Lietuvoje

2019.09.11 05:30

Suskaičiavo: dalis aukštųjų pritraukė tik mokančiuosius už mokslą, kitos nuleido kartelę

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.09.11 05:30

Pasibaigus visiems stojimo į aukštąsias mokyklas etapams, aiškėja, kad yra aukštųjų mokyklų, kuriose valstybės nefinansuojamų vietų (VNF) vietų skaičius lenkia valstybės finansuojamų (VF) vietų skaičių, pavyzdžiui, Mykolo Romerio universitete. Beje, yra aukštųjų mokyklų, kurios neturi VF vietų, tad visi studentai mokosi savo lėšomis. Tokia situacija yra Socialinių mokslų kolegijoje (SMK).

Vis dėlto portalo LRT.lt kalbintas parlamentaras Gintaras Steponavičius pabrėžė, kad valstybė negali drausti universitetams ar kolegijoms priimti studentus, norinčius mokytis už savo pinigus. O be to, jis teigė, kad tokie skaičiai atsiranda tada, kai jaunuoliai stoja ten, kur nori, o ne ten, kur valstybė skiria nemokamų vietų.

Kaip informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) į valstybės finansuojamas studijų vietas šiemet priimta 11,7 tūkst. pirmakursių. Gerokai mažiau, apie 7,5 tūkst. pirmakursių, mokysis savo lėšomis.

„Aukštosios mokyklos pačios nusistato, kiek studentų priims į mokamas studijų vietas, įsivertinusios savo galimybes, kad studentams būtų užtikrintos kokybiškų studijų sąlygos. Tiesiogiai prie valstybės nefinansuojamų studijų vietų išlaikymo valstybė neprisideda“, – teigiama ministerijos komentare.

Be to, kaip informavo ŠMSM, siekiama, kad, priimdamos į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, aukštosios mokyklos laikytųsi to paties mažiausio konkursinio balo, koks yra nustatytas stojantiesiems į VF vietas. Šiemet šis balas stojant į universitetus siekė 5,4 balo, o stojant į kolegijas 4,3 balo.

„Šio nustatyto mažiausio konkursinio balo laikėsi beveik visos aukštosios mokyklos, išskyrus Vytauto Didžiojo (VDU), Mykolo Romerio (MRU) ir Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) universitetus“, – komentavo ŠMSM atstovai.

Vieninteliame VGTU matomas ženklus VNF vietų skyrimas. Kaip skelbiama LAMA BPO internetiniame puslapyje, pernai šiame universitete į VNF vietas priimti 265 studentai, tačiau šiemet šis skaičius išaugo 118 proc. ir savo lėšomis priimti mokytis 578 pirmakursiai. Visgi tai yra kone dvigubai mažesnis skaičius nei priimtųjų į valstybės finansuojamas studijų vietas.

Tačiau VGTU Studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas komentavo, kad VGTU šiemet nedidino VNF studijų vietų skaičiaus. Anot jo, VGTU, kaip ir dauguma aukštųjų mokyklų, buvo nustatęs bendrą studentų skaičių ir kiek jų gali priimti bei sėkmingai vykdyti studijas, užtikrinant jų kokybę.

„Tam tikrose studijų programose daugiau stojančiųjų rinkosi tiek valstybės finansuojamas, tiek valstybės nefinansuojamas studijas. Pavyzdžiui, Elektronikos inžinerijos, Statybos inžinerijos pirmakursių, lyginant su 2018 m., priimta maždaug 25 proc. daugiau. Kūrybinių industrijų, Mechanikos inžinerijos, Organizacijų valdymo studijų programose šiemet priimtųjų beveik dvigubai. Daliai priimtųjų pavyko gauti VF vietą, kitiems pritrūko konkursinio balo, bet jie rinkosi studijas VNF vietose“, – komentavo R. Kliukas.

Pasak jo, daugiausia studentų į VNF vietas pritraukė VGTU siūlomos komunikacijos krypties programos: Kūrybinių industrijų, Pramogų industrijų.

Besimokančiųjų VF vietose – mažiau

LAMA BPO duomenys rodo, kad Mykolo Romerio universitetas (MRU) šiemet daugiau studentų priėmė mokytis valstybės nefinansuojamose vietose. Savo lėšomis šiame universitete šiemet mokysis 311 pirmakursių, o valstybė už studijas mokės 116 šiemet priimtų studentų.

Tiesa, pats MRU pateikia kiek kitokius skaičius. Jų duomenimis į VNF vietas priimti 486 bakalauro studijas kremtantys pirmakursiai, o į VF vietas – 116. MRU Priėmimo skyriaus vadovas Saulius Bugailiškis komentavo, kad MRU nenustato konkretaus siūlomų VNF studijų vietų skaičiaus, išskyrus atvejus, kai gaunamas Vidaus reikalų ministerijos užsakymas konkrečių specialistų parengimui, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pagal šį užsakymą neskiria valstybės finansuojamų vietų.

„Šiemet Visuomenės saugumo studijų krypčiai, kuriai priklauso studijų programa Policijos veikla, ŠMSM skyrė 35 VF vietas, o VRM pateikė užsakymą paruošti 50 pareigūnų. Todėl šioje programoje buvo galima pretenduoti ir į 15 VNF vietų.

Visais kitais atvejais stojantieji į valstybės nefinansuojamas vietas turi atitikti minimalius priėmimo taisyklėse nurodytus reikalavimus, o programa atidaroma surinkus minimalų studentų skaičių, kuris šiuo metu pagal teisės aktus yra 15“, – komentavo MRU Priėmimo skyriaus vadovas.

Pasak jo, kadangi taikomi stojimo reikalavimai ir į VNF vietas, stojančiųjų skaičius ir į populiariausias programas nebūna išskirtinai didelis ar neproporcingas, palyginus su įstojusiųjų į valstybės finansuojamas vietas.

Į VNF vietas priėmė daugiau studentų nei į VF vietas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Šioje aukštojoje mokykloje nemokamai studijuos 432 pirmakursiai, o už studijas iš savo kišenės mokės 488 šiemet įstoję jaunuoliai.

Balstogės universiteto filialas Lietuvoje šiemet iš viso nepriėmė pirmakursių mokytis valstybės finansuojamose vietose. LAMA BPO duomenys rodo, kad visi 35 pirmakursiai priimti į valstybės nefinansuojamas vietas.

Visi įstoję mokysis savo lėšomis

Kolegijų sektoriuje pagal priėmimą į VNF studijas pirmauja Socialinių mokslų kolegija (SMK). Ši kolegija priėmimą į VNF studijas vykdė trijuose miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune. Rugsėjo 3-iosios duomenimis, visuose trijuose miestuose studijuoti savo lėšomis įstojo 1986 studentai. SMK neturi VF vietų.

Kaip komentavo kolegijos direktorė Viktorija Palubinskienė, bendrą VNF studijų vietų skaičių pagal vykdomas studijų programas SMK nustato atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų kokybę. Anot V. Palubinskienės, yra keletas pagrindinių kriterijų, kuriais remiantis nustatomas VNF vietų skaičius.

„Numatytų patalpų studijoms vykdyti tinkamumas ir pakankamumas, naudojamos įrangos studijoms (laboratorinė, kompiuterinė įranga, kita įranga kokybiškoms studijoms vykdyti ir pan.) tinkamumas ir pakankamumas, metodinių išteklių (vadovėlių, knygų, periodikos, duomenų bazių ir pan.) tinkamumas bei programos dėstytojų skaičiaus ir studijuojančių studentų skaičiaus santykis“, – rašoma SMK direktorės pateiktuose atsakymuose.

Paklausta, kokie minimalūs reikalavimai buvo taikomi žmonėms, šiemet stojantiems į SMK, V. Palubinskienė komentavo, kad siekiantys mokytis SMK, šiais metais turėjo būti išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Jiems taip pat, nepriklausomai nuo vidurinio išsilavinimo įgijimo metų, buvo taikoma minimali kartelė – 1 balas.

Stojantiesiems į SMK, pasak direktorės, taikomas motyvacijos studijuoti ir pasirengimo konkrečios studijų krypties studijoms įvertinimas. Motyvacijos vertinimą rekomenduojama atlikti visiems stojantiesiems, tačiau motyvacijos vertinimas tampa privalomas tiems stojantiesiems, kurių konkursinis balas mažesnis nei 4,3 balo.

„Šiuolaikinis aukštasis mokslas pasaulyje keičiasi ir juda atvirumo linkme. Tai reiškia gebėjimą ir norą atsikratyti senos nuostatos saugoti ir uždaryti žinias, priimti mokytis tik geriausius, vertinti žmogų tik pagal pažymius. <...>

Todėl SMK atveria galimybes ir mokymosi išteklius kiekvienam, norinčiam tobulėti. Suvokdami, kad mūsų misija daug platesnė nei tik suteikti žinias, mes kuriame atvirą, šiuolaikišką, demokratišką mokymosi aplinką ir kultūrą, kurioje vertinamas žmogaus individualumas, jo prigimtiniai gebėjimai, kūrybinis potencialas“, – komentavo SMK direktorė.

Kai kurioms mokykloms – pragyvenimo šaltinis

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) narys G. Steponavičius komentavo, kad pirmiausia tokie VNF vietų skaičiai susidaro, nes jauni žmonės nori studijuoti ne tik tas specialybes, kurioms valstybė pasiūlo ribotą VF vietų skaičių, o ir tas, kurios traukia juos pačius.

„Kita vertus, daliai aukštųjų mokyklų savo lėšomis už studijas mokantys studentai yra pagrindinis pajamų šaltinis. Be jų tokioms aukštosioms mokykloms gali kilti egzistencijos klausimas“, – sakė G. Steponavičius.

Be to, parlamentaras kalbėjo, kad visiškai nemokamo aukštojo mokslo Lietuvoje būti negali, nes Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad aukštosioms mokykloms negalima uždrausti priimtų studentų, norinčių mokytis savo lėšomis.

„Kalbos apie nemokamą bakalaurą yra tiesiog opiumas liaudžiai, skaniai atrodantis riestainis“, – kalbėjo politikas.

Visgi G. Steponavičius teigė, jog svarbu išspręsti minimalaus balo stojant į VNF vietas klausimą. Jis taip pat kalbėjo, kad aukštosios mokyklos, nors ir buvo sutarusios dėl minimalaus balo tiems, kas nori studijuoti savo lėšomis, ne visos jo laikėsi, todėl kai kur įstojo jaunuoliai, turėję žemus stojamuosius balus.

„Šiemet, neįvertindami praėjusiais metais įvesto minimalaus balo ir reikalavimų, keliamų stojantiesiems į VF vietas, neįvertinome pasekmių. Reikalavimai vėl buvo griežtinami ir mes turime įvertinti, kiek dėl to jaunų žmonių neįstojo, liko už borto. Reikia susitarti, ar nėra perlenkta lazda, nustatant minimalų balą“, – kalbėjo G. Steponavičius.

Uždrausti mokytis savo lėšomis negalima

Kaip anksčiau kalbėta LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“, Vilniaus universiteto (VU) prorektorius Valdas Jaskūnas kritikavo ŠMSM, kad nėra priimtas sprendimas suvienodinti stojimo į mokamas ir nemokamas studijų vietas reikalavimus. Jis kalbėjo, kad VU išreiškia ambicingą poziciją, bet gali suprasti baimes, kurias tai kelia.

„Mes norime ir esame pasirengę dalyvauti kuriant konkurencingą universitetinį aukštąjį mokslą Lietuvoje. Šitą konkurenciją labai stipriai mažina, kad į universiteto auditorijas susirenka labai įvairi publika. <...> Dar yra aukštųjų mokyklų autonomija, kuri leidžia nustatyti savus reikalavimus ar dėl tų reikalavimų bendrai sutarti“, – kalbėjo V. Jaskūnas.

Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė teigė, kad tai VU interesas, o tokie reikalavimai, jei nebus įvestos visiškai nemokamos studijos, reikštų, kad VU nori sustatyti barjerus kitoms aukštosioms mokykloms, kurios priima mokančiuosius už studijas, ir pritraukti tokius studentus.

„Tai neteisinga, kol nėra visuotinai nemokamų studijų. Niekas nedraudžia VU pasiskelbti universitetu, kuris tik tiek turi studentų ir visi yra nemokantys už mokslą, o tie, kurie nori mokėti, eina į kitus universitetus. <...> Uždrausti stoti žmonėms už savo pinigus neįmanoma, nes yra KT išaiškinimas, kad jei galima sudaryti mokantiesiems už studijas tokias pat sąlygas, kaip ir nemokantiesiems, tokia galimybė yra. Toks reguliavimas galėtų būti skundžiamas KT“, – sakė V. Būdienė.

Naujausi

20

Lietuvoje

2019.09.18 12:34

Neįgaliųjų įdarbinimą vadina 21 amžiaus vergove: įmonės lobsta valstybės sąskaita įmonėms, įdarbinusioms didžiąją dalį – 20 kartų mažesnė valstybės parama

20
17

Lietuvoje

2019.09.18 12:11

Rozova teisinasi dėl VSD pažymos: tai politinis užsakymas, sena pažyma pateikiama kaip bomba skandalo iniciatoriais vadina konservatorius; atnaujinta 12.44

17

Lietuvoje

2019.09.18 11:10

Postą palieka Šimašiaus patarėjas Zubriakovas Šimašius: abiem pusėms nusprendus, kad atėjo laikas pokyčiams; atnaujinta 11.50