Lietuvoje

2019.09.05 18:12

Akibrokštas Šimašiui: stebint šimtams praeivių mitinguotojai be leidimo pakabino atminimo lentą Generolui Vėtrai

atnaujinta 19.50
Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.09.05 18:12

Ketvirtadienį prie prezidentūros, Daukanto aikštėje, surengtas mitingas „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“. Po mėnesio pertraukos į mitingą susirinkę aktyvistai vėl prašo valdžios tinkamai įamžinti karininkų Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir Kazio Škirpos atminimą.

Prie Vrublevskių bibliotekos susirinkę mitinguotojai kabino lentą, skirtą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Lentos pakabinimą stebėjo policijos pareigūnai, tačiau kol kas veiksmų nesiėmė.

Į mitingą prie prezidentūros susirinko apie 200 gyventojų, nešinų trispalvėmis, vėliavomis su Vyčiu, pasipuošę J. Noreikos-Generolo Vėtros marškinėliais. Aikštės paribyje suręsta nedidelė savadarbė scena, nuo kurios sklinda patriotinės lietuvių liaudies dainos. Greta aikštės šalia taikiai mitinguojančių gyventojų budi ir keli policijos pareigūnai, užtikrinantys viešąją tvarką.

Mitingą susirinkusieji pradėjo Lietuvos himnu.

Kalbinti renginio dalyviai sakė, kad šiuo mitingu tikimasi atkreipti vietos ir nacionalinės valdžios dėmesį į gyventojų prašymą sugrąžinti atminimo ženklus karininkams J. Noreikai-Generolui Vėtrai bei K. Škirpai.

Mitingą organizavo jaunimo sambūris „ProPatria“, Tautos forumas, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Politinių kalinių ir tremtinių bendrija ir kt. organizacijos.

Suorganizuoti mitingą paskatino Vilniaus miesto tarybos sprendimas pervadinti Kazio Škirpos alėją į trispalvės bei Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus nurodymas pašalinti Jono Noreikos - Generolo Vėtros atminimo lentą. Nors abi šios asmenybės Antrojo pasaulinio karo metu kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, tiek Generolas Vėtra, tiek K. Škirpa vertinami kontroversiškai dėl santykio su Holokaustu.

„Vieningai ir valingai šiuo pilietiniu veiksmu paliudysime: esame gyva tauta ir ori valstybė! Jokia priešiška jėga neištrins šviesaus didvyrių atminimo iš mūsų atminties ir širdžių! Jų [...] atminimo ženklai viešosiose erdvėse bus ginami ir atkuriami tol, kol gyvuos juos prisimenanti Tauta“, – pranešime teigia renginio organizatoriai.

Vienas renginio organizatorių prof. Vytauto Radžvilas kvietė ir šalies prezidentą Gitaną Nausėdą, kad jis „išsakytų savo nuomonę aktualiausiais Lietuvos valstybės istorijos politikos, tautos istorinės bei laisvės kovų atminties ir šalies nacionalinio saugumo klausimais“. Šalies vadovas nuo trečiadienio su darbo vizitu vieši Briuselyje.

Daukanto aikštėje prasidėjęs mitingas vėliau turėtų persikelti prie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, kur bus pagerbtas J. Noreikos-Generolo Vėtros ir kitų kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę didvyrių atminimas.

„Dalyvauju dėl to, kad Vilnius yra Lietuvos sostinė, ne šiaip eilinis miestas. Ir turėtų atsižvelgti į visos Lietuvos žmonių troškimus ir norą Vilniuje matyti ir vytį, matyti įamžintus mūsų kovų didvyrius. Kai aš dalyvavau savivaldybės posėdyje – 21 asmuo nusprendė panaikinti karininkų, pulkininkų, Vyrio ordino kavalieriaus K. Škirpos alėją.

Aš neįsivaizduoju, kaip gali šitaip liberalusis jaunimas visiškai neatsižvelgti į visos Lietuvos patriotinius jausmus. Čia gi supriešino Lietuvą“, – piktinosi į mitingą atvykusi vilnietė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Astra Genovaitė Astrauskienė.

Užkabino lentą ant bibliotekos sienos

Tuo pat metu prie Vrublevskių bibliotekos susirinko kita dalis mitinguotojų. Ant sienos, kur kabėjo lenta J. Noreikai-Generolui Vėtrai, žemiau kaba ant popieriaus atspausdinta karininko nuotrauka. Prie sienos, pasilipę ant pastolių, du vyrai, skambant patriotinėms dainoms, pakabino atminimo lentą. Pastaroji buvo slepiama šalia esančiame automobilyje.

Pakabinta lenta vėliau uždengta baltu audiniu. Prie prezidentūros pastato susirinkę mitinguotojai po 19 val., nešini vėliavomis, atėjo prie bibliotekos pastato pagerbti abiejų kovotojų atminimą. Juos kita dalis minitnguotojų pasitiko skanduodami „Lietuva“ ir „Vėtra.

Lentą po dainų ir kalbų atidengė partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė. Gestas vėl palydėtas Lietuvos himnu. Lentą pašventino Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

Vrublevskių bibliotekos direktorius sako, kad leidimas kabinti atminimo lentą nebuvo duotas, o ką toliau daryti su lenta, tarsis su teisininkais ir paminklosaugininkais. Už savavališką aktą mitinguotojams gresia atsakomybė.

Naują bronzinę paminklinę lentą užsakė Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Lenta, palyginti su ankstesniąja, bus papildyta įrašu, kad J. Noreika buvo nacių Štuthofo koncentracijos lagerio kalinys. Lentos J. Noreikai pagaminu daugiausia rūpinosi nevyriausybinė organizacija „Pro Patria“.

Tiesa, policijos pareigūnai stebėjo visą lentos kabinimo procesą, tačiau kol kas veiksmų nesiėmė.

„Čia yra renginys, jo metu atliekami tam tikri darbai. Šiuo metu atliekantys darbus žmonės kažkokių dokumentų negali pateikti, bet jie sakė lyg ir turi, tai mes veiksmus fiksuojame ir viskas. Po to bus surinkta visa informacija, medžiaga, ar jie tą galėjo daryti. Galbūt jie buvo suderinę tai su pastato savininkais. Tada ir bus aišku, ar yra čia kažkoks pažeidimas, ar ne“, – komentavo Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Dainius Daukantas.

Tiesa, policija nustatė dviejų asmenų, kurie lentą pakabino, tapatybes.

Prie Vrublevskio bibliotekos pasirodęs rašytojas Arkadijus Vinokuras pasidalino kitokia nuomone apie mitingą. Jis pasipiktino, kaip grupelė žmonių gali garbinti su naciais kolaboravusius karininkus.

„Šie žmonės mąsto kitaip, negu aš, bet jie turi teisę ateiti ir džiaugtis ir aš džiaugiuosi teise parodyti savo nuomonę. Aš nesutinku ir niekuomet nesutiksiu su garbinimu arba heroizavimu žmogumi, kuris dokumentuotai dalyvavo dalies Lietuvos gyventojų genocide. Tai rodo šimtai dokumentų. Mes turime 20 tūkst. partizanų, kurie padėjo galvas už Lietuvos laisvę. Nepakaks jų vardais iškabinti gatves. Kodėl mums grūda du žmones, kurie buvo nacių koloborantai?“, – apmaudo neslėpė A. Vinokuras.

Aistros nerimsta nuo balandžio

Tai nėra pirma iniciatyva, kuria siekiama išsaugoti J. Noreikos-Generolo Vėtros memorialinius ženklus Vilniaus mieste. Vienas mitingų vyko lygiai prieš mėnesį, rugpjūčio pradžioje.

LRT.lt primena, kad daugiau nei du dešimtmečius kabėjusi lenta J. Noreikai šių metų balandį buvo sudaužyta kūju. Tuomet savivaldyės bendrovės „Grinda“ darbuotojai suklijuotą lentą grąžino ant bibliotekos sienos. Liepos pabaigoje mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu lenta buvo nuimta.

Sabūris „ProPatria“ savo ruožtu buvo pateikęs bendrovei „JCDecaux Lietuva“ prašymą iškabinti mieste palaktus su Generolo Vėtros atvaizdu. Vėliau paprašyta užsakymą priimti ne atstovaujamos įmonės, o privataus asmens vardu. Bendrovė tiek įmonės, tiek privataus asmens prašymą atmetė.

J. Noreika-Generolas Vėtra buvo tarpukario karininkas, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvis. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, jis pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt