrė ir didelių sunkumų laisvai ateities visuomenei“, – sako J. L. Barcelo.

Jo aiškinimu, kadangi kontroliuoti socialinius tinklus itin sudėtinga, žmonės tampa netikrų naujienų skleidimo dalimi.

Siūlo susitaikyti su realybe – reklamas užsako ne tik pardavėjai

Lenkijos nacionalinės transliavimo tarybos vadovas Witoldas Kolodziejskis sutinka, kad socialiniai tinklai ir apskritai internetas kelia tam tikras grėsmes, tačiau priduria, kad internetas turi ir privalumų. Kaip vieną pagrindinių jis nurodo interaktyvius informacijos mainus ir galimybę laisvai reikšti nuomonę.

Vis dėlto jis sutinka su M. Garbačiauskaitės-Budrienės pastebėjimu, kad informacijos pateikimo, ypač televizijos laidų, kokybė prastėja, ir priduria, kad neretai tam įtakos gali turėti ir finansinė žiniasklaidos priemonių padėtis.

„Jeigu transliuotojai nori prisitaikyti prie žiūrovų, jie žemina kokybę. [...] Kalbant apie reklamą, ji turi specifinį tikslą – ji remia žiniasklaidą. Tai tam tikras poreikis. Tai gali būti produkto reklama, bet gali būti ir politinė reklama. Taigi susiduriame su tam tikra ekosistema“, – teigia W. Kolodziejskis.

Jo įsitikinimu, realybė yra tokia, kad reklamines kampanijas užsako ne tik bendrovės, bet ir politikai, ideologai, kartais tam taikomos rinkodaros strategijos: „Tiesiog turime suvokti, kad tai yra realybė, kurioje gyvename. Negalime nuo to pabėgti, bet galime imtis tam tikrų priemonių. Geriausia priemonė – švietimas. Tada galime suvokti, kaip tai veikia, nuo to atsiriboti.“

Abejoja, kad socialiniai tinklai uždaro į burbulus: patys užsidarome

W. Kolodziejskis taip pat abejoja, kad socialiniai tinklai skatina žmones ieškoti tik tam tikros informacijos ir juos uždaro į tam tikrus socialinius burbulus: „Net kai kurie tyrimai rodo, kad patys turime polinkį pasilikti tik tam tikroje žmonių grupėje ir tam tikroje informacijos erdvėje. [...] Užsidarome savo burbuluose, savo „Facebooko“ grupėse, stebime tik tam tikras „Twitterio“ žinutes.“

Jis priduria, kad vienintelė su tuo susijusi grėsmė – tokias grupes lengviau paveikti. Kadangi žmonės savo grupės nariais labiau pasitiki, jie lengviau priima ir šių narių pateikiamą informaciją: „Tai nebūtų nieko blogo, bet, jeigu yra toks uždaras burbulas, padaryti įtaką yra lengviau, nes lengva įterpti kenksmingą informaciją, nes sava grupe aš pasitikiu labiau, todėl ir joje skelbiama informacija aš pasitikiu labiau.“

Vis dėlto W. Kolodziejskis pabrėžia – kova su netikromis naujienomis neturėtų vesti prie apribojimų, cenzūros ar sprendimų, kuriuos priima algoritmai.

W. Kolodziejskio nuomone, ir seniau skleisti netikras naujienas buvo gana nesudėtinga ir tai buvo daroma – tereikėjo tam tikrą informaciją išplatinti. „Jeigu nesiunti kariuomenės, siunti netikras naujienas“, – sako W. Kolodziejskis.

Jo teigimu, dabar didėja tik anonimiškumo grėsmė – kai negali žinoti, kas pateikia informaciją, negali būti tikras, kaip ją vertinti. Dėl šios priežasties W. Kolodziejskis skatina ne tik taikyti praktiką, kai komentatoriai privalo pateikti informaciją apie save, bet ir teikti informaciją, kam priklauso žiniasklaidos priemonė.

M. Garbačiauskaitė: Kremliaus troliai vis protingėja

M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigia situacijos nevertinanti taip pozityviai: „Žmonės neieško informacijos. Jie ieško savo įsitikinimų patvirtinimo. „Facebookas“ tai netgi paskatino tokią tendenciją. Tarp visuomeninių transliuotojų taip pat vyksta diskusija, kokia informacija turėtų būti pateikiama diskusijai. Ar turėtume duoti daugiau to, ką auditorija mėgsta, ar duoti to, kas galėtų šviesti ir parodytų kitokį pasaulį.“

M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat įsitikinusi, kad politinė reklama nėra tokia nekalta, kaip ją apibūdino W. Kolodziejskis. Anot LRT generalinės direktorės, žiniasklaidos situacija nelengva – dėl finansų trūkumo pasinaudojusi galimybe ištransliuoti politikų reklamą ji galiausiai tampa priklausoma ne tik nuo pinigų, bet ir nuo tų politikų, kurie šiuos pinigus duoda.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė priduria, kad tai – ne vieninteliai iššūkiai, su kuriais susiduria žiniasklaida. Ji dalijasi Lietuvos patirtimi: Lietuvoje ir kitose šalyse itin aktyviai veikia vadinamieji troliai, kurie skleidžia propagandą ir kurie tampa vis išradingesni ir protingesni.

„Iš pradžių jie rašydavo vien tik rusiškai. Vėliau jie pradėjo rašyti lietuviškai, pradėjo prisitaikyti prie vietinės auditorijos. Tada pradėjo rastis socialinės grupės, žiniasklaidos atšakos ir kt. [...] Jie formuoja labai įvairų naratyvą, kuriuo siekiama menkinti lietuvių pasitikėjimą“, – sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Jos teigimu, ši problema buvo pastebima prieš Rusijai okupuojant dalį Sakartvelo. Troliai neretai kaip atakų taikinį pasirenka svarbias istorines datas. Vienas naujausių pavyzdžių, minint Baltijos kelio jubiliejų, „Sputnik“ paskleidė informaciją, kad Lietuva ir Lenkija vis labiau konfliktuoja dėl teritorijų, kurių nepasidalija dar po Antrojo pasaulinio karo.

„Ką troliai dažniausiai bando padaryti, tai parodyti, kad mes esame menka, nesvarbi šalis, iš kurios visi bando pasitraukti. Jie manipuliuoja svarbiomis datomis. [...] Kartais jie apsimeta patriotine svetaine ar netgi naudinga svetaine, kuri pataria, kaip numesti svorio, bet vėliau jie pradeda skleisti prokremlišką informaciją“, – tvirtina M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Troliai neunikalūs, elfai – unikalesni

M. Garbačiauskaitė-Budrienė priduria – Kremliaus trolių egzistavimas nėra unikalus, tačiau unikalu tai, kad Lietuva turi savanorių, vadinamųjų elfų, armiją. Tai žmonės, kurie tikrina skleidžiamą informaciją, ją raportuoja ir kitais būdais bando su ja kovoti.

Vis dėlto šie žmonės teigia pastebintys, kad trolių informacija vis labiau prasiskverbia ir tokių netikrų naujienų svetainių vis daugėja. Dėl šios priežasties elfai siūlo su netikromis naujienomis ir apskritai troliais kovoti kuriant savą naratyvą ir investuojant į geros kokybės žiniasklaidą.

W. Kolodziejskis sutinka – dabar egzistuojantis mechanizmas, kuris naudojamas kovojant su netikromis naujienomis, turėtų būti gerinamas, tačiau iki to – ilgas kelias.

J. L. Barcelo antrina – kurti netikras naujienas dabar pigiau nei bet kada seniau, o ir efektas daug geresnis – naujiena itin greitai gali apkeliauti visą pasaulį.